Seriously? Tris metus nebuvau aprašęs nei vieno sapno… Kaip taip galėjo nutikt? Bet nieko tokio, ką tik vieną aprašiau, bandysiu išvengti tokių nesusipratimų.
Iš tikro aš mėgstu paspangt “kas būtų, jeigu būtų”. Pvz, jei tarkim reiktų pasirinkti ar būt aklu/nebyliu/kurčiu, ką pasirinkčiau? Tai aš rinkčiau būt nebyliu. Aišku, tokio dalyko nepasirinksi, bet vat mėgstu pafantazuot tokiom temom. Tai dabar susimąsčiau, ką pasirinkčiau, jei galėčiau pasirinkti meno sritį. Ir beveik nereikėjo galvot. Kad ir kaip norėčiau turėt balsą ir dainuot, kad ir kaip būtų zjbs būt dailininku, užvis kiečiausia būtų būt rašytoju. Tikrai pasirinkčiau rašymo talentą. Man apsuka galvą mintis, kad mano tekstai/istorijos galėtų būt įklijuotas tarp dviejų kietų kartono lapų. Man apsisuka galva nuo minties, kad tą knygą dar ir pirktų kažkas. Čia užvis geriausias meninis talentas. Kaip būtų smagu mokėt rašyt.
Vakar vežiau PB ir jo (?) G. Jaučiausi liurbiu. Šiandien juo pasijaučiau dar stipriau, kai netyčia nuėjęs į G instagramo profilį “paloveinau” vieną nuotrauką. Staigiai nuėmiau širdutę, bet jau buvo per vėlu. Ji tai pastebėjo ir pradėjo mane sekt instagrame. O aš iš solidarumo irgi pradėjau ją sekt. Bet vis tiek liurbiškai jaučiuos. Tarsi nedrįsau pirmas. Liurbis. Bet mane šitas mano liurbiškumas pralinksmina kažkodėl. Visai smagu šitaip susimauti. Apskritai yra smagumo būt socially awkward situacijose. Tas nejaukumas visai veža. Ir realiai juk nieko blogo neatsitinka. Tik nejauku.
Man patinka P. B. idėja apie rašymo pratybas. Aš visai ir pats galvoju rašyt ką nors fiktyvaus vien dėl rašymo pratybų. Aš vis tiek norėčiau parašyt knygą. Ar bent pradžiai trumpą apsakymą. Ar šiaip istorijas. Panašiai, kaip buvo su “Krakatukų miesteliu“, kurį anksčiau rašiau. Tik reik mačiau biografinių faktų ir jausmų įdėt. Man rimtai patinka tas Krakatukų miestelis. Beje, reik atkreipt dėmesį į tekstų “autorius”. Prie pavadinimo dešinėj virš datos ne visada būna parašyta “Tarakonaz”… Tuo tas Krakatukų miestelis ir nostalgiškas.
Buvo kaip ir klasės meetas or smth like that. Kažkokioj lauko kavinėj viskas vyko. Ir jau sėdėjo auklėtoja, beveik visos merginos, kažkiek žmonių dar iš kitų klasių (ką žinau, ką jie ten darė). Ir aš kažkaip buvau netoli ribos tarp tų stalų ir šiaip gatvės. Ir atvažiavo P. K., bet ne su Audi, o su senu Mitsubishi Pajero džipu. Ir prieky buvo trys vietos (visai kaip Fiat Multipla). Per vidurį sėdėjo garbanotas čiuvas iš paralelinės klasės (užstrigo jo vardas, bet nu visi jį turėtų žinot), o keleivio vietoj KAŽKAS. P. K. nerangiai bandė prisiparkuot kuo arčiau stalų. Aš priėjęs labai mandagiai, bet tuo pačiu ir piktai pasakiau, kad “nu, P., taigi nebūtina parkuot taip arti”. Ir šyptelėjau, taip leisdamas suprast, kad jis elgiasi kaip dickheadas. Bet prisiparkavo. Pabandžiau nekreipt į tai dėmesio. Tuo tarpu kitas P., tiksliau kolega P. B., buvo atsakingas už lauko pramogas. Padarė jis kažkokią skid’inimo juostą ant kurios buvo galima įsibegėjus slyst kaip ant ledo. Ji buvo iš panašaus medžio kaip boulingo takeliai. Blizgėjo panašiai (turbūt panašiai ir slidu). Mes įsibegėdavom ir čiuoždavom. Buvo vienoj vietoj kažkoks posūkis, kurio niekaip nepavykdavo išimt. Neįmanoma tiesiog iščiuožt iki galo. Arba reikia čiuožt baisiai lėtai norint tą posūkį “paimt”, bet tuomet vis tiek pilnos distancijos įveikt nepavyksta dėl mažo greičio. Nu ir aš P. B. sakau, kad būtų kūl, jei tas posūkis būtų statmenesnis. Kaip automobilių top speed poligonuose – važiuoji realiai vairą laikydamas tiesiai, bet iš tikro įveikinėji posūkį (važiavimas pusiau siena). Ir ši idėja jam visai patiko, bet neturėjo įrankių jos įgyvendinimui. Aš buvau vienas iš paskutinių, kurie nuėjo prie vaišių stalo po P. B. provide’intų pramogų ir pastebėjau, kad visi viską jau buvo suvalgę. Buvo likusi viena lėkštė gėrybių, prie kurios suskubo visi pramogavę ant slidžiojo takelio. Tai ir ten nespėjau. Nugriebiau paskutinį užkandžių gabaliuką – vištiena su bruknių (ar spanguolių) uogiene. Suvalgiau ir nusikeikiau. Buvau piktas, kad visi tik sėdi prie stalo ir kemša. Ir lyg to būtų negana, nepalieka dar ir kitiems.
