Žalio Tarakono blogas

Buvau mokykloje. Leidausi į rūbinę pasiimti striukės. Stalius man pasakė, kad iš mokyklos greičiau išeisiu pro duris esančias rūbinėj. Nubėgau pats pasiimti striukės (nelaukiau rūbininkės) ir išbėgau pro tas duris (kurių išties nėra). Išėjęs pamačiau visai kitokią aplinką – buvau ne Justiniškėse, o Viršuliškėse prie stadiono (netoli Spaudos rūmų). Nuėjau į stotelę (Viršuliškėse prie Spaudos rūmų, važiuojant iš miesto pusės į Pašilaičius, kur jau užsuka tik 7, 8 ir 18, o stotelėj kioskai yra) kartu su Vytautu K.. Atvažiavo mano troleibusas. Įlipau, o ten sutikau Moniką. Pradėjom kalbėtis ir kažkaip užėjo kalba apie charakterius, elgesį. Iš viso pokalbio prisimenu tik vieną jos frazę skirtą man – ‘tu rodai, pateiki save kaip padugnę’. Aš linktelėjau galvą, kažką dar pasakiau ir dar šiek tiek pašnekėjom. Tuomet kažkaip paaiškėjo, kad jai reikia grįžti netoli tos stotelės pasiimti automobilio. Pamiršo, ta prasme. Tuomet išlipom ir sėdom į mano automobilį (velniai žino iš kur jis ten atsirado). Važiavom iki tos pačios sankryžos, kur ir ta stotelė (dešinėn pasukus važiuojama pro Spaudos rūmus link Karoliniškių, viadukas toj pusėj yra, o pasukus kairėn nuvažiuotume į Madą). Toj sankryžoj ji išlipo. Mačiau kai ji ėjo link savo automobilio ir prasilenkė su Pauliumi B, jie pasisveikino. Jis bėgo link manęs, įlipo į automobilį. Kažkodėl įsėdo į galą ir aš atsisukau į jį su tikslu paklausti kame replės. Šalia jo staiga atsirado Ernestas. Sedėjo jie jau abu. Ernestas neištarė nė žodžio, o Paulius B. aiškino, kad jam kažkur reikia nuvažiuot, labai skuba. Tuomet šnekėjo šnekėjo, aš nespėjau nieko pasakyt ir jis nutarė, kad pats nueis. Aš spėjau jį sulaikyti ir jie liko sėdėt. Pradėjau važiuot. Kažkodėl labai užgazavau ir į ne kiek neatleisdamas greičio pedalo pasukau kairėn link Mados. Posūkį labai smaigiai išėmiau, bet kai atsisukau į galą pasižiūrėt kaip laikosi Paulius B. su Ernestu, pamačiau tik praviras duris. Iškrito. Sustojau ir atbėgau prie to posūkio pažiūrėt. Mėtesi batai, drabužiai, kūnų dalys, visur buvo daug kraujo. Susirinkau viską daugmaž ir sumečiau į bagažinę. Nuvažiavau lyg niekur nieko.