Žalio Tarakono blogas

2010-08-18 – Visgi savo minties keliauti į Telšius apžiūrinėti automobilio neatsisakiau. Susitariau ir su pardavėja, ir dar Mindaugas prisijungė. 6:45 traukiniu pajudėjome iš Vilniaus… O siaube, kaip aš miego norėjau. Keista, bet buvo mažas jauduliukas. Labai norėjau, kad automobilio būklė būtų gera, kad galėčiau nusipirkti. Tuo pačiu nenorėjau paskubėti, norėjau palaukti tikrai geros būklės 106 Rallye. Nuo Šiaulių jau visai pradėjau nekantraut. Galų gale išlipom Telšiuose. Ėjom ėjom ir neilgai trukus aš jau ją mačiau aikštelėj. Šypsojaus. Nepamenu, kurį pirmą dalyką pažiūrėjau, bet tikrai vienas pirmųjų – VIN kodas. Mano milžiniškai laimei, jis įrodė spėjimus, kad tai Rallye versija. Žiūrinėjom žiūrinėjom tą automobilį. Lyg ir visai ok. Paprašiau pravažiuot. Pajudant iš vietos užgęsau, bet och, kaip smagiai traukia. Šeimininkė sėdinti šalia stebėjosi, kad taip greit važiuoja (dugnu variau). Mindaugas pasakė, kad iš duslintuvo dūmija ganėtinai stipriai. Dilema… Ką daryt? Nutarėm į servisą nuvažiuot – ten patikino, kad tai nieko baisaus – vožtuvų gumeles pakeist ir tiek. Ok. Nuderėjau kainą vos 200 lietuviškų (bet ir pradinė kaina gera) ir varėm į Regitrą! Atvažiavom ir pradėjo lynoti – taip taip, tai Dievas šventina naują pirkinį, kuriuo nuoširdžiai džiaugiaus. Pavežėm dar pardavėją (jau nebe šeimininkę) arčiau namų – matėsi, kad kažkaip nesinori atsisveikint su savo kibiriuku. Nusikabino žaisliukus nuo veidrodėlio… Ir nuėjo. O mes dar važiavom į kapines – norėjau senelio kapą aplankyt. Porą smagių posūkių… Kaifas! Truputį lyg ir pasiklydom, tai sustojom prie parduotuvės. Proga apžiūrėt smulkmenas, kurių nepastebėjom ir panašiai… Pafotkino Mindaugas dar. Yra dalykėlių, ką pasitvarkyt reikia, bet lyginant su buvusiom Honda ir Mitsubishi (visi trys automobiliai 1996 metų gamybos), tai Peugeot būklė geriausia, o nupirkta pigiausiai (Honda parduota ir Mitsubishi nupirkta buvo tais pačiais metais). Ir smagiausia, ir greičiausia, ir veikiausiai ekonomiškiausia (jei ramiai važiuočiau). Vienu žodžiu, labai džiaugiuos. O jei dar palyginus būklę su VW Golf dyzeliukais ir Opel Astra GSI, kuriuos apžiūrinėjau, tai išvis gerai. O kainų skirtumas tarp pastarųjų ir Peugeot – apie 1500. Gal per daug giriu savo kibirą, tai galiu pasakyt, kas jam blogai – bagažinėj dešinėj pusėj su kėbulu liūdna – prarūdijusi skylė. Taip pat visa išorė apdaužyta akmenukais (lakas, dažai kai kur išmušti), įlenkimų mažiukų (ir vienas normalus) yra… Na ir variklis truputuką tepaliuką valgo. Nieko, susitvarkysiu su laiku viską. Pasiklausę kelio, suradom kapines, o po to nuvarėm į autobusų stotį – suvalgėm po kebabą (yeah), patikrinau ar yra ABS (nėra) ir Mindaugas išvyko į pajūrį. O aš sėdau į savo naująjį kibirą ir patraukiau Vilniaus link. Dar užšokau į degalinę – pilną baką susipyliau. Kadangi dūmelį jau mačiau savo galinio vaizdo veidrodėlyje, tai nutariau važiuot labai ramiai. Muzika nekaip grojo – nežinau ar čia bėda pavargusioj magnetoloj, ar automobilio audio aparatūroj… Bet nieko – klausyt buvo įmanoma. Kairiuose nutariau sustot ir užsipilt tepalo – nubėgau į Alaušą, nusipirkau litrą Fina First 300 10w40 ir susileidau. Dūmai dingo. Keista, ne? Sėkmingai važiavau į Vilnių. Per daug neišsišokdamas, nepasiduodantis provokacijai – o jau apsukos kokios aukštos – trumpi bėgiai. Grįžęs į Vilnių iškart nuvažiavau prie Žliobos! Apsižiūrėjo truputuką… Uch, bet koks patenkintas buvau. Grįžau namo laimingas! Gera diena.