Žalio Tarakono blogas

Buvau lyg kūdikis… Gulėjau lovytėj ir norėjau valgyt. Jau tikėjausi, kad link manęs artės krūtis, bet man davė cepelinų lėkštę. O cepelinas toooks didelis buvo ir dar su daug spirgų. Po to viskas dingo. Žiūrėjau iš kažkur aukštai į autobusą. Nuo autobuso langų atsispindėjo saulė ir mane tai labai akino. Kai pamačiau langus, supratau, kad kažką turiu padaryt. Viskas pradėjo drebėt ir prabudau…

Taigi. Prasidėjo atostogos. Kaip gerai – poilsio jau trūko. Šeštadienį po FSM variau į Infobalt. Nu ten tai toooks šūdas buvo. Šiaip net nebūčiau varęs, bet vienas iš dalyvių ten vienratininkas. Jis robotuką sukūręs ir ten vyko mažytės kovos (reikėjo tik išstumti kitą robotuką iš rato). Taip pat jis turėjo iPhone, kuris man visai patiko, bet bateriją turbūt reikia krauti kas kokias 2 dienas (jei ne kasdien). Dar buvo pirmasis lietuviškas mobilus telefonas. Jo budėjimo laikas vos 70 (nieko nedarant, jis tik tiek ir išlaikytų)… Todėl aš labai džiaugiuosi savo telefonu, kuris išlaiko savaitę. Vakarop dar važinėjau su vienračiu. Nuvariau į Statoil prisipūst padangos, bet ten buvo pagedęs oro-aparats. Tai man orą dar labiau išleido ir net negalėjau važiuot. Tada jau bėgte bėgau iki automobilių plovyklos prie savo namų. Ir ten, ačiū kažkam, buvo normalus oro-aparats. Po to labai greitai teko minti iki Rygos stotelės. Spėjau (visgi šeštadieniais 43 važinėja rečiau). Iš autobuso išlipo Žlioba (jis varė į informatiką), o aš įlipau. Karšta ten buvo. Išlipau visas šlapias ir kelias akimirkas pastovėjau, kad atvėsčiau. O tada jau patraukiau link Katedros aikštės. Vienratininkų susirinko 9. Nebepamenu, kada jau tiek buvo. Nutarėm važiuot iki seimo (ir ten piketuot). Žmonių ant šaligatvio buvo pakankamai, todėl būtent per šaligatvį ir važiavau. O jau kaip smagu buvo. Visi šokinėja, klykauja, o man linksma. Su vienračiais dar šiek tiek pasitrynėm ir varėm namo. Dar tądien mačiau Ferrari F355. Mmm… Koks garsas… Kokia išvaizda. Daug geriau nei tie apvalūs nauji automobiliai. Sekmadienis buvo daug daug ramesnis. Turėjau irgi važiuot su vienračiu, bet, deja, pramigau. Be manęs jų ten buvo jau 10… Dar daugiau… Ech. Nieko. Bus dar muni weekendų, kuriuose tikrai reiks dalyvaut. Šiandien sapnavau keistoką sapną. Buvo naujieji metai ir turėjo atvažiuot tėvas. Bet jis prieš tai užsuko pas mamos draugę ir ten išgėrė taurę šampano ir pažaidė boulingą (namuose). Hm. O aš neturėjau normalių kelnių. Tik labai senas, kurios turi didelę skylę ant dešinio kelio. Tipo visos kelnės buvo išskalbtos. O kuo viskas baigėsi, nepamenu. Gal tik tuo ir baigėsi, beje… Labai susidomėjau sąmoningais sapnais. Tik neseniai suvokiau, kaip tai gali būt įdomu (daryti sapne ką tik nori). Tai visus bent mažesnius pasisekimus čia ir rašysiu. Ir dar sapnus reiks užrašyt. Labai norėčiau pasiekti bent menkų rezultatų. Va šiandien žiūrėsiu filmą apie tai. Juk nėra nieko neįmanomo…

