2010 09 08 22:35
Siela
Mokausi dabar tos nelemtos psichologijos istorijos, kurios perlaikymas bus poryt (duok, Dieve, man stiprybės, kad išlaikyčiau tą egzaminą). Labai keista, kad dažnai kreipiuos į Dievą, nors juo netikiu – čia gal koks įprotis… Ir kaip tik rašo apie sielas. O man ši tema labai patinka, jau kelis kartus esu svarstęs, kaip ten yra. Galiu pasakyt tik vieną – taip tvirtai, kaip kiti sako esą Dievas egzistuoja – siela tikrai yra. Ir štai buvau kažkada sumąstęs (vis dar tuo tikiu), kad sielą tikrai galima pajust. Žinot tą jausmą, kai mintimis kažkurią kūno dalį galima pajaust stipriau? Tarsi mintimis į ją nueiti. Ir taip galima keliauti per visą kūną – į ausį, į liemenį, į pirštus, į inkstus… O man ši mintis kilo, kai mane Renata bandė pakelti ir nepavyko. Pareiškė, kad aš įsikibęs į žemę. Ir nu tikrai. Savo svorį buvau nukreipęs kuo žemiau. Logiškai mąstant kaip ir neįmanoma nukreipti svorio kažkur visiškai nejudant. Tai yra sielos nukreipimas į kojas. Ir Renata tai jautė. Žinoma, ji išsireiškė kitaip – “įsikibimas į žemę”, o į mano “sielos nukreipimas” pasakė kažką panašaus į “eik tu”. Bet aš teisus (!!!). Ir kai būna nejaukus jausmas kakle bandant nepravirkt – taip taip, čia siela bando užspaust ašarų latakus. Nu ok, paskutinis teiginys ką tik į galvą atėjo ir gali būt nesąmonė. Bet “sielos nukreipimu” į kažkurią kūno dalį aš tikiu. Norėčiau ir kontrargumentų išgirst. Kas kito, jei ne siela, yra tas jausmas ir tas “įsikibimas į žemę”?
7 koment. to “Siela”
:)). Na ir parašei čia! O nemanai, kad tas “įsikibimas į žemę” yra tiesiog tavo svorio centro sukoncentravimas žemiau juosmens? Juk tokiu atveju, kai “įsikimbi į žemę”, tai tiesiog kojų raumenys būna labiau įtraukti nei tuo tarpu viršutinės kūno dalies. Nemanau, kad siela atsakinga už tavo kūno svorio paskirstymą tavo kūne :-).
Nors ir nesu sielų meistrė, bet visgi manau, kad pasigrybavai :) Remiantis tavo teiginiu, kaip paaiškintum, kodėl sąmoningas žmogus yra daug lengvesnis, pvz., nešti, nei miegantis ar be sąmonės? Jį siela aukštyn kelia? :) Tavo aptarto varianto apie “įžeminimą” neskaičiuojam, aš irgi tai mėgstu praktikuoti. :D Nors ir psichologas, grįžk į fizikos sferą :)
Mieloji, o kaip fiziškai galimas tas centro sukoncentravimas žemiau juosmens? Įsivaizduok, kad žmogus yra plastelino gabalas. Svorio centrą galima keisti minkant plasteliną. O jei neminkant? Nu niekaip neįsivaizduoju, kaip pakeist svorio centrą be judesio. O kas iš to, kad raumenys įtraukti? Jie neprisisiurbia prie žemės. Įtraukti raumenys nepadidina svorio. Bent jau ne taip stipriai, kad būtų jaučiamas apčiuopiamas skirtumas.
Rita, nežinau, kodėl sąmoningas žmogus daug lengvesnis. O tu žinai? Bet kai žmogus nori, kad jį neštų, jis yra daug lengvesnis, nei tada, kai nenori. Tai gal ir yra kažkokia to žmogaus įtaka. Tai čia ir sužaidžia siela. O tai kaip tu paaiškintum šį fenomeną? Kodėl miegantis sunkesnis? Ir kaip paaiškintum “įžeminimą”?
