Tarakonaz

Darbtautinės darbininkų dienos daujienos

Aš esu žemiausio luomo atstovas, ponas darbininkas juodadarbis, šiknarankis. Ir šiknagalvis turbūt, nes dirbu fizinį darbą vietoj to, kad naudočiau smegenus ir uždirbčiau pinigus iš savo varganų smegenų (uždirbčiau minimumą, nes smegenys varganos, bet galėčiau vadintis pareigomis susidedančiomis iš trijų ar keturių žodžių). Sveikinu save su savo diena!

Man labai nepatinka naujasis y23b6 personažas “fanas”, kuris reiškiasi tiek y23b6, tiek mano bloge. Kaip keista, kad nors ir suprantu, kad tai tik personažas, bet išsivysto natūrali antipatija tam personažui. Ji sukelia neigiamus jausmus, kurių nepavyksta užblokuot. Įdomu ar čia gera, ar bloga savybė, kai nesugebi nuslėpti antipatijos nuo to žmogaus, kuriam ją jauti. Ritos ex bachųras ryškiai tai jautė. O aš jam irgi tai ryškiai jaučiau. Bendrauju kandžiai ir sarkastiškai su žmonėmis, kuriems jaučiu antipatiją. Aišku, labai natūralu, kad sutariu ne su visais. Bet ar “gražu” to neslėpti? Gi dirbtinė šypsena turėtų būt smagiau už šleikštulio kupiną veidą.

Šiandien tapau krikštatėviu. Aš turiu kažkokių didelių spragų bendravime su vaikais. Nemoku įjungti to mielo balso ir kalbėti su vaikais kaip protiškai atsilikęs. Net nesuprantu apie ką šnekėt su jais. Jaučiuos prastai dėl to, kad nemoku bendraut su vaikais. Baimė, kad nemokėsiu bendraut su savo vaiku (gerai, kad tokia baimė bent yra, gal tai reiškia, kad aš kažkiek normalus, nes apie tai bent jau galvoju), tik stiprėja ir turbūt tolina “vaiko įsigijimo” etapą. Net pačios vaiko įsigijimo procedūros prisibijau dėl “close call”, kuris buvo su debile. O juk net buvau sulaukęs pasveikinimo, kad tapsiu tėčiu. Čia pati svarbiausia išvengta kulka mano gyvenime. Galėtų ir nebestovėt. Išvengčiau kulkų ir toliau. Nu nebent surasčiau ne debilę.

Bet man mano krikšto dukra patinka. Ji kitokia nei kiti verksniai ir šikniai. Ji gal princesė, nes neapsišiko ir neapsiverkė. Labai faina mergaitė. Ir ji net nebijojo mano barzdos (pusseserių mergaitės bijojo). Buvo momentas kai tiesė rankutes į mane ir prašė, kad ją pakelčiau. O kai pakėliau, juokingai maivėsi, kai aš juokingai kartojau jos vardą tam, kad ji atsisuktų. O ji demonstratyviai neatsisuko, bet šypsojosi. Čia vienas iš tų nedaugelio atveju, kai galvoju, kad vaikas fainas. Reikia nepamiršt savo pareigų ir savo entuziazmo. Labai buvo smagu, kai lipant laiptais prašė iš manęs rankos ir tvirtai laikėsi įsikabinusi.

Sirgau nuo pirmadienio iki trečiadienio. Net beveik nedirbau tas dienas. Šūdinos dienos buvo.

6 koment. to “Darbtautinės darbininkų dienos daujienos”

  1. P.- 2016 05 02, 09:44

    Visai įdomu, kad personažas gali turėti tokį stiprų poveikį. Bet turbūt neigiamas emocijas lengviau sužadinti, negu teigiamas. Laikykime, kad jis su tuo savo Uno bandydamas imituoti tavo vairavimo įgūdžius rėžėsi į pakelės interdimensinį portalą ir pranyko kitoje visatoje.

    Beje, aš apie vaikus galvoju viską tą patį, tik viliuosi, kad su nuosavu viskas būna kitaip. Tik nežinau, ar pasidaro įmanoma šnekėt kaip retardui, nes savęs nebesureikšmini, ar priešingai, savo vaiko galima nepripratint prie tų retardiškų šnekų, ir tada abiem faina. Nors gal po to išauga visokios senos sielos. Nežinia.

