Tarakonaz

Muitininkas

Stovėjau eilėj Lietuvos – Baltarusijos pasienyje. Važiavau iš Baltarusijos atgal į Tėvynę su tėvo Renault Safrane. Automobiliai po truputį judėjo. Mačiau tą vyrą, kuris tikrina automobilius ir laukiau, kada gi pagaliau ateis mano eilė. ‘Negalima vežtis tiek daug maisto iš Baltarusijos’. Aš, aišku, pradėjau išsisukinėt, kad seneliai tiek įdėjo, o aš pirmą kartą važiuoju ir nežinojau, kad negalima. Leido važiuot. Aš apsidžiaugiau, įmušiau pirmą bėgį ir jau norėjau važiuot, bet dar kažko panoro… ‘Kiek liko kilometrų važiuot su tokiu kiekiu benzino?’ (suprast, su likusiu bake)… Pradėjau spaudinėt borto kompiuterį ir išpyškinau ‘800 tūkstančių’. Aišku, skaičius nerealus, todėl jam kilo kažinkažkoks įtarimas ir pasakė išlipt. ‘Praeik šia balta linija’ ir aš praėjau, bet nukrypavau į dešinę. ‘Palaukit, leiskit pabandyti dar kartą, man trukdė šie sunkūs maišai’ – padėjau maišus į automobilį ir bandau dar kartą. Praėjau visą liniją, bet jos gale tiesiog nubėgau į dešinę. Teko pūsti į alkotesterį, bet šis buvo kitoks, nei įprastai būna – iš aparačiuko išlindusi ilga, kaip radijo, antena į kurią man pūsti tereikėjo tiek, kad tik vos vos oras užkliūdytų ją. 1,13 promilės. Aš nustebau, kad tiek daug, bet sugalvojau, kad visai aš ne girtas, ten tiesiog buvo nuliukas, bet alkotesteris buvo sugedęs ir nerodė kelių pagaliukų (na, kai skaičiuotuvuose – nuliukas susideda iš šešių brūkšniukų), todėl atrodė, kad ten vienetukas. Tada save pažadinau.

2 koment. to “Muitininkas”

  1. Chaoko- 2008 08 17, 11:31

    Jau iš alkotesterio tai labai žvengt ėmiau :D

  2. Lauriz- 2008 08 17, 21:33

    Nesveikai, jaučiu išsigandai x)

Rašyti komentarą