Vyresni žmonės arogantišku teisumu tikina mane, kad “pamatysi, susirasi dar”. Ir tipo “reikia, negali būt be nieko visada”. Ir man iš to vaikiško užsispyrimo net specialiai norisi likti vienam, kad va parodyčiau, kad įmanoma ir vienam būt, ir nieko iš tikro nereikia. Kartais užknisa tas kišimas į visuomenės normas. Ir kai norisi daryt kitaip, tai […]
Tarp žvaigždžių – Treileris – Info. Žvilgsnis į ateitį. Pradžioj pamatoma visai ne tokia žemė, kokios mes visi tikimės. Nustebina, įbaugina, gal kai kuriuos priverčia keist savo įpročius. Žiūrint filmus, kuriuose neva remiamasi mokslu, neva naudojamos modernesnės technologijos, kažkaip nejučia pradėti tikėti, kad taip realiai iš tikro ir yra. Tiksliau, norisi tikėt. Visi galbūt netikri […]
Numirė mano katė. Labai liūdna dėl to buvo ir net keista suvokt. Tai pirmasis ir vienintelis mano naminis gyvūnas – 15 metų su virš išgyveno, kol lėtai ir ramiai numirė. Ypač buvo nefaina užkasinėt dėžutę su kūnu. Kaip ir tomis minutėmis, taip ir dabar gerklėj įstrigęs gumulas – tarsi smaugia ir graudina, bet nepasidaviau ir […]
Man jau 24 greit bus ir dar retkarčiais nesijaučiu suaugęs. Tiksliau, nesijaučiu tuo “suaugusiu”, kurį įsivaizduodavau būdavau mažas. Visada suaugėliai atrodydavo skubantys, dėl visko susirūpinę, gal net nepatenkinti. Visi neva rimti labai, susikaupę, kažkur susitelkę ir neturintys laiko “nesąmonėms”. Tai va tokiu suaugėliu nesijaučiu. Man viskas atrodo taip paprasta. Gyveni sau, plius minus dėl nieko […]
Draugas (vat norėjau parašyt su vardu, bet tada pagalvojau, kad nežinau ar jis nori atskleist savo tapatybę) susikūrė blogą. Gerą, įdomų. Sukėlė norą atsakyti į jo ilgą įrašą. Atsakinėjau komentaru, bet galų gale susidarė visas įrašo vertas apmąstymas, kurį čia ir talpinu… Nuoroda į draugo įrašą ir mano atsakas: Jei teisingai supratau, įrašo pagrindinės mintys […]
Pradėjau metus ramiai, o senovės išmintis teigia, kad kaip sutiksi, tokie bus ir visi metai. Gerai, labai gerai. Ramybė yra vienas svarbesnių dalykų man. Ok, kartais galima “patūsint” (nu tipo ne klube, bet su Pežukais palakstyt), bet tik kartais. Nuo to greit pavargstu. Ir kažkaip nenoriu sutikti, kad ramybė = nuobodumas. Bet nežinau ir kaip […]
Šeštasis pojūtis – Treileris – Info. Šiandien pasirinkau dramą, kuri mane sugebėjo nuliūdint. Filmo pabaigoj, kai B. Willis suprato, kas gi po velniais vyksta, gerklėj pajaučiau įstrigusį gumulą. Ta jo reakcija, tas suvokimas atsispindintis veide, žiauriai sugraudino. Verkti neverkiau, net nesudrėko akys, bet kvapą užgniaužė. Bežiūrint visgi pavyko įsijaust į siužetą (nors man taip retai […]
Krakatukų miestelis. Juzefas (I) Krakatukų miestelis. Juzefas (II) Krakatukų miestelis. Juzefas (III) Juzefas nemirė, Juzefas visada buvo ir liko. Kiek į šalį pasitraukė tik Džozefina. Nu ne “kiek”, bet išties dafiga. Juzefas, kaip įprasta jam, guli ant nugaros ir mąsto apie tokius banalius ir žmonėms įprastus dalykus, kad net graudu. Jam buvo keista ir nesuprantama, […]
