Automobilių paroda. Ir tai viską pasako. Mačiau tai, ko nepamačiau Frankfurte – Bugatti Veyron. Pasaka tiesiog. Bet dar geriau – mačiau Ferrari F40. Net žandikaulis atvipo. Ir dar dar mačiau savo svajonių automobilį – Lotus 7 replica – vienas jų su 6 litrų varikliu. Taip pat buvo galima pravažiuot vienu iš Westfield (irgi Lotus 7 replica), bet aš tik 5 svarus teturėjau, o reikėjo 10… Ech… Vežiojo įspūdingai – nufilmavau. Driftas, faktiškai. Bet nieko, kažkada ir man teks juo važiuot – ir ne šalia, o už vairo. Nusipirkau maikę ‘I Am The Stig’s Fat Cousin’ – tipo Top Gear ten buvo – mačiau ir jų policijos automobilius (kas žino, tas supras). 0#=53#.
Didžioji ekskurija – Windsoro rūmai, Stonehenge ir romėnų pirtys… Apie automobilius trumpai – ant kiekvieno kampo Porsche, Bentley ir Aston Martin – tikrai labai daug. Taip pat mačiau Skyline R32 kokius 5 ir vieną R34, Lotus Elise nemažai. Ir dar!!! Keturis VW T1 mikriukus – tuos hipiškus – visi labai tvarkingi. Stebėjausi, kad jų tiek galima pamatyti. Ekskursijos patiko, viskas ok. Smulkiau bus savaitgalį. 0#=53#.
Šeštadienį po nemigos nakties varėm jau į Londoną. Automobiliai, šurmulys, daug žmonių – pasaka tiesiog. Be įprastinių naujų automobilių – 599GTB, 997, V8 Vantage ir DB9, Continental GT (ir coupe, ir cabrio, ir sedan), Brooklands, F430, Granturismo, sl65 AMG, Z4 M Coupe, RS4, ST220, E46 M3 – mačiau ir senesnių klasikinių – BMW Z1, Citroen DS, Mercedes-Benz SL, VW Karmann… Vajėzau kokių gražuolių ten… Realiai daug gražesni ir galingesni atrodo, nei per TV. Tiesa, merginos Lietuvoj gražesnės. Vakar vakare dar variau į miuziklą ‘Mamma Mia’ – ABBA dainos. Na, man patiko, bet ‘We Will Rock You’ prieš 3 metus buvo dar labiau ‘vau’. Londonas gražus ne tik automobiliais – važiavom turistiniu autobusu – miestas, pastatai atrodo įspūdingai, masyviai. Autobuse priešais mus sėdėjo lietuvaitės – lietuvių ten daug. Metro – labai gerai – vėsu, gera, didelis greitis ir vėl pulkas žmonių ir šurmulys. Šiandien vaikščiojom po parką – kaip koks trečdalis Vilniaus – visą praeitį labai sunku, todėl nuėjom tik nedidelę dalį. Ilgiausiai vaikščiojom zoo sode – įspūdingai gerai perteiktą laukinės gamtos atmosfera – gyvūnams čia geriau, nei Kaune. Labai negerai, kad viską aprašinėju pervargęs, nes dingsta visos emocijos – bet smulkiau aprašysiu grįžęs į Vilnių – o šie trumpi įrašai man primins kur buvom. Vis dar noriu sumedžiot BMW M3 (E30), bet mačiau tik BMW E30 Cabrio – tvarkingas, bet ne M3… Apsipirkau truputį suvenyrų – ypač patiko didelis baltas plakatas, kurio centre ‘Underground‘ logotipas. Toks minimalistinis, paprastas – įsirėminsiu ir pasikabinsiu kambary. Nuotraukų dabar nemesiu, nes komplikuotai man tai sektųsi – sumesiu po to viską į vieną įrašą spec. nuotraukos. 0#=53#.
