Žalio Tarakono blogas

Buvau Frankfurte. Su močiute (nežinau, kodėl) variau į automobilių parodą. Ji labai nenorėjo, bet primygtinai norėjau jai parodyt kelis automobilius. Man bilieto pirkt nereikėjo, nes dar turėjau galiojantį iki 09-30. Keista… Po to stovėjom eilėj prie lifto. Ji įlipo, o man jau nepakako vietos. Teko man laukti kito. Kol laukiau žiūrėjau pro langą. Stebėjau mėnulį. Jis buvo neįtikėtinai didelis. Realiai turbūt net neįmanoma tokio pamatyt. Jis pradėjo keisti spalvas. Labai gražiai viskas atrodė. Po to už manęs prabilo vokiečiai, kurie turbūt irgi žiūrėjo į mėnulį ir apie jį kalbėjo… Žiūrėjau toliau ir tada jau matėsi visos planetos. Jos buvo irgi labai arti. Pvz Marsas buvo tokio pat dydžio kaip realiai mėnulis matosi. Ir matėsi jo orbita, kuria jis skriejo. Kitos planetos irgi skriejo labai greit – per porą minučių apskriedavo orbitą. Atsisukau į vokiečius ir paklausiau ar taip turi būt. Jie atsakė, kad ‘turbūt’ (labai tuo abejodami). Tada atvažiavo liftas, pakilau viršun ir močiutė pradėjo rėkt – išsigando, kad manęs nebuvo šalia ir liko viena kažkokioj neaiškioj vietoj…