Aš tai tikiu, kad aš galiu nusišnekėt. Man net smagu bus, jei jūs pateiksit tokių argumentų, kurie pakeistų mano nuomonę. :)
Edgarėli, šiandien turėjau tik pirmą psichologijos paskaitą, o mum jau kalė į galvą, kad “siela” yra sąvoka, praktiškai išmesta iš psichologijos lauko. :D
Čia ne į temą buvo. Mum, filologam, dabar, prieš kursinį, labai bando kurstyt smalsumą, atsakant į “kodėl” klausimus.
Hm. Fiziškai aišku svoris nedingsta :) Įsivaizduok, ant žemės guli žmogas. Kiek jėgų reikės norint jį pakelt, jei jis sąmoningas, jei jis valdo savo svorį? Tam yra raumenys ;) Nebus labai sunku, svoris bent dalinai yra padalintas. O kai žmogus atsipalaidavęs, jo raumenys nepadeda laikyti jo masės – tamsta vienas apturėsi jo svorį.
Apie pakėlimą – dėl jėgos koncentravimo skirtingose kūno dalyse jų “svoris” didėja. Jei tu ant svarstyklių padėtum atpalaiduotą ranką, ji svertų vienaip, jei spaustum ja svarstykles, kitaip. Pabandyk įsivaizduoti, kad tu visas spaudi žemę. Visa tavo energija atiduodama kūno apačiai. Energija ne sielai pavaldi. Paeksperimentuok gal su svoriais :)
Įdomi smulkmena – matei suoliuką mūsų kieme? Niekad nesuvokdavau, kodėl man taip sunku atsikelti nuo jo, o vyram taip lengva :D T paaiškino, kad moterų svorio centras ties klubais, o vyrų ties nu, tarkim, pilvu. Tai va, aš savo svorio centro nepakeliu taip lengvai nuo suoliuko :D
Tai mano realus požiūris ne toks. Čia tas pats kaip su solipsizmu – mane tai žavi ir panašiai, bet aš tuo negyvenu. ;) Man tiesiog kilo utopinė mintis, kuria nusprendžiau pasidalint. Tiesa, siela tai aš vis vien tikiu. :D
O tu pabandyk užlipt ant svarstyklių atsipalaidavus ir po to pabandyt ‘įsižemint’. Svoris nesiskirs. Kai ranka spaudžia svarstykles, tai yra kažkokia atrama.
Su svorio centrais aš daugiau mažiau žinau (kuo skirias vyrų, moterų ir panašiai). Bet kai žmogus visiškai nejuda, o keičia tą ‘įžeminimą’… Nu man vis vien nesuvokiama, kodėl sunkiau tokį pakelt. :)))
nu cia jau prirasei. gal kiek atsipalaiduok, padaryk pertraukele besimokydamas, jei jau taip galvoji. :)
zmogu nesti yra lengviau, kai jis nori, yra todel, kad jis pats uz taves laikosi, apsikabina. tuomet, tavo rankom, tenka mazesne jo svorio dalis, ir todel jis atrodo lengvesnis. tas pats paaiskinimas galioja ir mieganciam.
o tas “isikibimas i zeme”, manau, yra stengimasis itvirtinti(padidinti) savo pusiausvyra, kad taves nenugriautu. todel zmogui, bandanciam tave pakelti yra sunkiau, nes reikia ne tik tavo svorio jega nugaleti, bet pradzioje ir tavo jega, kuria bandai issilaikyti ant koju, nesileisdi buti verciamas.
o kad Renata nepakele, visai nieko keisto. elementaru. zemes traukos jega. manai, kad jei noretum buti nesamas, sukoncentruotum savo svori i dangu ir ji tave pakeltu? jei pats uz jos nesilaikytum- be sansu ;), o ir besilaikant- nemanau.
Mindaugai (?), patiko man pirmas sakinys. Tenka pripažint, labai teisingas :)))
Jei laikos ar apsikabina, tai tada suprantu.
Nepakeltų, bet nors būtų išjudinus. :)
Ok, reikia man turbūt išgert alaus ir atsigaut. :D Tik va dar egzo reikia sulaukt (po 3 valandų bus)…