Žalio Tarakono blogas

2001: Kosminė odisėja – Treileris – Info. Kažkada mokyklos laikais per etikos pamoką mums rodė šį filmą. Na, tiksliau, tik trumpą filmo dalį, nes pamoka toli gražu netrunka 2,5 valandos. Ir tada neužkabino, nežinojau nieko apie filmą. Kažkokios beždžionės ir bla bla bla. Ir visą laiką jis man atrodė kaip baisiai nuobodus. Bet va vakar sugalvojau “o gal pažiūrėt, gal jis kur kas geresnis?”. Ir visai likau patenkintas. Tik tiek, kad pasijaučiau durnas, nes nesugebėjau visko suvokt, įžvelgt kai kur prasmės ir panašiai. Bet youtubėj netyčia pastebėjau W. Alleno nuomonę, tai net nurimau. Dar keli pastebėjimai… Aš įtariu, kad nesu matęs filmo, kuriame būtų tiek daug vaizdų be kalbų, o tik su muzika. Iš pradžių galvojau, kad nuobodu ir tempia guma, bet po to pradėjau mėgautis. Taip pat labai įdomu, kaip vaizduojami “ateities žmonės”. Jie nereiškia emocijų. Jie išlieka šalti, jų veiduose nesimato nieko, jokių mimikų, vos kelios. Ar tuo norėta pasakyt, kad emocijos yra primityvu? Ar kaip tik parodo absurdą, kad žmonės vis mažiau dėmesio skiria jausmams ir koncentruojasi ties sausais faktais ir apsimetinėjimu rimtais? Pažiūrėkit, kiek daug paauglių vaikšto apsirengę nuobodžiais suaugusių drabužiais ir rimtais veidais. Šypsotis ir džiaugtis kažkuo gi kvaila? Santūrumas is the answer… Turbūt vieno teisingo atsakymo net nėra. O turbūt pats keisčiausias ir įdomiausias dalykas – monolitas. Aš gal net nesigilinsiu į interpretacijas, nes paskęsiu mintyse. Įtariu, kad filmą reikės pažiūrėti dar kartą vėliau ateity. Citata: It can only be attributable to human error.