2012 10 04 18:20
Grįžta sapnavimas
Labai ilgą laiką nesapnavau, bet štai jau paskutinėmis naktimis sapnuot pradėjau. Ir visai tokius įdomios (na, tik man) sapnus.
1. Sužinojau, kad tėvas nusipirko dar vieną butą kitapus gatvės. Ir nors tai visiškai netoli, bet ten visiškai kitoks rajonas sapne buvo. Ir nusikalstamumas didesnis, ir šiaip baisiau. Atvariau apsižiūrėt. Laiptinėse voliojosi visokios šiukšlės, stiklo šukės, celofanai ir popieriai. Nu ok, čia dar būtų nieko, bet voliojosi kažkokios raudonos masės. Atrodė, kad ten sumaltos, sutrintos smegenys ar kitos kūno dalys. Nu ir dar sumaišytos su želatina or smth. Tą masę eidamas buto link apėjau dideliu ratu (kiek galėjau tuo pačiu nesiliesdamas prie sienos). Įeinu į butą, o ten visai tvarkinga. Tėvas dar sienas lygino, dar kažką darė. Bet kaimynai triukšmą kėlė. Pradėjau klaust ar nebaisu su narkomanais visokiais gyvent ir panašiai, bet lyg ir nieko neatsakė. Vėliau kažkur išėjom, lipom į mašiną ir važiavom. Buvom maždaug prie BIG’o, bet pats rajonas buvo atsidūręs jau arčiau Naujininkų nei realiai. Aš kažką pasakiau vėl dėl to buto, kad ten smegenys visur voliojas ir tėvas supykęs mane išmetė iš mašinos. Jie su broliu nuvažiavo (nežinau iš kur tas staiga atsirado), o mane paliko vidury gatvės. Kadangi savo mašiną buvau palikęs prie tėvo namu, turėjau dar pareit jos pasiimt. Pagalvojau, kad netoli gi ir tikrai rasiu. Einu einu per kiemus, išlindau prie kažkokios tai upės, už kurios tik lūšnos visokios. Žiūrėjau ir nesupratau, kaip taip gali būt. Atsidūriau kažkur už Vilniaus tikrai! Bandžiau dar eit, bet pradėjo šunys iš kažkur lot. Bandžiau prisiskambint tėvui, bet ryšio nebuvo. Tai tada pradėjau bėgt… Ir nubudau.
2. Buvau kažkokiame auto renginy ir atlikau fotografo vaidmenį. Įlipau į kažkokį medį, nes pagalvojau, kad iš ten tikrai įdomus kadras gali gautis. Jau nusitaikyt bandau ir žiūriu, kad ant kito medžio tupi kitas fotografas – TaT. Pasakiau, kad nejudėtų, nes jau buvo bepradedantis leistis žemyn. Jis palypėjo dar aukščiau ir nufotkinau tada. Abu nusileidom ir apie kažką pradėjom šnekėt. Ir nežinau kaip ten kas ėjosi ir panašiai, bet viskas baigėsi tuo, kad aš pradėjau leistis narkotikus į veną. Dar ten kažko privartojau. Ir atrodė kaip visai normalus elgesys. Vėliau kitą dieną namuose su mama žiūrėjau kažkokį vaizdelį iš lenktynių. Ir parodė mane! Besileidžiantį narkotikus! Tai buvo TaT susuktas filmukas. Aš pradėjau teisintis, kad čia viskas suvaidinta, netikra ir vien dėl filmuko. Gerai, kad manimi patikėjo… Bet tada vėl nubudau.
