Tarakonaz

Kalėdinio stebuklo slalomas

Gruodžio 18d. Audifanai suorganizavo slalomą, kurio pagrindinė mintis – surinkti pinigų ir paaukoti juos vaikų namams. Pagarba jiems! Aišku, mane domina ne visas šis gerasis tikslas (nu gi geras geras jis), o pats slalomas – renginys ne tik vaikams, o ir vairuotojams.

Šįkart su Pežuku važiavau ne aš vienas! Mantas irgi dalyvavo su mano automobiliu. Tad nieko keisto, kad norėjau jį aplenkti – smagu, kai rezultatus lemia ne automobilis, o vairuotojo sugebėjimai (šiuo atveju turbūt stipriau įtaką darė pripratimas prie automobilio). Kitas iš tikslų buvo aplenkti Karolį M. – žinojau, kad jis dalyvaus su vasarinėmis padangomis, tad dieną prieš, kai nemenkai pasnigo, iš gimtadienio naktį važiavau su šypsena ir džiaugsmu. Ryte viskas ištirpo ir net neliko pliurzos… DAMN!

Viena iš problemikių buvo ta, kad sugedo mano starteris ir iki slalomo niekaip neturėjau laiko jo susitvarkyti. Na bet Mantas patempė Pežuką savo kieme, kol šis užsivedė ir laimingai nuvažiavom iki Trakų, kur ir vyko slalomas. Nusimatė juokinga diena – prieš kiekvieną važiavimą vis kam nors reikėdavo pastumti mano automobilį.

Trasa nusimatė nesunki ir visai smagi. Kaip ir visi pagrindiniai slalomo elementai joje buvo… Prieš pirmą važiavimą jau truputį pradėjau jaudintis! Stovėjau prie starto juostos, žiūrėjau, kol Golfukas (kurį, beje, irgi užstumdavo prieš jam važiuojant) varo ir vis atsidusdavau. Pirmas važiavimas – OK. Toks ramus, paprastas, nelabai greitas – vidutiniškas. Pats tas – saugus ir konservatyvus pasirinkimas. Kadangi iš 3 važiavimų tik 2 supliusuojami, tad įvykus klaidai (kuoliuko nuvertimui) šis pirmasis važiavimas išgelbėtų situaciją. Mano laikas buvo 33.62 s. Neužilgo pravažiavo ir Mantas – 33.78 s. Che, artima kova, man visai tai patiko.

Antrame važiavime nusprendžiau parizikuoti ir mažiau žiūrėti kuoliukų. Prastas įvažiavimas į paskutinę slalomo dalį – gyvatėlę – lėmė tai, kad vieną kuoliuką užkliudžiau. Bet laikas visai neblogas! 32.28 + 5 s – net 1,6 s geriau, nei prieš tai, vadinasi, yra kur tobulėt ir trečiam važiavime tereikėjo rast abiejų važiavimą viduriuką. Slapta dar biškutį turėjau vilties, kad gaaal pavyks kokią 3 vietą prigriebt savo klasėj. Tiesa, Mantas ėjo mano pėdomis ir taip pat nuvertė vieną kuoliuką. Jo laikas 33.31 + 5 s.

Trečiasis, lemtingasis važiavimas… Jaudinaus baisiai baisiai. Labiausiai nenorėjau nuversti kuoliuko, nes jis viską kardinaliai sušiktų! Bet norėjau ir pirmojo važiavimo savo laiką pagerinti! Na ką… Startukas ir finišukas visai užtruko neilgai. Sugaišau trasoj 32.53 s. Skaitau, kad OK. Beliko sulaukti visų kitų dalyvių važiavimų ir sužinot, kieno gi viršus. O Mantukas trečiąjį važiavimą irgi padarė geriausią savo laiką – 33.10 s.

Norėčiau mestelti fotkių, bet nei aš, nei Mantas nefotografavome, o tie visi nepažįstami fotografai beveik niekada pernelyg nefotkina mano Pežuko. Nieko jie nesupranta, ožiai! Bulkų prifotkina, bemsus, golfes, žopeliukus ir tipo jėga? Nu vat ir ne, Pežukas rečiau sutinkamas slalomuose, turėtų juos fotkinti! Aš čia nesu piktas, tik apsimetu.

Galų gale sulaukėm rezultatų! DAAAMN, man pritrūko 0.16 s iki 3 vietos!!! Kaip abydna, kad vėl reikia tenkintis 4 vieta – truputį jau nusibodo. Bet tai tik motyvas stengtis. Ir kai galų gale paimsiu 3 vietą (o aš manau, kad tai tikrai anksčiau ar vėliau nutiks), tai turbūt labai džiaugsiuos! Mantas, atsilikęs nuo manęs 0,73 s, liko 6 – tarp mūsų įsiterpė P. Kulionis (labai džiaugiausi, kad jį aplenkiau, nes anksčiau nė karto nebuvo pavykę). Karolis M., kurį irgi prieš slalomą norėjau aplenkti, pagriebė 2 vietą! Gaila, kad nesugalvojau pasiimt savo vasarinių padangų ir užsimaut ant priekio… Manau, kad tokiu būdu bent 0,16 s per abu važiavimus būčiau išlošęs ir džiaugčiaus trečia vieta (o gal net ir geresne). Dar išlieka ir žmogaus paklaida – laikus matavo su chronometru. Nu bet ką jau čia kabinėtis prie tokių smulkmenų, kas nutiko, tas nutiko…

Tiesa, po visko dar buvo galima pasivažinėt savo malonumui (ir pavėžinti vaikus). Pežukas ėjo per rankas ir šiknas kaip stoties prostitutė – ir Einimui, ir Dominykui daviau pralėkt. Dar važiavau su Einimo Civic 4gen. Blyn, įdomus jausmas, visai kitoks automobilis, nei mano Pežukas! Nieko gero su juo neparodžiau – 34 s (su sąlyga, kad pirmą kartą sėdėjau už jo vairo) – tokį patį laiką ir Einimas slalome padarė, tad dar OK. Dominykas buvo užtikrintas, kad su manuoju padarys 32 s. Toli gražu, nepavyko… Skundėsi vairo stiprintuvu. Jap, ir man jis trukdė – greitai sukiojant vairą, protarpiais nesuveikia ir vairas pasunkėja. Po slalomo jis net zvimbti pradėjo dėl įkaitimo! Oi, dar pamiršau paminėti, kad laisvo važiavimo metu man pavyko padaryti 30.9 s laiką!!! Štai taip nutinka, kai nebelieka baimės dėl kuoliukų!

All in all, nors slalomo konfigūracija buvo palankesnė AWD automobiliams, man vis vien buvo smagu! Džiugu, kad visas Audi (FWD, o ne AWD) aplenkiau!!!

Rezultatai: FWD klasės ir bendri.

Rašyti komentarą