Lėktuvas vėlavo vos 30 minučių. Atskridom gerai, su traukiniu nuvažiavom per visą Londoną gerai, su Audi iki Welwyn Garden City nuvažiavom gerai. Mačiau: 2 Ford Focus CC (cabrio), kurie važiavo vienas paskui kitą ir 2 Peugeot 307 CC, kurie taip pat važiavo vienas paskui kitą. Taip pat neliko nepastebėti EVO IX ir 997 Carrera S. Į Londoną šian nevarėm, viskas buvo namo kieme. Tas viskas truko labai ilgai, bet aš vis vien likau paskutiniu Mohikanu – ir blaiviausias. Pasiklausiau vieno ‘filosofo’ kalbų apie Hitlerį – o vat reiks paimt paskaityt jo biografiją. Stalinas irgi kietas čiuvas – kasdien perskaitydavo po 500 puslapių įvairiausių knygų. Čia jau prašvito. 0#=53#.
Po 4 valandų lėktuvas; grįšiu liepos 31. Stengsiuos kiekvienos dienos vakare prisėst ir aprašyt, jei pavyks gauti kompiuterį su internetu. Pasiėmiau užrašų knygutę, į kurią rašysiuos visus išskirtinius automobilius, kuriuos pamatysiu – /me trenktas. 1#=53#.
Pagaliau pagaliau gavau vairuotojo pažymėjimą – ilgai lauktas. Buvau ir išvažiavęs pirmą kartą vienas – variau į Šiaurės miestelį pasiimti stovo, tokio pat, kokį sulaužiau – užtat turiu atsarginių dalių dabar. Vienam važiuoti kaifas, kaifas dar ir pagazuoti, nes niekas neburba šalia, kad ‘sugadinsi variklį’. Aišku, tuo nepiktnaudžiauju, nes varikliui ne į gerą, bet kartais juk kyla noras. Pasiėmiau stovą ir baterijas – aptarnaujantysis buvo labai labai kažkur matytas, todėl net pasimečiau, kai jį pamačiau. Tik va niekaip neatgaminu kas ten toks. Tuomet nuvariau į savitarnos plovyklą nusiplauti kondicionieriaus – ten pro kažkur teka freonas ir reikia nuplauti, kad matytųsi pro kur… Bet va vos pradėjus plauti, priėjo žmogus, uždarė kapotą ir pradėjo aiškint, kad negalima. Aš aišku žinau, kad negalima plauti variklio, bet aš ploviau net ne šalia jo. Tą patį paaiškinau ir jam, o jis vis vien savo dainelę, kad ‘jokioje plovykloje negalima atsidaryt kapoto’. Tai bliamba, kur man tada plaut? Man visas freonas ištekės taip… Grįžau namo, pasistačiau automobilį… Namuose pastebėjau, kad man įdėjo ne tas baterijas… Bet blogai ne man, o jiems, nes aš už jas sumokėjau 29 litus, kai jų tikra vertė – 59 litai. Negerai, kad nepatikrinau vietoj, bet aš visai išsiblaškęs ten buvau dėl to matyto nepažįstamojo. Baterijų pakuotę jau praplėšiau, todėl turbūt nepakeistų, lieptų primokėti 30 litų skirtumą. Bet tai bliamba, kodėl aš turiu taip daryti, jei aš net ne tas baterijas gavau? Aišku, aš turiu kur jas panaudoti, bet vis vien aš jų būčiau nepirkęs. Ir man vis vien reikės pirkti tas, kurių man neįdėjo. Nežinau net ką daryt… Ar rašyt jiems, ar ne… 1#=52#.
Atsidariau virtualų svajonių garažą ‘DreamGarage’. Čia tiesiog ‘svaigsiu’ apie geidžiamiausius automobilius. Pradėsiu nuo Lotus 7, aišku.
