Tarakonaz

Volga

Krapnojo lietus. Vandens lašai garsiai lašėjo ant palangės, o senukas žiūrėjo į vis labiau tamsėjantį dangų ir į žmones. Jis ramiai suposi savo kėdėje. Jaukus ir mažas kambariukas, kuriame buvo tik būtiniausi daiktai: lova, televizorius, noutbukas ir supamoji kėdė, kuri retkarčiais sugirgždėdavo. “Rupūs miltai”, – susiraukė ir taip jau raukšlėtas veidas. Senolis pakilo nuo savo kėdės ir palengva nuėjo į koridorių. Batai, paltas, raktai, skėtis ir išėjo.

Lašeliai daužėsi į automobilį. Senukas greitai išbėgo į gatvę ir atsirakino savo senutę Volgą. Įsėdęs į ją, įnirtingai bandė užvesti keturiasdešimties metų senumo variklį. Pavyko. Volga lėtai ir atsargiai pajudėjo iš savo stovėjimo vietos. Užgeso. Variklis antrą kartą bando atsibust… “Prašau, neapvilk manęs. Pasistenk”, – maldauja senukas. Automobilis vėl pajuda ir nuvažiuoja į garažą – šiltą, jaukų ir sausą. “Gerai”, – nukrenta akmuo nuo širdies.

Senolis minkštu, sausu skuduriuku kruopščiai nuvalė Volgą ir atsisėdo vidun. Balkšvai raudonos odinės sėdynės, medinis vairas… Visos detalės joje išlikusios originalios. Prižiūrėtos nuo pat pirkimo dienos. Senukas ilgai dirbo, taupė, kad galėtų ją nusipirkti. Naują, iš salono. Ir jo svajonė išsipildė trisdešimtmečio proga… O radijas vis dar puikiai sugaudo bangas. “Ech”, – atsiduso senukas… Kūnas senas, sunku gyvent… Vienintelis dalykas, dėl kurio dar verta čia likti – Volga… Juk jo abu sūnūs jau mirę…

Bet senukas dar gyveno. Nusižudyti neleido orumas, bet kasnakt prieš užmigdamas tikėjosi nebeprabusti… Ir taip vieną vakarą jo maldos buvo išklausytos… O Volga vis dar garaže.

4 koment. to “Volga”

  1. įeik- 2007 07 17, 10:07

    Neblogas tekstas.. Toksai viesai mielas

  2. Oo!- 2007 07 18, 12:44

    Mane kartais taip paprastai stebina žmonių meilė daiktams. Ir taip kartais piktina, kai apie daiktus kartais šnekama švelniau nei apie žmones. Ne šįkart, ne šį.
    Šįkart man baisu, nes, o jeigu – galvoju – imsiu ir aš nebeturėsiu ko daugiau mylėt tik tą Volgą garaže..

  3. wRislit- 2007 07 21, 00:39

    kiekvienas tavo dienorastis vis kazkuo nustebina privercia susimastyt.is tiesu kartais net nepastebi,kaip sumaterialeji ir daiktai pasidaro daug brangesni uz zmones,jausmus.

  4. jammin'- 2007 07 21, 13:34

    man tai perskaičius to senelio gaila pasidarė. nes kažkaip man atrodo, kad turėtų būt skaudu neturėti nieko, kas tau galėtų būt brangu. žiaurus jausmas, kogero.
    edgarai, jau turiu

Rašyti komentarą