Žalio Tarakono blogas

Ryt egzaminas. Aš laikausi savų tradicijų (kad ir kaip nenorėčiau) ir pagrindinę, didžiausią dalį medžiagos aš valgau paskutinę naktį prieš egzaminą. Džiugu, kad ne aš vienas toks. Ką čia ne vienas… Tokių krūva. Ir nors skaudžia patirtimi jau esu pastebėjęs, kad miego stoka prie gero nepriveda laikant egzaminą, tačiau įpročių niekaip neina pakeist. Nors aš tikrai dažnai sau kartoju “na šįkart tai reikia pradėt mokytis anksčiau” ir tuo net kartais tikiu. Bet ta diena kaip neateina, taip neateina. Bet aš tikiu, man kada nors (pasak moterų ir kai kurių moteriškų vyrų, ši frazė išties reiškia “niekada”) tai pavyks ir paskutinę naktį aš tikrai miegosiu saldžiu miegu be jokio nerimo. O kol taip nenutiko, papasakosiu savus ypatumus tokio vėlyvo mokymosi.

Visada, kai skaitau iš lapų, patogiai įsitaisau lovoje. Būtinai turi būt šilta ir patogu. Kartais net skaitau ne atsisėdęs, o atsigulęs ant šono – tuomet lapus laikau irgi šonu ir net pasidedu juos taip, kad jie laikytųsi patys arba reiktų labai nedaug pastangų. Kaip jau pastebėjau tūkstantį kartų, tai nėra gerai, nes taip labai lengva užmigt. Juokingiausia, kad nors dažnai teko užmigt, tai vis vien nekeičiu skaitymo pozos – ji juk tokia velniškai patogi. Dar dažnai būna, kad snūduriuojant pradedu jaust kaip tie lapai slysta iš rankos, jei juos laikau. Tada juos tvirčiau suimu, prasimerkiu plačiai kaip šikantis katinas ir neva skaitau toliau. Po poros eilučių situacija kartojasi. Nebesuskaičiuosiu, kiek kartų įvairiausi lapai krito ant grindų. Į parketą triukšmingai trenkėsi ir affective disorderiai, ir Locko citatos, ir biheiviorizmai, kognityvai su Freudais, Watsonais, Hullais (kaip aš jo nemėgstu po šiandienos) iš paskos. Bet užvis smagiausiai krito Pctės (reikia kažkaip koduot, kad dėstytoja per gūglą nesurastų) koliui skirti konspektai.

Taip pat viena iš įdomių ir mokymąsi žlugdančių ypatybių yra kai aš nusprendžiu, kad galiu sau leist 10 minučių pailsint akis ir pasnaust. Viskas prasideda nuo to, kad aš vieną kartą beskaitant užsimerkiu ne akimirkai, o kokiai sekundei. Tada seka mintis “o, kaip buvo gera užsimerkt” ir galiausiai prieinu tą momentą, kai nusistatau žadintuvą, kad po tų 10 minučių mane pažadintų. Dažniausiai tai baigiasi tuo, kad išjungiu žadintuvą ir snaudžiu toliau. Todėl aš tipo gudrus, nusistatau žadintuvus kas 5 minutes. Bet mano kitas “aš” dar gudresnis – kai atsibosta juos atjunginėt, telefone pasirenku, kad ištrintų visus priminimus ir nebežadintų. Tai būna lemiamas smūgis. Toliau pasiruošimas atsiskaitymui priklauso nuo to, kelintą valandą aš nubusiu. Jei nubundu po poros valandų, tai būna labai gerai – jaučiuos gerokai pailsėjęs. Būtent šis variantas nutinka dažniausiai. Tačiau jau kelis kartus buvo, kad nubudau po 5 valandų… Tai apie 7 ar 8 valandą!!! O tada tai būna strioko. Vieną kartą ėjau taip ir nepaskaitęs iki galo – visa laimė, kad laimė nusišypsojo ir nekliuvo klausimai, kurių buvau neskaitę. Bet kiekvieną kartą prieš nusnaudžiant dešimčiai minučių, aš esu įsitikinęs, kad jau šį kartą, tai tikrai baigsis dešimties minučių pamiegojimu. Jei tai pavyksta, tai kas pusvalandį susiorganizuoju tokius pamiegojimus, kol galiausiai viskas baigiasi taip, kaip jau aprašiau – nubudimu paryčiais.

Šiandien nutariau taip nedaryt. Neisiu miegot/snaust, kol visko neišmoksiu. Taip pat šiandien neįsitaisiau patogiau. Kadangi skauda nugarą (man visgi ne inkstų uždegimas, kaip galvojau, o veikiausiai nugaros nervų šaknelių uždegimas – bet dar eisiu pirmadienį darytis tyrimų), tai man niekaip nėr patogu. Apsivyniojęs ją tokiu vilnoniu užtiesalu, kuris nepatogus – labai gerai, mokymosi atžvilgiu. Facebookas, automobilių forumai labai gerai prablaško per pertraukėles. Va šįkart manoji pertrauka – blogas ir šis įrašas. Tiesa, buvau susiplanavęs viską išmokt iki 1h ir man gerai sekėsi, kol nepradėjau viena akimi žiūrėt filmo “Klik arba gyvenimas pagreitintai” per LNK. Tada mano planas nutolo iki 2h. Galų gale kai liko visai nedaug, man į galvą pradėjo eit mintys “tai nedaug liko, čia greit pabaigsiu” ir tada pradėjau vaikščiot po automobilių forumus ir ieškot kokie tinkamiausi amortizatoriai būtų manajam kibirui ir kaip jį nusidropinti; taip pat atsinaujinau kelias programas – nauja iTunes versija labai įdomiai atrodo – man nepatinka naujoji piktograma, vat.

Todėl štai aš čia, kai jau beveik 3:20, o man dar liko ketvirtadalis medžiagos. Bet va dabar tai jau einu mokytis toliau. O, mano mama dar nemiega – įdomu kokiam egzaminui ruošias ji…