Kas? Kada? Kodėl? Colin Chapman, Lotus kompanijos savininkas. 1957 metais. Paprastas, lengvas sportinis automobilis. Jis tikrai susilaukė populiarumo – juk išliko iki pat šių laikų. Yra labai daug įmonių, kurios gamina Lotus 7 replikas (daugmaž panašiai atrodančius automobilius). Pati žinomiausia – Caterham. Būtent jie man patys pačiausi…
Kodėl jie man patinka? Jų išvaizda paprasta, gal net ‘retro’. Taip pat tai mažas, lengvas automobilis, todėl ir su eilinio galingumo (100-150 arklių) varikliu jis važiuoja ganėtinai smagiai. Aš jau net nekalbu apie turinčius 200< arklių – ten jau žvėrys, nes svoris vos 550-600 kg (įmanoma net ir 400-500 kg), o tai daugmaž tolygu lengvajam automobiliui su 400-450 arklių (o juk tai daug). Šiame automobilyje dažniausiai nerasi kondicionieriaus, navigacinės sistemos, net radijos, nekalbant jau apie tai, kad jame nėra durų, o bagažinė minimali – komforto tikėtis kvaila, bet juk tai ir nėra kasdienis automobilis. R500 vs Ducati | R500 Nurburgring | R400 vs CSR260 | R400 vs Atom | CSR vs F40
Na po velniais, nejaugi šiame bloge niekada neužsiminiau apie išradimus, kurių nėra, bet norėčiau, kad būtų? Negali būt, bet per search neradau… Labiausiai labiausiai norėčiau ‘dream recorder‘. Labiau už viską norėčiau pamatyti, kolekcionuoti savo sapnus… Šis įrenginys būtų piniginės dydžio, daugmaž kaip išorinis kietasis diskas su keliomis jungtimis – USB jungimui prie kompiuterio ir jungtys televizoriui (nežinau, kaip jos vadinasi). Taip pat būtų puiku, kad nereiktų prie galvos nieko jungtis, įrašinėtų sapnus per atstumą, tiesiog reiktų ‘suporuoti’ su žmogumi… Na, iš bėdos tai galėtų būt jungiamas Bluetooth ryšiu – reiktų įsidėt į ausį nedidelį siųstuvą… Aišku, sapnų kokybė turėtų būti pati geriausia – HD! Abaldiet, koks kaifas būtų… Antras, kiek mažiau geidžiamas įrenginys – ‘lcd cam‘. Nežinau, kaip reiktų jį pavadinti, bet tai būtų kaip ir delninukas su dideliu, prisilietimams jautriu, ekranu. Ekrano viršuje būtų teksto juosta – ką įrašai, tą ir pamatai – gyvai. Pavyzdžiui, įvedi ‘Valdas Adamkus’ ir ekrane pamatai jį (jei žmonių tokia pavarde yra daugiau, tai tiesiog būtų pasirinkimas tarp jų visų – adresas, pareigos po kiekvieno pavarde) – lyg jis būtų filmuojamas su kamera. ‘Filmavimo kameros’ padėtį būtų galima keisti vedžiojant pirštu per touchscreeną – galėtum žiūrėti į žmogų bet kokiu kampu. Ir, tai nebūtinai būtų žmogus – galėtum įvesti adresą, automobilio valstybinį numerį ar panašiai… Aišku, toks įrenginys labai pažeistų žmogaus teises, todėl labai tikiuosi, kad tokio ir neišras. Tiesa tiesa, blogas be pavadinimo – tiesiog ‘Blogas’, o ne joks ‘lux.sit.blog’. Nežinau, kaip jį pavadinti. Gal yra minčių? 0#=51#.
