Žalio Tarakono blogas

Kaip sunku apie Tai rašyti. Spėju, kad būtų dar sunkiau apie Tai kalbėti. Bet jei Tu apie Tai užsimintum ir norėtum pakalbėt – aš apsidžiaugčiau. Tu gal palaikysi Tai užuomina – tebūnie. Aš silpnas jaučiuos, nes man sunku Tave prakalbinti šia tema.

Kyla klausimas apie ką aš čia? Apie Tavo draugystę. Man vis dar sunku rašyt, bet išties juk neturiu nei vieno Tikro draugo. Banalu – Tokio Tikro kaip filmuose. Nejaugi reikia būti aktoriumi, jei nori Tikro draugo? Aš tenoriu apkabint, pakalbėt, gal net pabučiuot, jei Tu ne prieš. Ir man net vieno Tokio karto pakaktų pusei metų. Bet Tu nesugebėtum būt Tokia atvira su manimi. Ir Tu pati Tai žinai. Tu negalvok, kad aš egoistas. Aš noriu ir Tau duot šilumos, meilės, atvirumo ir pasitikėjimo. Kaip puiku – abipusė nauda.

Skaitant Tuos Tavo žodžius, kiekvieną kartą darosi vis liūdniau. Juk Tu turi daug Tau svarbesnių draugų už mane. Bet Ten viskas atrodo kitaip. Naivuolis? Žinau. Tiesiog nenoriu pripažinti akivaizdžios tiesos, jei ji man nepatinka. Bet kam To reikėjo?

Nebežinau kuo tikėti, kas Tiesa, o kas tiesiog protingas Melas. Ar Tu išties Tokia, ar tiesiog puikiai žaidi gyvenimu ir jausmais? O dabar Tu galbūt žinai, kad apie Tave visą Tai parašiau. Tu tuo įsitikinus… Arba Tu dabar galvoji, kad tai ne apie Tave ir liūdi, nes manai, kad žinai apie ką. Bet visos užuominos gali reikšti visai ką kitą – nesvarbu, kad yra daug panašumų su Tuo apie ką galvoji. Ir taip – aš bandau Tave klaidinti, nes su Tavimi man būtų per sunku apie Tai kalbėti. O žinai… Man Tavo nuomonė pati svarbiausia. Nors ją sužinau gan retokai. Ir man džiugu, kai mūsų nuomonės sutampa – tuomet aš trumpam atsiduriu arčiau Tavęs. Aš Tave labai idealizuoju ir bandau užsimerkti prieš Tavo trūkumus. Ir aš Taip noriu, man Taip patinka. Trūkumai tampa privalumais.

Tu tik nieko nekomentuok, nieko nerašyk, nes aš – naivus kvailys ir bailys. Tu Esi Daug Daugiau nei aš. Žinok Tai ir tikėk Tuo – man To pakaks.