Tarakonaz

Pagrindinis akcentas – pežukas

Sapnas prasidėjo mano namų stovėjimo aikštelėj. Aš priėjau prie žmogaus belipančio iš savo automobilio, kuris ir buvai tai, kas mane patraukė. Išlipinėjo vyras iš balto 106 Rallye. Priėjau, pasisveikinau, jis pasakė, kad čia jo naujasis pirkinukas. Pradėjau pasakot, kad aš irgi tokį turiu ir parodžiau, kur jis stovi. Dar pasakiau, kad požeminiame garaže vienas vyras irgi turi juodą Rallye. Pašnekėjom kažką dar ten… Tada aš nuėjau namo. Ten nepamenu, ką dariau, bet suskambo durų skambutis. O ten Paulina (auto.Banginė). Nustebau, net nežinojau, kad ji žino, kur aš gyvenu. Irgi kažką kalbėjo apie kažkokį susitikimą or smth ir tada pakvietė eiti kartu su ja laukan, nes ten dar kiti laukia. Išėjau ir kaip tik pamačiau, kaip į mano Rallye trenkėsi senelis su kažkokiu raudonu senu sedanu. Išsižiojau, pribėgau, pradėjau rėkt ant jo… Sulankstė man visą kapotą ir bamperį aplaužė, blyn. Nuliūdau, nuėjau truputį toliau nuo mašinos paskambint policijai. Šneku, pasakoju ir pasukęs galvą pamačiau, kaip mano mašina pradėjo riedės nuo kalniuko į gatvę. Nespėjau pribėgt, ji jau spėjo įriedėt į kitą kiemą, aplamdyt šonus keturiems automobiliams ir užsidegt. Bet taip staigiai užsiliepsnojo. Kol priėjau, viskas pleškėjo ir nebebuvo net verta bandyt išgelbėt… Pravirkau, pradėjau rėkt, pykt ant visų ir toks absurdiškas liūdesys užgulė krūtinėj, toks sunkumas. Šitaip buvo man jos gaila… Tada su Mantu Š. ir Mindaugu nuėjau į kavinę po kurios langais viskas ir įvyko. Norėjau surast liudininkų, nežinau kodėl. Užėję į kavinę mes pamatėm, kad ten padavėjos tik su seksualiais juodais apatiniais ir pakeliui nešdamos užsakymus, pasisuka ant stulpo užsilipusios. Paklausėm, kur galėtume rasti direktorę ir parodė pirštu į laiptus. Aš ėjau paskutinis, o Mantas su Mindaugu ėjo prieky. Užlipę ir apsidairę, pasakė, kad nieko čia nėr. Aš jau sukausi eit atgal, palipau truputį ir pastebėjau, kad jie nejuda, o žiūri kažkur. Paklausti ko jie neina, atsakė, kad ten toliau kitame kambary kažkas mylisi. Pakilau pažiūrėt – gulėjo moteris ant nugaros, bet iš už sieos buvo išlindusi tik jos galva ir biškį krūties, daugiau nieko nesimatė. Na, negulėjo ji labai ramiai. Aš nutariau pajuokaut – pribėgau prie jos ir paklausiau “o kur rasti direktorę?” ir tada vyras užriko ir čiupęs už drabužių pašoko mane gaudyt. Aš neatsisukdamas bėgau žemyn, Mindaugas su Mantu jau buvo kiek toliau ir vadino mane durniumi. Uždusęs išbėgau laukan ir ten sutikau Paulių B. – jis sušuko “o sveikas, Edgarai”. O tada parodęs į kažką pirštu tarė “va tas šokoladas, kurį tada daviau tikrai buvo lengvesnis ir paprastesnis nei tas kitas” ir parodė dvi šokolado plyteles – ant abiejų spindėjo aukso raidėm užrašai “Harry Potter”, tik turbūt skirtingų rūšių jie buvo, mat vienos plytelės įpakavimas rudas, kitos – mėlynas.

Vienas komentaras to “Pagrindinis akcentas – pežukas”

  1. the boy who lived- 2011 09 17, 19:24

    mano pasirodymas šįkart kaip reikiant ne į temą

Rašyti komentarą