Pagaliau pagaliau viena didžiausių mano svajonių išsipildė. Apsidžiaugiau, kad teko važiuoti su Polo. Pasibandžiau aš jį truputį – užgęsti neįmanoma. Aikštelėj viską gerai, tvarkingai atlikau. Gavau 45 laipsnių parkavimą. Mieste važiavau 11 maršrutu. Jau kai pasakė sukt į dešinę iš Regitros kiemo, nusiraminau ir beveik žinojau, kad išlaikysiu, nes tikrai lengvas pakliuvo. Nė karto nemačiau, kad jis ką nors pasižymėtų. Kai grįžom, dar paklausiau ar daug klaidų, tai tik išgirdau ‘ne, labai gerai pravažiavai’. Kas gali būti geresnio? 0#=51#.
Štai ir išsprendė problema dėl greičio su ’70’ ženklu – nuo rugsėjo reikės lipdytis žalią klevo lapą – ir priekyje, ir gale. Ir labai gerai – dings visos abejonės dėl leistino greičio ir žalias lapas derinsis prie mano žalios Hondos (tik lapas, spėju, bus kiek šviesesnis). Taip pat dingsta ir svarstymai dėl ženklo ’90’ – nei toks egzistavo, nei ką. Tiesa, jei lapas tik nuo rugsėjo, tai tada dar visą rugpjūtį teks važinėt su ’70’… Aišku, man dabar ne tas galvoj – tuoj eisiu vairuoti žalią VW Polo, o ryt laikysiu praktikos egzaminą Regitroje. Jei neišlaikysiu, įvykdysiu masines žudynes. BTW, ‘tarakonaz.žalias’ įgaus prasmę. Būtų išvis šaunu ‘tarakonaz.zalias.lapas.net’… 4#=51#.
Vienratis. 29″
2008-07-07
15:00 – 21:00
Nuvažiuota 4,4 km
Važiavimo trukmė 24 min
Vidutinis greitis 11,1 km/h
Maksimalus greitis 20,8 km/h
Meetas. Meete buvo afrikietis iš Cape Town. Buvo labai labai smagu. Taip pat visai patiko tamstos ‘unike.org klubo pirmininko’ Chrysler Voyager – labai patogūs foteliai ir šiaip patogus automobilis. Pagerėjo nuomonė apie amerikietiškus automobilius. Bet tik apie šeimyninius, nes sportinių jiems gaminti negalima…
____________________
Dviratis
2008-07-12
10:00 – 23:00
Nuvažiuota 27,6 km
Važiavimo trukmė 1 val 39 min
Vidutinis greitis 16,66 km/h
Maksimalus greitis 50,05 km/h
Ryte filmavom – nuo namų iki biliardinės Justiniškėse nuvažiavau per 6 minutes – vidutinis greitis atvažiavus buvo 25 km/h. Tiesa, kai sustojau pykino, sukosi galva ir spaudė plaučius, sunku buvo kvėpuot. Daugiau taip nedarysiu, pažadu. Vesternas turėtų būt puikus, bet aš, nevykėlis, sulaužiau stovus. Vieną nepataisomai, kitą Paulius jau susitaisė. Sau užsisakiau naują – tokį patį – turėsiu atsarginių dalių. Vakare, 17:30 išvariau į Pilaitę pas Guo. Truputį šnekėjom – apie 4,5 valandos. Namo grįžau pro savo senus namus, kurie sukelia kažkokius keistus jausmus.