Kaip planavau anksčiau, visgi nepavyko šeštadienį atlikt pirmadienio namų darbų. Matematiką išmokau pusėtinai. Gausiu 10 ir 6, geriausiu atveju. Nu tai čia kaip du aštuonetai. Tai dar ne pati blogiausia situacija. Kadangi šiandien buvo tik 3 pamokos, tai grįžau 11:01 (o taip tikėjausi, kad iki 11 spėsiu). Va jau praėjo 5 valandos, bet nieko gero nenuveikiau. Taip keista man dabar. Lyg ne savo kūne būčiau. Pražvelgiau savo senesnius įrašus ir radau nematytų komentarų. Būtent todėl dabar dedikuoju šiuos paryškintus žodžius ‘camichi.‘, nes labai tingiu siųst tą nuotrauką su gandrais (panašiais į paukščius). Visiškai nesugalvojau, kokį pavadinimą parinkt šiam įrašui, todėl įrašiau tai, kas šovė į galvą (+kpl). Klausau ‘Pieno lazerių‘ (galite įsitikinti last.fm). Gerai, ne? Dar šian skambino iš draudimo. Man į sąskaitą perves 2417 litų. Valio. Aš dabar galėsiu nusipirkt visą pasaulį. Reikia užsiregistruoti į Finastą ir pažaist su akcijomis, bet dabar tingiu. Sugalvojau kitą pavadinimą šiam įrašui. Paryškintai rašyt man patinka labiau nei kursyvu. Radau, kad mano blogas buvo paminėtas kitame bloge (žiūrėti prie ‘Dienos citata’). Bet, tai buvo citata būtent iš to vienintelio įrašo, kurį parašęs po to ir ištryniau. Och, tai velnias. Bet citata vis vien nebloga… Koks spalvingas įrašas gavosi. Poryt eisiu kirptis.

Vai vai vai. FSM mane nudžiugino visai dienai. Žaidėm žaidimą pamokos gale… Taisyklės tokios: mes visi (15) pasidalinam į dvi grupes: verslininkai ir darbuotojai. Gavosi 7 verslininkai ir 8 darbuotojai. Aš buvau prie verslininkų (vienintelis vaikinas verslininkas). Kiekvienas verslininkas gavo po 1000 litų (10 kupiūrų po 100). Darbuotojai gavo kortelių su ištekliais. Buvo trys skirtingi ištekliai. Vienas darbuotojas gavo 15 vienodų kortelių (su vienodais ištekliais)… Verslininkai turėjo pirkti išteklius. Juos nupirkus, reikia keisti juos į ‘Ekonus’ (3 kortelės (3 skirtingi ištekliai) = 1 ekonas). Ir tuos ‘Ekonus’ reikėjo parduot darbuotojams. Verslininkams buvo užduotis gauti kuo didesnį pelną, o darbuotojams gauti kuo daugiau ‘Ekonų’. Laiko buvo apie 15 minučių. Man visai neblogai sekėsi derėtis. Žaidimo gale turėjau 1500 litų (50% pelno). Tai buvo daugiausiai iš visų verslininkų. Kiti turėjo 1200, 1100, 900, 800, 300 ir tik 100… Tai savimi buvau labai patenkintas. Puikus jausmas, kai supranti, kad nesi prasčiausias iš visų, kad kažką visgi sugebi ir nesi jau toks beviltiškas. Kokią valandą savimi net pasitikėjau kažkiek. Bet dar dabar gera nuotaika. Va… Šiandien darysiu pirmadienio namų darbus. Bet kadangi man pirmadienį tik matematiką ir teisės pagrindai, tai bus visai nedaug. Iš dalies. Reiks ruoštis matematikos kontroliniui. Todėl spręsiu visus uždavinius, kurie bus kontroliniame. O rytoj turbūt darysiu antradienio ir vėlesnių dienų namų darbus… Istoriją dar skaitysiu… Va… Ir po šios savaitės bus atostogos. Šaunu… Nors jau ir ši savaitė buvo toookia lengva, kad galėčiau ir apseit be atostogų. Vakar prie mano mokyklos buvo 6 gaisrinės. Che che. Bet tik netoli mokyklos. Kopėčias tiesė į namą, esantį netoli. Dar, beje, šį savaitgalį paskutinis F1 etapas. Nepražiopsojau nei vienų šio sezono varžybų (tiek kvalifikacijos, tiek lenktynių). Na, kelis kartus neturėjau galimybių žiūrėt, bet buvau įsirašęs į DVD grotuvą. Ai.. Dar važiuodamas iš FSM mačiau seną Audi 100… Bet pamiršau numerius, nes mobilus nusėdo (išlaikė 8 dienas) ir negalėjau užsirašyt. Čia yra tryliktas įrašas.