Oi, kaip sunku buvo prisiversti ateit į blogą. Vos tik pagalvodavau, kiek daug reikia aprašyt, papasakot, parodyt, iškart dingdavo motyvacija. Bet žinau, kad kuo toliau delsiu, tuo mažiau emocijų liks, tuo nuobodžiau parašysiu (jei parašyčiau išvis). Pradėjau rašyt spalio pradžioj, o pabaigioj kone lapkričio pabaigoj! Viskas prasidėjo nuo to, kad MŠ (ne, tai ne Michaelis […]
Muzika. Šiandien šnipštas, vakar šnipštas, užvakar šnipštas. Ryt ir poryt taipogi bus šnipštas. Rimtai, jaučiuos lyg gyvenčiau kino filme, kuriame būčiau pagrindinis herojus (o kaip gi kitaip, egoizmas at it’s best) iš kurio pastoviai šaiposi scenarijaus autoriai ir katutėmis ploja režisieriai. Tik tiek, kad žiūrovų auditorijos nėra. Jaučiuosi suplyšęs ir perplyšęs kaip ši Golfo padanga, […]
GAL ir būsiu aš laimingas. Bet ne šiandien. Šiandien ant krūtinės jaučiu svorį – tokį nemalonų, nepatogų, diskomfortą keliantį. Kažkas negerai. Keista ramybė tarsi tvyro aplink, bet ji išties nėra rami, kažkur slepiasi įtampa, kažkas. Nu niekaip nesuprantu, kas daros. Trūksta motyvacijos judėt kažkur ar kažką daryt, kažkuo užsiimt. “Pasiimk knygą, paskaityk”, “atsisėsk prie blogo, […]
Ne paslaptis daug kam, ypatingai mano draugams, kad na, esu materialistas. Aš pats nemanau, kad esu LABAI didelis materialistas, bet negaliu paneigti, kad finansinė gerovė, pinigai ir kitas materialinis turtas man yra svarbu… Ir va paskutinius mėnesius mane išties neramina, kad mano materialinė ateitis bus nekokia. Na, ok, gal dabar ir neblogai gyvenu, kai ir […]
Skaitant pirmą įrašo dalį, reikia pasileisti šitą: Penktadienį – sekmadienį buvau. Net nežinau nuo ko pradėt, norisi rašyt kone epizodiškai, tai gal taip ir reiktų – nafik ta chronologinė atpasakojamoji tvarka būtina. Labai patiko pabendrauti su J.A.! Vat nu blyn, išties, koks nuoširdus ir gražus žmogus ir plius dar nebanaliomis mintimis, kurių nesigėdija ir nebijo. […]
Oi, kaip seniai sapnavau ryškų sapną, kurį nubudęs prisimenu… Gyvenu Žirmūnuose su Rita (čia jau sapno pradžia, jei ką). Apie kažką kalbėjom ir kažkaip nutariau nueit į parduotuvę nusipirkti alaus. Rita susijaudinusiu balsu pradėjo sakyt “oi oi, kad jau eini, prigriebk ir man ten to vyno “bla bla sulšė bla” (nu žodžiai gal ne tiksliai […]
Pabėgimas iš Šoušenko – Treileris – Info. Nu ką gi… Pirma vieta IMDb Top 250! Prieš žiūrėdamas tinkamai nusiteikiau ir išsigandau, kad nepradėčiau filmo žiūrėt per daug kritiškai. Tada atsipalaidavau ir leidau sau mėgautis filmu. Viskas taip ramiai, gražiai pavaizduota, dar tas Morgan Freeman (kuris man visuose filmuose atrodo tokio pat amžiaus) pasakotojo balsas taip […]
© Žalio Tarakono blogas 2007 - 2024