Buvau savo klasėje, joje buvo ir visi kiti bendraklasiai. Tačiau tai truko neilgai – po to nuėjau į rūbinę striukės… Daviau 57 numeriuką, bet rūbininke po kurio laiko pasakė, kad ji susimaišė, davė man 59 numeriuką ir paklausė kaip atrodo striukė, kad galėtų surasti. ‘Oranžinė’ pasakiau. Atnešė labai panašią striukę, bet ji buvo ne mano, nes ant apykaklės buvo parašyta ‘Kosto Kubilinsko’… Laukiau laukiau, pradėjau vaikščioti po rūbinę ir sutikau Ernestą ir Mantą. Stovėjom tryse mes, nekalbėjom ir tada pro šalį ėjusi mergina pasakė ‘koks tu aukštas’. Mes visi trys užklausėm ‘aš?’, o ji atsakė ‘tu’ ir vis vien nebuvo aišku kuris, nes ji nuėjo… Po to man atnešė mano striukę ir lipau laiptais į pirmą aukštą. Stebuklingai šalia atsidūrė Paulius B. ir aš jam pasakiau, kad anksčiau skaitydavau vieną Kubilinsko pasakų knygą. Po akimirkos šūktelėjau ‘o ne, ne Kubilinsko, o G…’ (sapne ištariau tą pavardę, bet dabar užstrigo ir nebeprisimenu). Pirmame mokyklos aukšte buvo kažkokios varžybos – padaryta trasa kaip kokiame vandens parke čiuožyklos, ji visaip išraityta, o jos galas lauke prie durų. Tiesa, ‘tuneliai’ buvo siauri, žmonės niekaip netilptų. Varžybų esmė buvo paleisti tuo tuneliu kokį nors daiktą, kad šis kuo greičiau atsidurtų apačioje… Vieni leido radijo bangomis valdomus modeliukus, kiti kamuoliukus – aš leidau stalo teniso kamuoliuką ir mano laikas buvo 1:11… Kai buvau apačioje, vienos merginos kamuoliukas įveikė trasą per 44 sekundes. Jis buvo pririštas kažkokie virvute ar laidu, kurio kitas galas buvo plastikiniame puodelyje su alumi. Po varžybų man davė to alaus – jis burbuliavo lyg būtų užviręs. Bet nebuvo karštas, buvo šiltas – gėriau pro šiaudelį.
Dviratis
2008-06-25
14:00 – 15:00
Nuvažiuota 5 km
Važiavimo trukmė 16 min
Vidutinis greitis 18,7 km/h
Maksimalus greitis 47 km/h
Važiavau iki BIGo ir atgal. Nuo tos dienos iki šiandien buvo dar kokie 3-4 tokie trumpi pavažinėjimai, bet į juos neimdavau speedometro…
____________________
Vienratis. 29″
2008-06-26
16:20 – 21:00
Nuvažiuota 7,77 km
Važiavimo trukmė 38 min
Vidutinis greitis 12,2 km/h
Maksimalus greitis 19,19 km/h
Meetas. Bet prieš tai dar nulėkiau į Katedros aikštę, kurioje turėjau išmainyti sąvaržėles, bet tamstageramergaitėkurisutikoiškeisti pamiršo ateit. Bet atvažiavo Mindaugas. Meete buvo 8 balionai, o Nygeriams pareidavo automobiliai.
1. ‘O geras, niekada nemačiau Viper ir Gallardo mentų mašinos’… Buvau kažkokio namo pirmame aukšte ir pro langą pravažiavo šie du automobiliai su mirgalkėm. Šalia mačiau Paulių, kuris linksėjo, pritardamas man ir nusekė akimis automobilius. Čia buvo viešbutis. Kažkokia moteriškė palydėjo mane iki kambario. Pakilome keistu liftu – permatomos sienos, matėsi daug mechanizmų (daug daugiau, nei išties yra). Kambarys buvo mažas, moteriškės nebebuvo, o aš likau stovėt prie slenksčio. 2. Vienračių Meetas Vingio parke. Kai atvažiavau, jau buvo nemažai vienratininkų. Pasisveikinau su visais. Tuomet Marius pradėjo aiškint, kad va pagaliau bus varžybos pas Bedančių sodyboje ir parodė pirštu į PTD (lyg ten būtų Bedančius). Pradėjo aiškinti, kad va visi ten nakvos, viskas vyks dvi dienas… Tuomet atvažiavo Nygeris, bet visai kitokios išvaizdos. Aš paklausiau Mariaus pro kur važiuoti pas Bedančių. ‘Na gi pro tą tiltą, ant kurio lipdėme Astros lipdukus’…
