Žalio Tarakono blogas

Day 5 – Liepos 17 – Penktadienis: rytas prasidėjo tradiciškai – Prieplaukoj su internetu. O tada jau jūra. Bangos nerealiai smagios… O mano nugara raudona kaip vėžio, todėl deginaus gulėdamas ant nugaros. Rezultatas toks, kad dabar ir pilvas su krūtine kaip vėžio. Aš didelis vėžys. Vakaras ramokas buvo… Iš pradžių pavakarieniavom (nusipirkau bandelę ir pieno – mmm), o po to ėjom ten pat – prie marių. Ramiai pasisėdėjom, galvoj man sukosi krūvos minčių, bet išgėriau tik vieną alaus…

Day 6 – Liepos 18 – Šeštadienis: vai vai vai, kaip viską skauda dėl tos focking saulės. Todėl neskubėjau eit prie jūros… Čili picoj pavalgiau koldūūūnų, desertą, išgėriau Schweppes, grįžau dar namo ir apie 14 išėjau į Žveją. O jau kokios eilės – iškart matosi žmonių pagausėjimas savaitgalį. Ir tada jau patraukėm jūros link. Oro temp. 30, vandens – 18, bangų – 0. Net minimalių nebuvo. Nei čiu čiut. Visiškas varlinėlis. Nu man tai gerai – nesimaudžiau ir nesideginau dėl savo skausmų. Ilgai nebuvom, ėjom namo krautis daiktų – juk sekmadienį ryte išvažiuojam. Oi, kaip jie netilps man į Hondą – aš gi ir vienratį pasigriebiau – nuoširdžiai galvojau, kad važinėsiu – oginikuja. 8h paskutinis-didžiausias-geriausias koncertas bažnyčioj. Net man patiko. Ir po jo visi patraukė marių link – pabaigos paminėjimui. O jau kiek maisto ir kokio skanaus buvo… Bet tik paragavau – ne choristas esu, tai neleidau sau to. Dar po kurio laiko likom tik penkiese. Dramosmelodramos, reikia kurti serialą. Galiausiai viskas baigėsi tuo, kad aš, Vi, Rit sėdėjom/gulėjom ant estrados laiptų prie bažnyčios. Guliu sau, žiūriu dangun ir matau baltą bažnyčios kryžių, žvaigždes, jonvabalius… Gerai, kad ramu Nidoj. Ramybė daug geriau už nenumaldomą norą šventes švęst. Ramybė suteikia progą pamąstyt. Dabar 01:52, aš guliu savo lovoj, klausau S. Mykolaičio nuostabių dainų ir mintyse nusijuokiu, nes prisimenu tą žmogų, su kuriuo man šios dainos asocijuojas. Aš daug ką būčiau daręs kitaip, elgesis kitaip. Pažvelgus atgal, labai ryškiai matosi brendimas (žinau, kad po metų, dvejų ar daugiau, visa šitai atrodys dar vaikiškiau). Įdomu, kaip viskas būtų susiklostę. Bet ne apie tai mąsčiau paskutinį vakarą – šitos mintys atklydo ką tik, berašant. O mąsčiau aš apie šeimą (ir esamą, ir būsimą), apie savo būsimus vaikus, apie būsimą gyvenimą, apie studijas (keista, bet tik truputį). Dabar 02:06, o aš apie 6h turiu/noriu atsikelt, pasiimt automobilį, susikraut daiktus, nulėkt į bankomatą ir pasiimt pinigų galimiems susitikimams su milicija, nulėkt į maximą ir nusipirkt bandelę su pienu ir redbullių ir 8h būt prie chebros namų. O tada jau Klaipėda! Kurioje veikiausiai pabūsim iki ~16h. ‘Sudie, gražuole mano, vai vai vai vai…’

Day 7 – Liepos 19 – Sekmadienis: Kaip dabar juokinga paskaityt vakar dienos užrašus. Kodėl? Nes mane 8:15 pažadino skambutis su žodžiais ‘kur tu?’. O tada jau staigiai pavyko atsikelt… O jau kiek daiktų buvo… Į bagažinę viskas netilpo. Todėl salone irgi jų buvo prikišta tiek, kad keleiviai vos tilpo. Bet tikrai, žiūrint į visus daiktus automobilyje, sunku buvo įsivaizduot, kad dar gali tilpt ir žmonės. Truputį sausumo:
10:16 Atvažiavom į Klaipėdos Akropoly, pavalgėm McDonalde ir susitikom su Rūūūtele (kuri perdavė linkėjimus ir bučkį nuo Jos).
11:54 Prisipyliau benzino. Su 37 litrais nuvažiavau 422 km. Tai yra 8,9 l/100km. Nesitikėjau. Kaip šitai Hondai, tai tikrai gerai.
16:04 253 iki Vilniaus.
16:12 235 iki Vilniaus.
16:16 Prasidėjo kamštis. Dėl kelio darbų… Mašinoms iš 2 juostų teko susiprastint į 1. Atsirado gudruolių lenkiančių šalikele, atsirado ir gudruolis su Honda Civic, kuris važiavo šalikele (kaip anas herojus su Volvo, kurį daužė su ramentu).
16:44 EBE 999 labai naglai važiuoja. Lenkia net per šalikelę.
16:54 173 iki Vilniaus.
17:11 Pradėjo siaubingai pilti lietus. NIEKO nesimato…
17:35 113 iki Vilniaus.
17:39 Kaunas.
17:46 95 iki Vilniaus.
18:03 62 iki Vilniaus.
18:09 51 iki Vilniaus.
18:30 O štai aš jau prie Maximos bazės!
Nuvežiau Jurgą iki namų, o tada grįžau namo… Viso pravažiuota 757 km. Smagu, esu patenkintas automobiliu – nenuvylė. Tiesa, prieš paliekant Klaipėdą, neužsidarė priekinis keleivio langas. Teko su lipnia juosta užklijuot tarpą… Atostogos buvo nuostabios! Grįžau ir įdegęs, ir su besilupančia nugara. 1#=144#.