2011 08 21 21:25
Žmonės keisti
Aš nesuprantu jūsų visų. Ok, suprantu, bet man atrodo absurdiška kai kurie įpročiai, normos ir panašiai. Like for example, kodėl poroj, turiu omeny artimus santykius, nepriimta išsakyti visko, kas nepatinka? Tarkim jei draugaudamas su mergina, mane biškį trikdo jos elgesys lovoje, kokia nors maniera, galų gale gestas, kurį ji nuolat reiškia ar šiaip kažkas panašaus… Kodėl aš negaliu to jai pasakyti? Sakysit, kad galiu, bet ne! Taip nėra. Ji užpyks. Dėl to negaliu. Ir taip su dauguma žmonių yra. Jie užpyksta, kai išgirsta ką nors tokio, kas jiems nepatinka. Bet kodėl jie nesugeba kartais išjungti tos savimeilės ir neišklauso kito nuomonės. Kodėl visi galvojat, kad esat be trūkumų (arba jei žinot, kad esat su trūkumais, kodėl sunku tai išgirst iš kito žmogaus)? Aš pamenu, kad kažkada išsireikalavau iš buvusios, kad pasakytų, kas jai nepatinka. Tai galų gale pasakė, kad besibučiuojant per daug iškišu liežuvį. Aš tada buvau pasiruošęs išgirst ir priimt kritiką ir tikrai neįsižeidžiau. Nuo tada, atsižvelgdamas į jos pastabą, to liežuvio tiek daug nebekišau ir bučiniai abiems pasidarė daug “skanesni”. Va, tai yra į gerą. O ji prieš tai bijojo prabilt, nes aš būčiau užpykęs. Na bet dievaž, kodėl turėčiau užpykt? Koks žmogus apie save galvoja, kad bučiuojas tobulai? Ir čia tik vienas pavyzdys, yra daug situacijų, kuriose vieni elgiasi vienaip, kiti kitaip ir vieniems tai patinka, kitiems ne. Maisto ruošimas, tualeto dangčio pakėlimo/nuleidimo įpročiai ir panašiai. Na, šitie dalykai turbūt menki, nes nesunku juos pasakyt kitam žmogui į akis. Bet kai prieinamos temos apie santykius, lovos reikalus, intymumus, tai visi staiga praranda kalbos dovaną ir neišdrįsta pasakyti, kas yra blogai. Kodėl, ble, po velniais? Jei tik išmoksti priimt tą kritiką, po jos išsakymo iškart teoriškai turėtų pagerėt tiek seksas, tiek bendravimas (žiūrint apie ką kritiką). Tad kodėl mes laikomės tokių durnų normų, mandagumo ir to nesakome? Pažėriau čia kalbą, bet tai nereiškia, kad aš kitaip elgiuos. Aš nesakau savo antrai pusei dalykų (kalbu apskritai apie visas savo buvusias, esamas, būsimas antras puses, o ne apie dabartinę), kurie man nepatinka, nes neįsivaizduoju, kad ji sugebėtų taip lengvai priimt tą kritiką, kaip kad priimu aš. Nes tai išties yra sunku. O bet tačiau, nesigiriant, man pavyksta ir nors kartais gaaal biškį pyktelėju ir įsižeidžiu, bet iškart suveikia racionalumas ir su šypsena pagalvoju “nu negi aš galvojau, kad tame esu tobulas”… Žmonėms tiek daug reikia išmokt. Šitas sakinys nuskambėjo pasipūtusiai ir arogantiškai. Bet jis ir nereiškia, kad man nereikia nieko išmokt.
Vienas komentaras to “Žmonės keisti”
Oi aukseli, kiek tau daug dar reikėtų pasimokyti apie moteris. Turbūt pagrindinė priežastis dėl kurios visi įsižeidžia kaip išgirsta kritiką iš mylimo žmogaus yra ta, kad emociniame lygyje tai yra vienintelis žmogus, kuriam tu turėtum besąlygiškai patikti (nors tai be abejonės bullshitas, bet taip yra, manau ir pats taip jautiesi) ir tą žmogų visgi prisileidi taip arti kad kritika nuo to pasidaro šimtą kartų skaudesnė nei jei tą pačią išgirstume iš pažystamų.
However, kritikuoti reikia mokėti ir kritiką pateikus su dideliu meilumu ir gerais argumentais praėjus emociniam nusivylimo savimi užtaisui, niekas nepyksta ir nesirauko ;)