2008 11 23 19:50
Žiema žiemužė – džiaugsmai ir rūpesčiai
Po pietų, kai pradėjo snigt, pūstyti, pradėjau keikti orą – žinojau, kad teks važiuot iš namų, nes reikia vieną siuntinį nuvežt… Šalta, slidu – siaubas gi kažkoks, taip? Lyg to dar būtų negana, dingo vanduo – ir šaltas, ir karštas. Kažkas su vandentiekiu, todėl atvažiavo dėdės su traktoriais, mikriukais ir pradėjo taisyt. 2 dirba, o 6 žiūri. Ir taip jau kokias 4 valandas. Ir štai atėjo man laikas važiuot į Žvėryną su siuntiniu… O siuntinys didelis, ne šiaip maža dėžutė. Prieš kulminaciją noriu pasakyti, kad kiemas labai lievas – ten visada slidu. Taip taip. Kritau su visu siuntiniu. Skaudžiai. Ir vėl keiksmai, vėl pyktis. Įsėdau į mašiną, išvažiavau. Kieme dar patikrinau slidumą. Tikrai labai slidu net ir su dygliais. Ką gi, Žvėrynas… Ukmergės plentu visi max 40 km/h… Ok, aš irgi – nesidraskau, nes patirties ant sniego visai nėra. Žinoma, leidau sau truputį ir pasilinksminti, kai automobilių nebuvo šalia (ne Ukmergės plente)… Kai variau jau link namų pro Madą, vos neįčiuožiau į naują VW Passat. Atrodo, kad ir atstumas pakankamas buvo, ir šiaip… Matyt, kad naujesni automobiliai turi didesnį pranašumą ant sniego. Gal ir padangos geresnės… Bet visgi pavyko išvengti avarijos – nukreipiau automobilį dešiniau ir sustojau lygiagrečiai… O po to nuvažiavau į Senukų aikštelė, nes ši buvo tuščia, o man labai labai norėjosi nors truputį pajausti nesuvaldomumą. Todėl kelis kartus užsimečiau galą ir tiesinau automobilį. Jėėėzau, kaip buvo smagu… Išėjau iš namų susiraukęs ir piktas, o grįžau su plačia plačia šypsena. Žiema ir sniegas įgavo naują atspalvį. 1#=82#.
