2012 11 29 01:34
Krakatukų miestelis. Juzefas (IV)
Krakatukų miestelis. Juzefas (I)
Krakatukų miestelis. Juzefas (II)
Krakatukų miestelis. Juzefas (III)
Juzefas nemirė, Juzefas visada buvo ir liko. Kiek į šalį pasitraukė tik Džozefina. Nu ne “kiek”, bet išties dafiga. Juzefas, kaip įprasta jam, guli ant nugaros ir mąsto apie tokius banalius ir žmonėms įprastus dalykus, kad net graudu. Jam buvo keista ir nesuprantama, kodėl Džozefina braukia jį iš gyvenimo? Ar jis ją taip įskaudino, kad praėjus beveik 2 metams, jai vis dar koktu į jį žiūrėt ir net pagalvot? Nepasakysi, kad ir Juzefui malonu buvo, aišku.
O Juzefui iš tikro pochui. Jūrų marių jis jau nebeplauks vardan “ryšio palaikymo”, jam tiesiog skaudu. Ir Juzefui pochui šiandien, nes visas “išbraukimas” tai tik pretekstas galvot. Reikia kažkur nukreipt mintis jam, nes tikrai yra galimybių išprotėt.
Išsitaškantys smegenų gniužuliai ir suknežinta makaulė.
Juzefas pasiklydęs, jis nemato nieko gero ir gražaus. Motyvacijos kažką daryt? Nėra. Visa tai dėl ateities nematymo. Savo ateities. O kiek numato, tiek liūdna. Bullshit here, bullshit there, bullshit everywhere. Net nehiperbolizuojant, sunku, baisiai sunku. Ir Juzefui taip trūksta “Džozefinos” šiuo metu. Meilė toks labai apgaulingas, viską padailinantis efektas/filtras, kaip Photoshope. Bet dievaž, duokit gi kas nors tą Photoshopą Juzefui.
2 koment. to “Krakatukų miestelis. Juzefas (IV)”
Matyt Džozefina pamatė jog JUZEFAS TĖRA Juzefas… Ir kad ir kaip geltų širdį, Juzefas niekada nebus Džozefas… O žiūrėk.. Kitoj pievelėj žvagždes skaičiuoja kažkaws, kurio vardas prasideda būtent ta D raide… Džozefina įkvepė gaivaus pavasario oro ir nusibraukusi nuo kojų dar prilipusias Juzefo pievos geles išėjo… Į tą pėvelę, kur guli D… Matyt tos gėlės buvo per sunkiops… Su jomis ji nepaėjo.
O, Saule, o iš kur tu čia švieti? O gėlės gal per sunkios tik Džozefinai. Juzefas rankų sudėjęs nesėdi ir išties jis net turi kuo džiaugtis. Po jo pievelę vaikšto jau kita dama, iš tos pačios gražios raidės D… Ir Juzefas nesiilgi Džozefinos, nors jis ją mylėjo… Juzefas tenori, kad Džozefina nepamirštų tos pievos ir gėlių, kurios supo jos kojas ir gal kartais praeitų pro tą pievą, pasisveikintų su Juzefu, išgertų arbatos ir tiek. Ir toliau galėtų eiti pas savo D į naująją pievelę žvaigždžių skaičiuot.