Žalio Tarakono blogas

GAL ir būsiu aš laimingas. Bet ne šiandien. Šiandien ant krūtinės jaučiu svorį – tokį nemalonų, nepatogų, diskomfortą keliantį. Kažkas negerai. Keista ramybė tarsi tvyro aplink, bet ji išties nėra rami, kažkur slepiasi įtampa, kažkas. Nu niekaip nesuprantu, kas daros. Trūksta motyvacijos judėt kažkur ar kažką daryt, kažkuo užsiimt. “Pasiimk knygą, paskaityk”, “atsisėsk prie blogo, baik rašyt kelionės įspūdžius”, “pasidomėk kursinio tema, juk ji tau išties įdomi”, “galų gale pažaisk su Play Stationu”. Nei viena iš šių minčių neprivertė manęs ko nors daryt. Pratupėjau prie Skype, internetų (tikrindamas tuos pačius puslapius vėl ir vėl), dabar pritupau čia. Net nėr stumiančios jėgos nueit į virtuvę atsigert, nors burnoj troškulį jaučiu. “Bet tikrai, būtų visai nieko daugiau apie gyvenimą, Edgarai” – visgi kažką motyvuojančio ir skatinančio atradau, kad jau nutariau parašyt. Postūmis šiokis tokis. Hm. Aš noriu gero pabendravimo su žmonėmis. Bet tokio, kai šneki su kažkuo vienu ar keliais visą vakarą, nors aplink dar 10 žmonių, bet su jais net nesinori šnekėt. Ir tada džiaugies bendraudamas, šnekėdamas ir taip gera.

Kai buvau penktadienį ar šeštadienį darbe, kalbėjau vėl su elektriku. Prieš porą mėnesių jis nusipirko Passat B3 ir džiaugėsi, kad jame yra xenonai, nes su jais daug geriau kelias matyti. Aš aišku palaikiau kitą pusę – savo – ir sakiau, kad xenonai spigina tokius kaip aš. Jis tada tik pasidžiaugė, kaip jam gerai ir pasijuokė iš tokių kaip aš. Sakė, kad jam būna labai linksma, kai tokie pikti vairuotojai įjungia tolimuosius žibintus, taip neva jį mokydami. Kodėl linksma? O todėl, kad jo akys dėl jo turimų xenonų pripratusios prie ryškios šviesos ir jo tie tolimieji žibintai vistiek neakina. Dievaž, koks jis dėl to laimingas buvo, ir kaip už durnius laikė kitus vairuotojus. Ką jūs galvojat? Elektrikas pasikeitė lemputes į normalias ir dėl to “kaltas” aš. Mat jis pamąstė apie tai, ką aš pasakiau (aš nebepamenu ką tiksliai, bet kažką tokio, kad nu nereikia vien savanaudiškai galvot, reikia ir apie kitus pagalvot, nepaisant to, kad tie kiti žmonės visai nepažįstami) ir tai jį privertė pakeist savo nuomonę. Kaip gerai pasijutau. Bet temos apie gyvenimo tikslus neužvedinėjau.