Tarakonaz

Siaubinga diena

Siaubinga.
Tos visos smulkmenos taip nemaloniai gadina visą (vienos dienos) gyvenimą.

Viskas prasidėjo nuo to, kad nekaip sekėsi mokytis filosofijos egzui – vis užmiginėjau. Dėl to aš jam nelabai gerai pasiruošiau. Iš dviejų išsitrauktų klausimų, vienas buvo man labai labai neparankus. Vos vos parašiau. Reiks tikėtis, kad visgi išlaikysiu. Jei ne, teks perlaikyt. Man tai streso mažiau, nei kai kuriems – stipendijos vis vien negausiu, nors ir dešimtukais varysiu, o ir permest į finansuojamą vietą gali tik po antro kurso.

Visgi tas nelemtas vėlyvas rytas atėjo ir išėjau iš namų į egzą. Su sąlyga, kad Sausio 1 dieną sulūžo garažo spynos raktas, automobilis stovėjo visame tame speige… Supypsėjo signalizacija, bet atsirakino tik dvi spynos – kaip tyčia neatsirakino pačios reikalingiausios durelės. Šiaip ne taip pakėliau tą užraktą (tai gerai, kad jis nepasislėpęs būna, kai užrakinta). Įsėdau į velniškai šaltą automobilį – kadangi liečiausi prie šaltos sėdynės, tai atrodė, kad daug šalčiau, nei lauke. Pabandžiau užvest. Vos vos girdimi, pastangų kupini garsai. Su lyg šia nuostaba net nusikeikiau. Pabandžiau dar kartą maigydamas akseleratoriaus pedalą – nieko. Galiausiai trečias kartas nemelavo – laikant pedalą iki dugno, užsivedė. Apsidžiaugiau. Ir užgeso. Užsivedžiau vėl ir neleidau nukrist apsukoms. Pabandžiau pajudėt. Gerai, kad dar ne durnas aš – rankinio stabdžio net netraukiau (jo, beje, visą dieną, kiek važinėjau, nepavyko pakelt – sušalo kaip reikiant). Bandau sukt vairą – irgi viskas užšalę, pralaužiau kažkokius ledus ir pradėjo vangiai sukiotis. Pavarų dėžės tepalas irgi sustingęs… Pakaba kalena iš šalčio, padangos sukietėjusios iki akmens kietumo… Bet visgi aš važiuoju. Pro priekinį stiklą nedaug mačiau, nes apšalęs iš vidaus, bet po kurio laiko atitirpo. Sėkmingai, be jokių nesklandumų nuvažiavau į egzą.

Na apie egzą jau nebepasakosiu. Po egzo dar su psichais nutariau kur nors nueit. Tik turėjau persistatyt mašiną. Pirmas atsidūriau Čiliake, laukiu visų (maniau, kad, kaip dažniausiai būna, ateis JJ ir GK) ir staiga matau 9 artėjančius psichus (kažkodėl pagalvojau apie psichus iš Hario Poterio – pirmą kartą įvyko tokia asociacija minint psichus). Kaži, kokia buvo mano išraiška, nes to tai nesitikėjau. ČiliPiciake nepakako mums vietos, tai ėjom į ČiliKaimiaką. Kažkaip susigrūdom visi, pavalgėm (aš vienintelis negėriau alkoholinių gėrimų)… Ir tada nuvariau į prie Barakų esančią raktų dirbtuvę (tuo pačiu pavežėjau kelis psichus), kad man rakčiukų garažui padarytų. Uždaryta, nors turėtų dirbt. Tada nulėkiau į Pasidaryk Pats ir ten padarė (pats nepasidariau) per kelias minutes. Nu bliamba, vis vien sunkiai įgrūdau raktą į spyną, bet gi dzin.

Namuose nerimastingai slampinėjau… Gruodžio mėnesio ‘OHO Vinį’ išsprendžiau, kiek pavyko ir jau vakar užpildžiau atsakymų lapuką internete. Ir sugalvojau nueit nusipirkt šio mėnesio žurnalą (dar po to internetu užsiprenumeravau nuo vasario numerio pusei metų). Tuo pačiu užšokau į Senukus skystalo spynelei (kad atitirpintų ir apsaugotų nuo užšalimo). Senukų aikštelėn lėtai ir vangiai užsuko gražus baltas Jaguaras su jauna blondine už vairo. Kodėl lėtai ir vangiai? Nes nuleido padangą. Kol aš pajudėjau iš aikštelės, sankryžoj apsisukau, pastebėjau, kad ji pati išsitraukė atsarginį ratą ir keičiasi ratą. Bliamba, pagalvojau, kad reiktų padėt, bet nekaip jaučiausi – pavargęs visas… Spynelę atitirpinau, lengvai labai rakinasi dabar. Pasistačiau mašiną, grįžau namo. Nusiiminėju batus ir jaučiu, kad nosis pradėjo tekėt. Pagalvojau ‘kur jau aš tą slogą pasigavau’. Tekšt, nuvarvėjo raudonas lašas ant grindų… Nuvariau į vonią ir kad pradėjo tekėt – upeliais. Ir teka teka, nesustoja. Su pusės kumščio dydžio vatos gniužulu užsidengiau – ir tas beveik visas susikruvino. Patraukiau vatą ir toliau upeliais kraujas teka. Dar pasigriebiau vatos, pusę jos sukruvinau… O tada jau lyg ir baigėsi. Nu bet kraujo tai daug nuleidau, turbūt dar tiek daug nebuvo iš nosies paleidę… Ir galvą skauda, silpna… Dar mama minėjo, kad galėjo būt ir taip, kad trūktų kita kraujagyslė ir tada gal net į smegenis išsilietų kraujas. Bet nežinau, kiek tame tiesos. Man per daug dramatiškai tai viskas skambėjo – juk tai tik kraujas iš nosies…

O dabar aš einu miegot, nes jau nebegaliu…

Rašyti komentarą