  2. Tosolas- 2016 05 04, 20:14

    Kartais tikrai pabosta skaityti kiekvienam poste apie tavo darbą. Ne apie veikla, bet kaip apie pasirinkta kelią. Nereikia susireiškminti ir save guosti. Kaip mano tėvas sakė: “viskas per tingėjima”.
    Sveikinu tapus krikštatėviu:)

  3. Tarakonaz- 2016 05 07, 03:27

    P., man vis dar keista dėl to personažo. Galvoju, gal čia kokią silpną vietą jis rado. Gal kokį mano kompleksą iškėlė, dėl ko aš jo nemėgstu :))) Beje, prie retardiškų šnekų nepripratint tai labai įmanoma. Ir manau, kad nedarytų baisios įtakos. Reiktų pasiklausinėt tėvų ar šnekėjo su tavim/manim retardiškai. Su manim tai turbūt jo. Su tavim, spėčiau, kad ne. Čia todėl, kad tu tipo santūresnis, rimtesnis ir protingesnis. Hm. Reik pasidomėt ar retardiška kalba koreliuoja su šiais dalykais. Dar įdomiau ar tikrai su savo vaiku “viskas bus kitaip”. Ar tikrai, nemokantis bendraut su vaikais, su savu vaiku to išmoks. Čia lyg ir sklandantis mitas, kad “su savo vaiku viskas kitaip”. Tai vat atrodo, kad nebūtinai.

    Tosole, nu tai neskaityk. Easy. O kadangi čia mano blogas, tai esu linkęs čia ir susireikšminti. Ir kadangi pačiam pastoviai keičiasi nuomonė ir požiūris, tai jei norėsiu tai ir guosiuos, jei norėsiu tai ir girsiuos, jei norėsiu tai per daug ir per dažnai tai nagrinėsiu. Suma sumarum, jaučiuos neblogai, net ir didžiuojuos tuo, ką pavyko pasiekt (nors tie pasiekimai nedideli ir materialistiniai, bet mano asmeninę kartelę viršijo ir todėl man vienodai). Įdomu kaip dažnai tą “viskas per tingėjimą” tėvas pritaiko konkrečiai tau ir kaip dažnai tu pats tai pritaikai sau.

  4. Tosolas- 2016 05 07, 18:13

    Sukiot baranka ir girtis kaip čia xata užstumei ant 40 metų lažo, tai jokia čia pergalė. Su tavo galva bičiuli užtektų ir 4m.
    Skambinti vargonais, kad čia toks darbas yra labai cool… Nu, atleisk, bet neklaidint savo skaitytojų.
    Tik, atmink! Visada stenkis būti tarp protingų žmonių.

    P.S. Nereikia pradėti ir pabaigti atsakymo “puolimu”.

  5. Tarakonaz- 2016 05 08, 02:07

    O kokio mano atsako tikėjais, kai tavo komentaras skamba kaip puolimas? Ateini, sakai, kad tau apie tą ir aną pabosta skaityt. Kad klaidinu skaitytojus… Čia ne šviečiamasis puslapis ir ne žinių portalas. Paprastai, jei nepatinka skaityt, lengviausia tiesiog imt ir neskaityt, o ne prašyt rašančiojo keist turinį. Viskas ok, jei išreikštum savo nuomonę apie tai, kad mano darbas šūdinas. Bet prašyt neberašyt apie savo šūdiną darbą, tai čia jau visai kas kita.

    O šiaip aš išvis nesuprantu, kur aš taip jau giriuosi savo butu? Įdomumo dėlei permečiau akimis įrašus. 2014-09-27 parašiau, kad perku butą, o 2015-09-25 parašiau, kad greit kraustysiuos. That’s it. Net Facebooke šiais metais nebuvo nei vieno post’o apie butą. Buvo tik praeitais, kai pradėjau remonto darbus ir kai atsikrausčiau. Ai, beje, Facebooke tai dar galėtum parašyt, kad per daug mano mašinos ten. Nes neva gi irgi giriuosi. Vapšė net neturėčiau imt ir teisintis dėl kažko, bet tokie nepagrįsti tavo sapaliojimai veda iš kantrybės.

    Taip pat šiame įraše nebuvo parašyta nieko apie tai, koks mano darbas yra cool ir kaip aš džiaugiuos sukiodamas baranką. O šiaip yra skirtumas ar rėkaut “man patinka sukiot baranką”, ar rėkaut “siukokit barankas visi”. Kadangi to neagituoju kitiem daryt, tai kur čia skaitytojų klaidinimas?

  6. Antifreezas- 2016 05 09, 20:14

    Čia kaip su vatniku “naujos kartos” komentarais – lyg ir užstumia truputi ant “savo”, bet visas kitas turinys keliauja ten pat. Kontekstas aiškus. :)

Rašyti komentarą