Esu pasirinkęs šį dalyką ir rinkausi vien dėl to, kad dėstytojas duoda įdomias užduotis. Ir štai viena jų – reikėjo sugalvoti driftinimo algoritmą, kuris leistų naujai, neįprastai pamatyti kasdienybės struktūras. Lengviausias pavyzdys buvo driftinimas miesto erdvėse, kurio ikslas – pamatyti kasdienybės skerspjūvį. Tai savo algoritmą sugalvojau būtent remiantis pavyzdžiu.
Mano kasdienybė beveik neįsivaizduojama be automobilio. Jei reikia nusigaut kiek toliau nuo namų, sėdu į automobilį ir važiuoju. Tad mąstant apie kasdienes situacijas ir algoritmą, natūralu, kad iškart pradėjau siet viską su vairavimu – automobilį įtraukti į užduotį būtina.
O algoritmą sugalvojau tokį: pagrindas yra važiavimas pagrindinėmis miesto gatvėmis. Kai pamatau važiuojančius 3 raudonus automobilius (tokiu atstumu, kad sugebėčiau įžiūrėti valstybinius numerius), metu monetą, kuri nusprendžia, kaip elgtis artimiausioje sankryžoje. Jei iškrenta skaičius, suku į dešinę; jei herbas – į kairę. Jei artimiausioje sankryžoje yra tik vienas pasirinkimas, kur sukti, tai ten ir suku, nepriklausomai nuo to, kas iškrenta metus monetą. Taip pat, jei atvažiuoju iš šalutinės gatvės, vėl metu monetą, kad nuspręsčiau į kurią pagrindinės gatvės pusę nusukti. Į kiemus nevažiuojama, o atsidūrus aklavietėje – apsisukama. Nutariau, kad pravažiavus 50km, užduotį baigsiu.
Pajudėjau iš savo namų, kadangi taip prasideda kiekviena diena, kai kur nors važiuoju. Mantas fotografavo vaizdus ir mėtydavo monetą (vairuojant tai daryti truputį pavojinga). Gyvenu Pašilaičiuose, tad pirmieji 7-8 km pravažinėti po šį rajoną ir kelios gatvės net po kelis kartus. Jau buvom pradėję galvot, kad niekur kitur ir neišvažiuosim, trinsimės po tas pačias gatves, tačiau po truputį judėjom vis toliau į centrą. Pasisukiojome Šeškinės rajone, galų gale teko net ir aplink Akropolį apvažiuot. Šeškinės gatvelių išvažinėjom nemažai, bet susiklosčius aplinkybėms, nusigavome į Karoliniškes. Atsidūrėme visai nežinomose vietose. Sunkvežimiai važinėjo pirmyn-atgal, buvo purvo upelių ir duobių. Matyt, kad ten tiesia aplinkkelį, vadinasi, kad atsidurtume aklavietėje, tad apsisukome neprivažiavę galo (nusižengimas algoritmuj, bet baimė įklimpti purvyne nugalėjo). Pasisukioję Karoliniškių mikrorajono gatvelėmis, patraukėm Žvėryno link. Keli posūkiai – ir štai mes matome Seimą, kurio pravažiuoti nepavyko. Mėtom monetas, skaičiuojam raudonus automobilius ir štai mes jau Naujamiestyje. Pravažiavau ir Ritos namus, kuriuose tenka dažnai apsilankyti. Buvo džiugu, kad algoritmo sukurtame maršrute atsidūrė ir šiaip mano lankomos vietos. Taip pat atradau nematytas Naujamiesčio gatveles ir galų gale prie Vingio parko teko apsisukti (į jį įvažiuoti juk negalima). Žingsnis po žingsnio ir mes jau Senamiestyje. Pylimo-Islandijos-Vilniaus-Klaipėdos gatvių keturkampį pravažiavom du kartus! Bijojau, kad taip ir teks sukiotis, nes raudonų automobilių nesimatė, o moneta lyg tyčia „prikiaulindavo“. Pravažiuoti 35 km ir jau riedame palei Prezidentūros tvorą. Vėliau ir kitos lankytinos vietos pakliuvo į maršrutą – Katedros aikštė, šv. Onos bažnyčia ir Užupis. Užupyje raudonų automobilių stebėtinai mažai. Išlindome į civilizacijos apleistą senų namukų pasaulėlį, palindome po kažkokiu tiltu. Šiaip ne taip išbridom iš purvo vonių ir keliavom Stoties link. Nejučia atsidūrėme Halės turguj ir vėl pradėjom judėt Užupio pusėn. Bet algoritmas nenuvedė mūsų į tas pačias gatves. Teko sukt ir važiuot pro Onos bažnyčią, Katedros aikštę (tik jau iš kitos pusės). Ir mano džiaugsmui, pasukome Filosofijos fakulteto link! Tai dar viena vieta, kuri patenka į mano beveik kasdien lankomas vieta. Prasibrovę Universiteto gatve iki Stiklių gatvės, vis vien algoritmas nurodė, kad nuo Užupio mes niekur nepasislėpsim. Vos įvažiavom, teko stot – pasiekta 50 km riba ir užduotis baigiama.
