Žalio Tarakono blogas

Dalyvavau orientacinėse varžybose. Nežinau, su kokia mašina. Bet pirmas punktas buvo nuvažiuot į mokyklos išleistuves ir išdalint vaikams bagažinę saldumynų. Paėmęs į glėbį kiek telpa, ėjau link tų vaikų, po truputį dalinau. Bet tai taaaip lėtai ėjosi, kad siaubas. Po to kažkaip sugalvojau, kad reikia su mašina privažiuot prie pat mokyklos. Tada vaizdas pasidarė aiškesnis – aš gi buvau savo buvusioj mokykloj – Biržiškoj. Bet joje mokėsi daug jaunesni vaikai. Tipo išleistuvės buvo aštuntokam! Kaip greit tuos saldumynus išdalinau, tai sunku beapsakyt. Dar atkreipiau dėmesį, kad jie visi buvo raudonos spalvos ir dauguma – guminukai. Tada bagažinės dugne liko lipdukas su Batmanu. Atidaviau kažkuriam vaikui. Sėdau į mašiną, pasisukau į keleivius gale ir paklausiau kur toliau. Vaikinukas, sėdintis šalia Batmano, kažką taukšti pradėjo (įtariu, kad ten buvo Robinas), o Batmanas labai rimtu veidu tylėjo. Tada kažką tyliai, kimiu balsu pasakė. Aš ant jo užrėkiau “ką? kalbėk garsiau”. Jo veide jokių emocijų nesimatė. Nu aš tada pagalvojau, kad geriau važiuot, o ne vietoj stovėt ir pajudėjau šaligatviu gatvės link. Toliau bandžiau išpešt bent kelis žodžius iš Batmano, bet nepavyko. Durnius, ne? Po to važiuoju ir užrėkiau “o tai kodą kas nors užsirašė”. Batmanas kažką sumurmėjo, vėl nieko nesupratau. Damn, kaip mane jo kostiumas erzino. Vėl aš ant jo rėkt, tas vėl murmėt. Nu krč, taip ir sustojau, nes nežinojau kur važiuot ir niekas nesakė. Nu tai čia ir perėjau į kitą sapną, į Guodos gimtadienį sode kažkokiame neaiškiame. O toliau tai nebepasakosiu.