Tarakonaz
2009 11 29 05:16

Krakatukų miestelis. Juzefas (III)

Krakatukų miestelis. Juzefas (I)
Krakatukų miestelis. Juzefas (II)

Juzefas jau buvo beatsigaunąs po visų šių santykių vingrybių. Gyveno viengungiškai vienišą gyvenimą, kartais nuklysdamas mintimis į praeitį. O kartais smegenis aplankydavo nenumaldomas noras bandyti viską atgaivinti. Bet ryžto visada pritrūkdavo, o ir sveikas protas sakė, kad iš to išeis tik šnipštas. Jeronimas jį vis ragindavo, sakydavo ‘bet tai tu nors pabandyk’, bet Juzefas numodavo ranką – viskas prarasta ir baigta.

Praėjo metai nuo pažinties dienos. Jis tai prisiminė ir visą dieną jo mintys sukosi vien apie Džozefiną. Dienai praėjus, mintys buvo nuvytos tolyn. Krakatukų miestelis nedidelis, ir galiausiai jis ją pamatė einančią gatve. Tą gražią, Kalėdišką iš šventišką dieną… ‘O, kaip ji stulbinančiai atrodo’ pagalvojo Juzefas. Ir šilti jausmai akimirkai sugrįžo. Vėl visas kartu praleistas laikas praskriejo pro akis, vėl grįžo mintys ‘o gal dar ne pabaiga?’. Ir Juzefas prarado amą. Jis vėl apsvaigo trumpam ir nebesugebėjo bendraut. Suprato, kad nepaslėps to, ką jaučia. Tai ir nebesistengė. Jis žiūrėjo Džozefinai į akis, bandydamas įžvelgti ugnelę, kuri sakytų ‘taip, tikrai dar ne pabaiga’, bet nematė. Jis nesuprato, kokiu žvilgsniu į jį žiūri ir nors akimirkai norėjo turėt galių skaityt mintis. Tačiau jis jų neturi. Jis bijojo kažką daryti, nežinodamas ką jaučia Džozefina ir ko ji nori, todėl jis nedarė nieko.

« | »

6 koment. to “Krakatukų miestelis. Juzefas (III)”

  1. # Dewere- 2009 11 29, 15:14

    :)

  2. # greta Ko- 2009 11 30, 03:41

    užtai aš žaviuos moterimis, kurios nebijo mylėt ir apsidurnint juodai, bet esmė gi šansus išnaudot.! na, ir dar kai ką pasakyt norėčiau, bet telieka dar viena paslaptis :)))

  3. # Tarakonaz- 2009 11 30, 03:50

    Iš pirmo teiginio aš leidau sau padaryt išvadą, kad nelabai žaviesi vyrais, kurie ‘nebijo mylėt ir apsidurnint juodai’. Jei visgi bloga išvada, tai tada klausimas tau: kodėl neparašei ‘žaviuos žmonėmis’?

    O tu mėgsti sužadint mano smalsumą ir neatskleist savų minčių…

  4. # greta Ko- 2009 11 30, 04:00

    tiesiog kartu skaičiau kelis tos pačios serijos įrašus(patiko paskutinės eilutės:)).. tiesiog vyrai, kad ir ką darytų, kažkaip nelieka kvailio vietoj, jie tokie lieka ‘užkariautojai’. tarsi visuomenėj ir priimta, kad vyras bet kada gali imtis iniciatyvos(kad nesiima, tai jau kita kl), jie tarsi neturi ką prarast. o moteriai ‘kabintis’ ant kaklo… ždž esu buvus tokioj pozicijoj, todėl laikau save moterim verta žavėjimosi, bent jau žn, kad niekad nieko nebūt buvę :D na, čia po išsiskyrimo taikymuisi praėjus gal pusei metų. na, durna buvau, ale :D prisigėrus yr ka prisimint ir su tokiom pat pasidalint.

  5. # Maurikanų šachtos vaiduoklis- 2009 11 30, 23:30

    Kai kas man yra pasakęs, jog nėra nieko neįmanomo, ko negalėtų pasiekti labai atkaklus vyras. Galbūt Juzefui nederėtų nukabinti nosies ir įtikinti Džozefiną, jog jis yra būtent tai, ko jai reikia…?

  6. # Tarakonaz- 2009 12 01, 21:28

    Kiek tame tikrumo būtų, jei dar įtikinėt reikia? :)

Rašyti komentarą