3. Lietuva turėjo bendrą pasienį su Meksika. Aš aišku važiavau apsižvalgyt. Pravažiavęs muitinę prisiparkavau kažkur prie įtartinai atrodančių kioskų. Ir išlipęs pradėjau vaikščiot po kaimelį. Meksikiečiai visur aplink, parduotuvės meksikietiškos… Ir staiga pradėjo kaukti pavojaus sirena. Pamatėm artėjančias milžiniškas bangas, kurios su trenksmu šlavė viską, kas joms maišėsi. Vanduo po truputį apsėmė kulkšnis ir visi puolė bėgt. Bebėgdamas šalia kažkokio vandens telkinio pamačiau į jį panardintą tinklą. Ėmiau ir ištraukiau. O jame radau daug susuktų į vieną kitą vilnonių kojinių. Šiaip ne taip išnarpliojau ir paskutinėj iš jų buvo celofaniniai maišeliai su tabletėmis. Nu tai aišku, kad narkotikai – juk Meksikoj buvau. Išmečiau tuos maišelius, bet tada supratau, kad pirštų antspaudus palikau. Pakėliau ir iškračiau tabletes, o maišelius susikišau į kišenes. Einu jau link mašinos, sėdu į ją ir bandau užkurt. Jokios reakcijos – visai nesuka starterio, lyg nebūtų akumuliatoriaus. Atsidarau kapotą ir akurat! Akumuliatoriaus nėra, o vietoj – kartono lapas su tekstu raudonomis raidėmis. Kažkas panašaus į “užsukit į mūsų automobilių dalių parduotuvę”… Jau buvau bepradedantis juos keikti, bet nubudau.
5 koment. to “Grįžta sapnavimas”
Prasau neberasinek apie savo sapnus, jie tokie neidomus ir kai parasai tai atrodo kaip kliedesys, geriau ka nors is gyvenimo leptelk :)
Prašau, nebeskaityk mano sapnų. Man tavo nuomonė tokia neįdomi, o ir tikrai ne dėl tavęs ir ne dėl ko nors kito aš juos rašau, tad tokie nurodymai ir prašymai neturi jokios įtakos. :)
Aš tai sapnus skaityt pritingiu, nes iš pažiūros atrodo ilgi ir klampūs, o jų sąryšis ar priešingai – nuotolis nuo realybės geriausiai atsiskleidžia ir labiausiai žavi juk patį sapnuotoją (nors kartais, kai trūksta pramogų…).
Betgi čia jie turi savo atskirą skyrelį, nė nelenda į pagrindinį puslapį. Prenumeratoriams gal kitaip, neišmanau tų fancy naujoviškų technologijų, bet. Galima net daryti prielaidą, kad Edgaras juos čia sandeliuoja pats sau, for future reference – tačiau kartu ir viešai, jei būtų kam įdomu, ypač jei, tarkime, susapnuoja kokį nors pažįstamą, kuris šičia apsilanko, arba, kas ten žino, kartais sapnuose pasitaiko tikrai įtraukiančių siužetų ir žavių siurrealistinių istorijų.
O tokie komentarai kaip “Gavno siuliciau trinti:)” (patyrimai iš YouTube karjeros), manau, verti pasišaipymo. Šypsenėlė gale juk nepakeičia įžeidaus pobūdžio; o jeigu komentatorius neturėjo intensijos įžeisti, tai tenka pripažinti negebėjima savo intesijų išreikšti raštu.
Bet tikrai, būtų visai nieko daugiau apie gyvenimą, Edgarai.
Nu tai būtent, kad yra pasirinkimo laisvė, ką skaityt. Toks jausmas, kad aš versčiau ką nors perskaityt viską, ką parašau.
“Galima net daryti prielaidą, kad Edgaras juos čia sandeliuoja pats sau, for future reference – tačiau kartu ir viešai, jei būtų kam įdomu, ypač jei, tarkime, susapnuoja kokį nors pažįstamą, kuris šičia apsilanko” – tiksliau pasakyt net nelabai ir įmanoma :)
Galiu pasakyt, kad apie gyvenimą yra įrašų nepabaigtų, vis laukiančių, kol prisėsiu (ir kai prisėsiu ir parašysiu, tai jau bus pasenę, bet still – BUS).