Žalio Tarakono blogas

Ganėtinai pavargęs po pirmadienio darbų, iš aludės išėjęs. Nusitašęs. Iš tų, kurie daug nelinkę gerti, todėl daug jiems ir nereikia. “Tas Xesminukas vėl su savo nesąmonėm”, “taip, tas pats komentatorius Xesminas – vaikystės mano draugas”. Galva nunarinta, svyravimai tiesiogiai priklausomi nuo kelio nelygumų. Bankomatas – tarpinė stotelė. Vidutiniškai tvarkingai apsirengęs, bet nu jau buvęs prigulęs kur nors, kur ne taip ir švaru. Iš bankomato grįžęs ir radęs automobilyje kuprinę nustemba – “o! Aš jos nepalikau”. Knisasi, ieško. Žinot tą popkornų kvapą kino teatruose? Toks pat sklido iš kuprinės velniai žino kodėl. Gal kiek aitresnis ir mažiau malonus. Šlapia ten kažkas, išsiliejo. Praktiškoji taksi automašina turi guminius kilimėlius – sėkmė. Išsitraukia bambalį alaus, atsigeria. Jis tokios odos žmogus, kuri atrodo plonesnė nei vidutinė ir tampresnė – veido oda minkštai nukarusi. Netvarkingai pasišiaušę plaukai, žilstelėjęs. Sakyčiau – Užupio žmogus, bet važiuoja į Xryžiokus. “Aš tau parodysiu pro kur, tu nieko nežinai”. Riedam, nes lėkt neleido – “žmonės primityvūs – nežiūri kur vaikšto, geriau nepartrenkti”. Pasirodo, dėsto socialinių mokslų srityje kažką kažkur – konfidencialumo sumetimais turbūt pasigirt nenorėjo.

Vakarų pasaulio visas gėris ne tame sušiktame kapitalizme. Ne tai čia svarbiausia. Kapitalistinė tvarka yra būtent vakarų pasaulį griaunanti sistema. Į ką reiktų akcentuotis, kas yra esminė ir geriausia savybė – žmogaus laisvė rinktis. Jei jis nori, jis gali rinktis gyvenimą gatvėje. Ir mes turim palaikyt jo tokį pasirinkimą. Gatvėje gyvenantis lygiai taip pat turi turėt lygias galimybes maitinimuisi, darbui ir kitiems dalykams kaip ir namus turintis. Gal jis jogas, gal toks jo pasirinkimas. Va toks toleravimas yra vakarų pasaulio pliusas. Žmonių smegenys individualios. Dėl to skiriasi pomėgiai, kiti dalykai. Ir jei suteikiamos visiems galimybės lavinti individualius gebėjimus, laikui bėgant susidaro atskiros rūšys ir porūšiai. Evoliucija. Žmonės turi potencialo išsivystyti skirtingomis kryptimis.

Gurkštelna savo to alaus. Po akimis tie kabantys maišeliai, nukarę skruostai, bandymas būt apsvaigusiai guviam. “Gerai, kad to ežiuko nesuvažinėjai – būčiau supykęs. Negalima skriausti gyvūnų – net drugelių ir vabalų. Gerbti reikia”. Keistas keleivis. Šaltas, ciniškas ir arogantiškas išties. Jaučiantis viršumą prieš žemesnio luomo juodadarbius ir to neslepiantis. Dvidešimt centų arbatos ir palikta šlapia alaus dėmė ant priekinės sedynės.