Tarakonaz

Bailys

Tai pradėjo per dažnai reikštis. Tai ta, tai ana, tai dar kita. Bet juk ir sakoma, kad kišenėj ir karaliui špygą gali parodyt. Va taip va ir rodo špygas, neduoda vilties padaryt kitaip. Padaryt būtent taip, kaip noriu, kaip reikia, kaip būtų protinga. Bet taip buvo/bus visada.

Juk reikia labai nedaug. Bet to nedaug visada ir pritrūksta. Kuo arčiau, tuo toliau. Kad ir keli metrai buvo ir net mažiau, bet juos įveikti – žygdarbis didelis. O jei dar įvyktų taip, kaip aš manau, kad įvyktų, tai po to jau net per porą metrų nepavyktų priartėt. Atstumas – dalykas apgaulingas.

O dar taip pamąsčius, pažiūrėjus… Lyg ir visai gerai turėtų būt. Bet nuojauta visada apgauna, o tada lieki durniaus vietoj. Bet jei paklausai nors kartą savo vidinio balso, teišgirsti ‘no way that’s gonna happen’ arba ‘a tu durns, a nevalgęs?’. Net mažiuką užsidegimą apšlaksto vandeniu ir lieka tik dūmelis. ‘Pššššš’ ir tada nebelieka net ir to dūmelio.

O juk buvo daugiau nei 12 valandų! Sušiktas bailys. Su-šik-tas bai-lys. Ir taip vi-sa-da.

2 koment. to “Bailys”

  1. P.- 2008 11 23, 20:42

    Kiekvienas žodis skelbia didelį atstumą
    Ir kviečia nuo gyvatvorių skabyti žiedus,
    Naudotis proga ir ugdyti sumanumą,
    O nuo rytdienos jau ruoštis žiemai.

  2. P.- 2008 11 23, 20:44

    Šitą sumečiau turbūt pavasarį, bet pažiūrėk kaip dera.

Rašyti komentarą