Užduotis leido pamatyt kasdienybę kitomis akimis. Padėjo atskleisti ryškesnius skirtumus tarp miegamųjų rajonų ir senamiesčio gyventojų, tarp skurdo ir prabangos – ypatingai didelis kontrastas matomas Užupyje. Purvynais apsupti seni namukai, tarp kurių vos vienas kitas – didesnis, prabangesnis, remontuotas. Judėjimo tempai irgi skiriasi. Miegamuosiuose rajonuose ramiau – tiek pėstieji, tiek vairuotojai juda neskubėdami, o arčiau Centro esančiuose rajonuose tempas didėja – visi skuba gyventi. Kadangi ypatingas dėmesys buvo skiriamas raudoniems automobiliams, susidarė įspūdis, kad kuo toliau nuo miesto centro, tuo jų yra daugiau. Kodėl taip yra, sugalvoti nepavyko. Matyt, tie visur skubantys Senamiesčio, Naujamiesčio gyventojai ar darbuotojai perka santūriau (ir nuobodžiau) atrodančius pilkus ir juodus automobilius. Tačiau yra ir tam tikrų bendrų dalykų tarp visų Vilniaus miesto gyventojų ar lankytojų – jie visi liūdni, nusiminę, pikti.
Kuprotas kalnas – Treileris – Info. Šitas filmas truputį ne į temą, nes jo nėra Top’e. BET! Kažkada buvo. Trumpai, tik pusmetį. Ir buvo pakilęs tik iki 245 vietos. Tai kodėl aš jį žiūrėjau ir aprašinėju? O todėl, kad jį reikėjo pažiūrėt vienam studijuojamam dalykui, ką ir padariau. Iš pradžių turbūt aptarsiu patį filmą, o ne temas, kurias jis paliečia. Apie ką? Apie meilę. Svarbu paminėt, kad čia visų pirma filmas ne apie homoseksualus (tai tik antrinis dalykas), o filmas apie eilinę meilės istoriją. Jei jie abu nebūtų vyrai, tai niekuo nesiskirtų nuo Romeo ir Džuljetos istorijos (abu vienas kitą myli, bet dėl tam tikrų priežasčių, negali būti kartu). Siužetas pats visas visai gal nieko. Aišku, nieko labai ypatingo, kas sužavėtų ir užkabintų – nieko keisto, kad jo nėra jau Top’e. Ir aktoriai nelabai mane įtikino. Kažkaip šiaip sau. Keista, nes kai Heath Ledger vaidino Joker’į filme “The Dark Knight”, tai man jo vaidyba paliko neišdildomą įspūdį! Matyt, kai jaučia diskomfortą vaidindamas tokį vaidmenį, tai sunku ir vaidint gerai. O dabar liečiu jautrias temas. Homoseksualumas. Nu aš truputį tolerantiškas šiuo atžvilgiu esu, nu bet kai jie bučiavosi ar kažką daugiau darė, tai nu kaaažkaip sunkoka buvo į tai žiūrėt… Bet užtat jie kaip ir paneigia tą homoseksualumo stereotipą. Nei jie saldesni už heteroseksualų porą, nei jie labai viešai skelbiasi, nei yra pamaivos! Jie visiškai nesiskiria nuo heteroseksualių vyrų. Tad ar tokie homoseksualai yra blogai? Čiuju, kad ne. O šiaip galėčiau diskutuot ir diskutuot apie šį filmą, daug tam vietos palikta apie pačius įvairiausius aspektus, bet gaaal neišsiplėsiu. Citata: You boys sure found a way to make the time pass up there. Twist, you guys wasn’t gettin’ paid to leave the dogs babysittin’ the sheep while you stem the rose.
