2007 07 13 02:39
Iliuzija
Kartais atrodo, kad žmogų pažįsti kuo puikiausiai. O staiga jis pasikeičia… Pasikeičia pomėgiai, elgesys, draugai… Ir tiesiog skaudu darosi, kad taip nutiko. Net verkti norisi. Viskas taip greit. Vakar atrodė, kad viskas lyg ir normaliai… Na gal truputį kiek kitaip… O šiandien viskas persiverčia aukštyn kojom.
Ir žinot… Keista… Nu nesinori tikėt. Juk taip negali būt. Negali būt viskas taip staiga. Nespėju gyvent tokiu ritmu. Nekenčiu pokyčių. Nu kam jie tokie reikalingi? O jei jau keičiasi viskas, tai nors po truputį, o ne taip staiga. Ir ką daryti? Nieko. Niekaip aš negaliu to sustabdyti. Nuo manęs juk visiškai niekas nepriklauso. Nesu toks svarbus asmuo tam žmogui. Kad ir kiek ilgai jį pažinojau… O gaila…
Nenoriu, kad tas žmogus išeitų… Žinau, kad tai skamba egoistiškai, bet nenoriu. O gal jis dar grįš, jei bus ne per vėlu. Laikas tiksi. Po to grįžt gali būt sunku. Tikiuosi, kad spės išlipt iš traukinio.
Juokinga?…
6 koment. to “Iliuzija”
Viskas visada yra mūsų rankose, kaip norėsi, taip ir bus. Žaidimo esmė, nesėdėti rankų sudėjus. Parindinė žmonių klaida kad jie laukia, daugiau piešia svajonėmis, o realybę. O paskui jau būna per vėlu.
Ne. Ne viskas yra mūsų rankose. Šioje situacijoje aš nieko negalėjau padaryt.
Ne, nejuokinga.
Tik nežinai,koks svarbus esi tam žmogui, žmogui, kuris nėra draugas, nes draugai taip nesiielgia,ar ne? Jie vieną dieną neišeina ir nepalieką visų, kuriuos myli. Juk taip.
Ko gero,ji kalė.
Ne. Ji nėra kalė. Net nepanaši. Ir nepaliko. Ilsisi. Trumpam atitolo.
Taip, iliuzija geras zodis. Nusakantis viska kas vyksta. O gal musu gyvenimas tera iliuzija…O tiketis, kad zmogus gris visada galima. Galima, bet ar verta…
Tumpam atitolo, bet gerai pastebejai, edgarai – laikas tiksi. Tikekimes nepritiksės