Važiavau kažkur su mama. Buvom su Honda Accord prie sankryžos Viršuliškėse. Man pasakė, kad turiu nulėkt prie klevų ir ten pagerbt mirusiuosius. Davė maišelį ir atidarė bagažinę. Iš bagažinės stebuklingai išlindo Audi 100. Valio… Lėkiau su ja, dar klasiokus pamačiau… O silkės stabdžiai buvo prasti… Nuo kalno leidžiantis iki galo teko spaust, bet ji vis vien riedėjo. Tada privažiavau tuos medžius, bet jau buvau su dviračiu. Paklausiau pas sargą kurioj vietoj ‘pagerbt’. Parodė pirštu. Nuėjau, ištraukiau iš maišelio kažkokios dvi tabletės ir vandens stiklinę. Ten visur aplink labai smirdėjo aliejumi… Tada priėjo du vaikai ir, ištraukę tokias pat dvi tabletes, jas numetė tarp medžių, užpylė vandens ir jos pradėjo rūkti, skleisdamos aliejaus kvapą. Tą patį padariau ir aš. Ir dar po to stovėjau ir galvojau apie kažką… O tabletės rūkdavo, bet nesibaigdavo. Jų ten šimtai mėtesi…

Pastaruoju metu vis sapnuoja savo klasiokę, su kuria mokausi jau 11 metų, bet vis vien mažai su ja bendraudavau. Visai jos nepažinojau. O dabar kažkaip pradedu suprast, kokia ji įdomi ir nuostabi. Va. Todėl vis sapnuoju ir sapnuoju.

Dabar gurkšnoju ‘Mix Lime‘. Savaitgalis ilgas, o juk dar liko viena diena. Penktadienį buvau ‘Europoj‘ ir ‘Akropoly‘… Tipo apsipirkinėjau. Europoj atmosfera daug malonesnė, o Akropolyje pajaučiau popsą. Net keista. Tai faktiškai nuo 12 iki 18 važinėjau. Kai su mama Akropolyje valgėm ‘Čili Kinijoj’, nutarėm, kad keisiuos pavardę. Būsiu Edgaras ************* (kai į Google įvedu šią pavardę, Google klausia ‘Ar jūs turėjote omenyje: petkevičius’). Va. Bent jau lietuviška. Bet teks palaukti pilnametystės. Taip kad į ketvirtą klasę ateisiu jau kita pavarde. Šiandien (šeštadienį), kai variau iš FSM, Karoliniškėse 24,5 metų girtas čiūvas sugalvojo pereit į kitą gatvės pusę kertant gatvę belenkur. Mašinos staigiai stabdė, bet jį vis vien partrenkė. Bet partrenkė ne automobilis (Mitsubishi Carisma), o automobilio vairuotojas (40 m. vyriškis). Kaip pagavau situaciją, tai vairuotojas turbūt pyptelėjo, o pijokas pradėjo šokinėt, kažką aiškint. Tada staigiai atsidarė durys, vairuotojas iššoko ir dėjo tokį labai gražų ir galingą smūgį tiesiai į dantis. Girtuoklis nuvirto į krūmus. Dar po to vairuotojas prišoko ir dar kažkiek mušė. Tada iš pirmos juostos išsuko BMW kregždė… Iš jos išlipo 22 metų pacanas ir žiūrėjo. Toks fooorsas, rėmą išmetęs. Che. Po to troleibusas nuvažiavo ir nebemačiau. Beveik visada važiuodamas troleibusu klausau muzikos. Ypač ‘The Strokes‘. Visos albumo dainos labai patinka. Pirmadienį man bus tik 3 pirmos pamokos (Rokui tik 2)… Dabar pastebėjau, kad paskutinis įrašas buvo labai seniai. Dar rugsėjo mėnesį. Greitai laikas bėga… Kai nebus ką veikt, atnaujinsiu blogo išvaizdą į labiau rudeninę/žieminę.