Tarakonaz

Longest '…' ever

Dviratis
2007-07-27
15:00 – 21:00
Nuvažiuota 42 km
Važiavimo trukmė 2 val 50 min
Vidutinis greitis 14,9 km/h
Maksimalus greitis ~55 km/h

Kagi… Draugui reikėjo nusipirkti pedalus. Susitikom prie manęs ir nuvarėm į netoli esančią Umarų parduotuvę. Gražūs pedalai. Klipsai (turint specialius batus, jie prisitvirtina prie kojos). Prie parduotuvės dar stovėjo labai gražus Infiniti G35 – daug gražesnis nei NFS žaidime ar nuotraukose. Tuomet varėm pas jį namo į Pilaitę – jis pasidėt klipsus norėjo. Varėm varėm ir pamatėm, kad netoli Pilaitės keli pažįstami streeteriai statosi dirtą (kalniukas toks, per kurį šokinėjama su dviračiu). Jau buvo pastatytas, beje. Pasisveikinom, šiek tiek pabuvom, pažiūrėjom kaip ten jie šokinėja ir varėm link draugo namų. Palaukiau aš jo, kol nubėgs ir varėm į Justiniškes pas Žliobą. Buvo ten toks kalniukas… Per tiltą, kur autobusai važiuoja – senasis kelias. Tai buvo pirmas kartas, kai į kalną tokiu dideliu greičiu myniau (pamiršau, koks skaičiukas speedometre buvo). Pakeliui dar prie dirto užšokom, nes dar vienas streeteris pasirodė. O vienas iš prieš tai šokinėjusių koja spėjo susižalot. Nelabai stipriai, bet vis vien nieko gero… Nuvarėm jau ten į Justus… Išėjo draugas ir varėm prie Rimi Žirmūnuose – man reikėjo kraunamus AA elementus paimt iš Kodak salono. Labai linksmai iki ten nusigavom – vis palenktyniaudami. Kadangi buvau su šalmu, tai buvau ir drąsesnis. Prie Akropolio šoviau tarp automobilių trečia juosta (pirmos dvi buvo sukantiems į Akropolį) ir myniau kiek galiu. Oi, kaip smagu buvo. Greičio net nebepamenu. Kažkaip nežiūrėjau. Bet virš 50 tikrai. Su Žliobu sustojom palaukt Mindaugo (jis kažkaip užtruko, nors dažniausiai aš jo neaplenkiu). Tik žiūriu – atlėkia. Ok… Šokau greit ant dviračio ir pirmyn jo gaudyt. Pagavau, kai jis jau stabdė. Tada užkilom į kalniuką, o kildami automobilius lenkėm, nes jie kamštyje stovėjo. Tada tokia siaura gatvele reikėjo važiuot. Užlindau aš naglai prieš automobilį ir vėl kiek galėdamas pradėjau mint. Nepavijo manęs automobilis, o priešais mane dar keli atsirado, kurie laukė žalio šviesoforo signalo. Tai dar pro juos prašvilpiau. Po to jau nuvariau į Rimi… Dar gert nusipirkom parduotuvėj. Ir varėm jau Katedros aikštės link – juk Kritinė Masė. Važiavom palei upę. Pabandėm vadinamąjį “sėdėjimą ant rato”. Kai vienas veda, o kiti iš paskos prie pat važiuoja. Taip susidaro vakuuminis maišas (šiuo atveju maišelis). Visai kaip F1. Ir tikrai padeda. Daug mažesnis pasipriešinimas ir tada lengviau lenkti. Tik pirmam važiuot sunkiau – važiavom taip pasikeisdami. Nuvarėm jau prie Katedros aikštės ir buvo 17:15. Ten buvo tie patys streeteriai. Po poros minučių dar atvažiavo Mantas. Tai iš viso 4 buvom. Taigi, likus 5-10 minučių, dviratininkų buvo dar visai mažai. Nutarėm, kad taip ir nesusirinks. Bet po to visi stebuklingai atsirado. Kaip iš po žemių. Pasirodė muzikinis dviratis. Susitarėm, kad visi už jo ir važiuosim. Pirmasis gabalas skambėjo “Metallica – Enter Sandman”. Važiavom ramiai, be jokių trukdžių… Po to, kažkurioj vietoj pasirodė policija… Su Fiat (nebūčiau aš, jei nepažiūrėčiau koks ten automobilis). Šūkavo, kad važiuotume kuo dešiniau (pagal KET reikia palikti vieną juostą automobiliams)… Niekas neklausė (aš klausiau). Mentai nervavosi… Po kurio laiko jau jų buvo 5-6… Visi vis šūkavo, kad dešiniau dešiniau. Vyresni ir šiaip protingesni klausė, o kiti specialiai juos erzino važiuodami prie pat jų priešprieša… Debilų šou. Konstitucijos prospektas… Tada staiga pradėjo mentai kažką daryt. Vienas iššoko ir pradėjo gaudyt tuos erzintojus, kitas sėdėjo viduj ir su mašina lakstė. Prieš pat mane kaip užlindo – vos spėjau ant stabdžių paspaust. Susistabdė muzikinį dviratį, pradėjo jam kažką aiškint… O aš jau buvau kiek toliau. Ten stovėjom ir laukėm kitų. Paleido… Tada apvažiavom kelis ratus žiedu (o mentai vis dar rėkavo, o durniai paaugliai jų neklausė)… Ir tada sekė greitasis ruožas tuneliu. Tuo gražiu po seimo viešbučiu. Po jo pakilom ant tilto ir jau varėm Katedros link. Mentai vis dar rėkavo, o debilai neklausė… Jau sukom link Gedimino prospektu, o ten 3-4 automobilių užtvara. Kažkas rėkia “bėgit, semia”… Visi kaip išprotėję pradėjo bėgt nuo mentų, o jie visus gaudyt. Pabėgau aš su draugais – nesugavo. Aš likau su Mantu, o Žlioba su Mindaugu kažkur dingo. Paskambinau – jie prie Baltojo tilto. Nuvarėm mes ten ir dar buvusį klasioką sutikom. Pailsėjom prie skate parko ir varėm jau namo… Nesunkiai užkilom į Žvėryno kalną (svarbiausia minti pastoviai, ramiai… Negalima paminti staigiai ir po to ilsėtis neminant, nes taip greičiau pavargstama). Sutikom klasiokę Mariją (kur foto albume). Pakalbėjom pakalbėjom… Ir varėm tada jau… Mindaugas į Pilaitė, mes trys dešinėn link mano namų. Prie Spaudos rūmų Žlioba kairėn ir likom mudu su Mantu. Važiavom važiavom ir po to jis kairėn nusuko. Likau aš vienas kokius 500 metrų važiuot. Sėkmingai juos ir nuvažiavau… Nebloga diena buvo… Gal kiek nepatiko KM… Bet po to mačiau foto, kad žmonės dar rinkosi į Katedros aikštę. Et. Bet mentai gerai elgėsi – KET reikia laikytis. Viskas (ilgas pasakojimas gavosi, kurio tikrai niekas viso neperskaitys. O jei kuris nors perskaitė, duokit žinot).

Rašyti komentarą