Žalio Tarakono blogas

Energinga moteris, kupina jėgų. Ir pasiturinti. Žvėryno rajonas, ne sukriošęs namukas, o gražus, tvarkingas. “Dukra sakė, kad baigčiau nesąmones su mašina važinėt, kai taksi toks pigus – kelis eurus sumokėsiu”. Stambesnis kūno sudėjimas, viršsvoris, bet tvarkingas apsirengimo stilius papuošia žmogų. Šalikas margas – abu galai siekia kone kulkšnis. Šukuosena trumpų plaukų, beveik visi jau žili. Žmogus geras. Bent jau geros širdies ir geranoriškas. Malonus ir šiltas bendravimas. Akys gyvos ir norinčios dar pamatyt, patirt, o ne sėdėt vietoj ir pūti. Pakeliui – paimti draugės. Punktualumas nelabai pažįstamas. Į automobilį įsėdo likus 4 minutėms iki laiko, kuomet turėtų būt jau vietoje. Nors kelias trumpas ir spėčiau, bet draugė – tokia pat nepunktuali – vėluoja ir tenka laukti. Bet nepiktybiškai. Ir stengiasi spėt. Užimtas, dirbantis žmogus, vis randantis reikalų ir reikaliukų, bet tuo pačiu ir skubantis atsipalaiduot, pailsėt ir bent vienai popietei atitrūkt nuo to.

Mūsų jaunystės laikais tų diskotekų nebuvo. Kai tos pirmosios diskotekos atsirado, vienas pirmųjų, kuris pradėjo, tai toks Wizzbaras. Jis pradėjo prekiaut tais koncertais juostiniais. Jie trys buvo. Grodavo gyvą muziką – anais laikais būdavo kažin kas. Vis tiek jaunystės sentimentai. Tai va tas Wizzbaras nusipirko trobą, įsirengė ten kaip diskotekinį viską. Vis laiks nuo laiko važiuojam palaikyt. Užsisakom, susirenkam visokio plauko žmonės. Su darbais, pinigėliais, versliukais. Tai kai nuvažiuoji, kas nori geria, kas šoka. Kai taip, tai jie turi fasonus laikyt, kaip sako “pa kostiuma” vaikščiot. Susimetam ir laisvai pabūnam, pabendraujam ir tą Wizzbarą palaikom, kad pajamų gautų. Dar buvom sugalvoję, norėjom Vilniaus mieste kampą paimt, daugmaž “kamu pa pidisiat”. Paprastą dieną, kad jaunystę prisiminti iš tų laikų, draugų susitikt. Net buvom padarę kontrolinę, bet savininkai mums aiškino, kad mes jiems būsim nepelningi. Neišdegė. Nors sakom, kad mes gi vyresni, ne kaip jaunimas, tai ir šnapso išgėriam ir alum užsigėriam, o ne Kiss, Fizz geriam. Per metus porą, trejetų kartų stengiamės pavažiuot, palaikyt tą savo jaunystės sentimentą. Visi jau pražilę, susenę, bet vis tiek smagu. Pasibūsim, pasibendrausim, kas norės pasišoks. Po to tokius prasigėrusius ir parveža išmeta va čia.

Dama į kelionę susiruošė. Autobusas išnuomotas, su draugais – visi vyresnio amžiaus, bet aukštesnio lygio nei vidutinis pagyvenęs Vilniaus žmogus. Gražu. Kaip aš sakau – meniškos sielos žmogus. Nemato problemos ir kreipiasi į gerokai jaunesnį vairuotoją “Jūs”.

Taxi Bonusas #1

Ganėtinai pavargęs po pirmadienio darbų, iš aludės išėjęs. Nusitašęs. Iš tų, kurie daug nelinkę gerti, todėl daug jiems ir nereikia. “Tas Xesminukas vėl su savo nesąmonėm”, “taip, tas pats komentatorius Xesminas – vaikystės mano draugas”. Galva nunarinta, svyravimai tiesiogiai priklausomi nuo kelio nelygumų. Bankomatas – tarpinė stotelė. Vidutiniškai tvarkingai apsirengęs, bet nu jau buvęs prigulęs kur nors, kur ne taip ir švaru. Iš bankomato grįžęs ir radęs automobilyje kuprinę nustemba – “o! Aš jos nepalikau”. Knisasi, ieško. Žinot tą popkornų kvapą kino teatruose? Toks pat sklido iš kuprinės velniai žino kodėl. Gal kiek aitresnis ir mažiau malonus. Šlapia ten kažkas, išsiliejo. Praktiškoji taksi automašina turi guminius kilimėlius – sėkmė. Išsitraukia bambalį alaus, atsigeria. Jis tokios odos žmogus, kuri atrodo plonesnė nei vidutinė ir tampresnė – veido oda minkštai nukarusi. Netvarkingai pasišiaušę plaukai, žilstelėjęs. Sakyčiau – Užupio žmogus, bet važiuoja į Xryžiokus. “Aš tau parodysiu pro kur, tu nieko nežinai”. Riedam, nes lėkt neleido – “žmonės primityvūs – nežiūri kur vaikšto, geriau nepartrenkti”. Pasirodo, dėsto socialinių mokslų srityje kažką kažkur – konfidencialumo sumetimais turbūt pasigirt nenorėjo.

Vakarų pasaulio visas gėris ne tame sušiktame kapitalizme. Ne tai čia svarbiausia. Kapitalistinė tvarka yra būtent vakarų pasaulį griaunanti sistema. Į ką reiktų akcentuotis, kas yra esminė ir geriausia savybė – žmogaus laisvė rinktis. Jei jis nori, jis gali rinktis gyvenimą gatvėje. Ir mes turim palaikyt jo tokį pasirinkimą. Gatvėje gyvenantis lygiai taip pat turi turėt lygias galimybes maitinimuisi, darbui ir kitiems dalykams kaip ir namus turintis. Gal jis jogas, gal toks jo pasirinkimas. Va toks toleravimas yra vakarų pasaulio pliusas. Žmonių smegenys individualios. Dėl to skiriasi pomėgiai, kiti dalykai. Ir jei suteikiamos visiems galimybės lavinti individualius gebėjimus, laikui bėgant susidaro atskiros rūšys ir porūšiai. Evoliucija. Žmonės turi potencialo išsivystyti skirtingomis kryptimis.

Gurkštelna savo to alaus. Po akimis tie kabantys maišeliai, nukarę skruostai, bandymas būt apsvaigusiai guviam. “Gerai, kad to ežiuko nesuvažinėjai – būčiau supykęs. Negalima skriausti gyvūnų – net drugelių ir vabalų. Gerbti reikia”. Keistas keleivis. Šaltas, ciniškas ir arogantiškas išties. Jaučiantis viršumą prieš žemesnio luomo juodadarbius ir to neslepiantis. Dvidešimt centų arbatos ir palikta šlapia alaus dėmė ant priekinės sedynės.