Žalio Tarakono blogas

Egzotiška šalis. Palmės, papūgos ir panteros. Dar zuikiai lakstė. Netoliesi kažkoks senukas pardavinėjo smauglius, pitonus, kitas gyvates. Aš susidomėjau ir norėjau nusipirkt. Jis paaiškino, kad tai ypatinga rūšis – pradžioj smaugliai, pitonai ir gyvatės atrodo kaip jūrų kiaulytės su tokiomis pat spalvomis. Paėmiau tris. Tos jūrų kiaulės labai nerimavo, lakstė, sunku buvo pagaut. Įmetė man jas į celofaninį maišelį ir išėjau. Geriau įsižiūrėjęs, kad vietoj normalius jūrų kiaulytės galvos, ten tokia pat galva kaip pas užaugusią gyvatę. Labai keistai atrodė jūrų kiaulytė su pitono galva. Tuomet kažkaip atsiradau žmonių bėgimo lenktynėse. Bėgo kažkokiais siaurais griuvėsiais. Kokie 10 metrų plotis, bet per jo vidurį dar aukšta siena ir vietos bėgti tera po 1 metrą iš abiejų pusių. Retkarčiais atsirasdavo praėjimas į kitą pusę toj sienoj. Ir tada pasirodė užrašas ‘Drifting’ (rodo žmogų kuris bėga praėjimu į kitą pusę ir paslydęs vos nenukrenta bedugnėn), o po jo ‘Drag’ (rodo du žmones bėgančius skirtingose pusėse, kurie retkarčiais pamato vienas kitą per perėjimus. Girdisi vėjo garsas kaip per NFS). Tuomet išgirdau šūkaliojant kažką. Mergina. Graži. Jai reikia kažkokių vaistų. Duoda man A4 formato lapelį – ten receptas su vaisto pavadinimu. Einu į kažkokią kliniką. Pirmas aukštas – normali vaistinė. Vaistininkė pasakė, kad tokie vaistai neegzistuoja. ‘Velniava’. Jau išeidinėju ir mane užkalbino kokių 29 metų moteris. Ji pasakė, kad mane pažįsta, pasiteiravo ko man reikia ir pasakė, kad trečiame aukšte tie vaistai yra, o jei nebus, tai keltis į 5. Davė leidimą. Pakilau į trečią, ten apsauga paprašė leidimo ir įleido. Ten vaistų nebebuvo likę ir todėl kilau į penktą. Gražus liftas, beje. Penktame aukšte jau buvo daug griežtesnė tvarka. Viskas buvo atskirta stikline siena. Praėjime buvo tokie kaip ir dušai. Kabėjo chalatai. Man paaiškino, kad reikia visiškai nusirengti, įeiti į tą dušą, ten dezinfekuoja visą kūna ir tada dėtis chalatą. Prabudau nespėjęs to padaryt. Ir gerai.