2011 02 mėnesio įrašai

Tarakonaz

Autobusiniai paburbėjimai #5

Turėčiau atrodyti apgailėtinai – 4 dienas nesiskutęs, biškį nuo kepurės susivėlęs, sergantis (varvanti nosis, apsiblaususios akys), susiraukęs dėl tos pačios blogos savijautos ir dar miego norintis. Gerai, kad bent jau kvepiu ir rubai tvarkingi! Taip bestovint troleibuse su popieriais rankose ir prilaižant informaciją seminarui, išgirdau, kaip šalia stovintis žmogus tyliai pasakė “psichologija”. Aš atsisukau, pasakiau “aha” ir bandžiau toliau skaityt. Bet anas visgi mane užkalbino. Pasirodo, buvęs studentas. Paklausinėjo ar vis tie patys dėstytojai. Kai paminėjau, konkrečiai kai kuriuos dėstytojus, su šypsena palingavo galvą, ryškiai prisiminė “malonius” išgyvenimus. Malonu sutikt tokių žmonių viešajame ir taip pabendraut. Čia teigiamas paburbėjimas buvo!

Soter

Dviratis dviratis…

Netikėtai internete radau “Virtualų dviračių muziejų” :). Na dar dėl virtualumo galėčiau pasiginčyti, mat čia sukeltos tik nuotraukos, šiek tiek dviračių ir dviračių sporto istorijos, dviračių firmos, dviračių aksesuarai (nuotraukos).


Tačiau kur metaduomenys??? Manau, mano kolegos sutiktų, kad tai ne virtualus muziejus :P, bet nuoroda patalpinta net www.muziejai.lt, keistenybė. Bet visko gi būna:).

Tai štai. Draugai jau žino, kad mėgstu vėžintis su dviračiu – o taip! Vieną vasara teko beveik du mėnesius kaip savo pagrindinį transportą naudoti, nė karto per tą laiką nevažiavau su viešuoju transportu. Taip per šį laiką pripratau prie šios priemonės, kad grįžus į Vilnių taaaiiip man trūko jo :P. Bet va kažkaip čia norėtųsi vėžintis ne vienai, o draugė, su kuria gyvenau, neturėjo ir nenorėjo dviračio. Tai nusprendžiau, kad būtų keistoka, jei aš važiuočiau dviračiu, o ji eitų šalia, kai eidavome į universitetą. Keistoka :P :)

Bet va netikėtai radau įdomių nuotraukėlių su dviračiais ir vėl prisiminiau tą nuostabią vasarą, kai geriausias mano draugas buvo DVIRATIS :-). O Jūs pažiūrėkite:


Šaltinis http://www.dstk.puslapiai.lt

Tarakonaz

Atvirkščias gyvenimas

Niekada tokių dalykų nesisaugojau, neužsirašinėjau, bet šitą paskaičiau ir tiesiog sužavėjo. Gal ši citata iš dalies buka, gal juokinga, bet kažkodėl pasirodė labai graži.

“Įsivaizduokite, koks puikus būtų mūsų gyvenimas tekantis atvirkščia seka… Pačioje pradžioje keli puikiai apsirengę vyrukai atneša tave patogioje medinėje dėžėje ir tu iš karto atsidūri atsiduri ištaigingoje puotoje – daug gėlių, maisto, gėrimų. Gyveni sau ramiai senelių namuose, gauni pensiją ir po truputėlį jaunėji, kasdien jautiesi vis geriau. Tada tave išmeta už tai, kad esi per daug sveikas ir pradedi dirbti. Padirbėjęs 40 metų, pradedi pažinti gyvenimo privalumus – geri vis daugiau alkoholio, vis dažniau įsimyli ir po to įstoji į universitetą. Vėliau eini į mokyklą, tau keliami vis mažesni reikalavimai, pas tave vis daugiau ir daugiau laiko skirto žaidimams ir tau nereikia jokio atsakomybės jausmo. Tu daraisi vis mažesnis ir mažesnis, kol galų gale patenki ten, kur plaukioji sau 9 mėnesius šiltoje aplinkoje, kuri su laiku vis plečiasi. Aplink sklinda raminantis širdies ritmas, kol vieną dieną… Vuolia! Tavo gyvenimas baigiasi beprotišku orgazmu.” – Woody Allen arba George Carlin.

Tarakonaz

Krikis

Šį pastarąjį šios nakties pusvalandį jaučiuos pakrikusiais nervais. Pa-kri-kę. Iš kur šis žodis kilęs? Galėtų būt koks nors “krikis”…

Lyg uždaras ratas, sukasi įvairios mintys. Vyksta nuolatiniai vidiniai monologai ir dialogai. Tai pastebėjau, kai vidinis balsas pasakė “pakrikę nervai”. Pradedu iškart svarstyt, kad gal aš pats sau įsikalbėjau pakrikusius nervus, taip norėdamas numalšinti pasąmoningas mintis apie kokius nors tam tikrus dalykus. Tada mintys peršoka į kaltinimus, kad kalta psichologija, kurią pasirinkau studijuot ir ji verčia mane perdėtai save analizuot. Tada vidinis monologas pradeda man teigti, kad pakrikę nervai kyla patys iš savęs, taip lyg vėl iš dalies grįžtant prie minties, kad tai “įsikalbėta” pačiam sau. Jaučiu gumulą gerklėj. Norėčiau bent kelioms dienoms dingti kur nors, kur niekas nežinotų, kur esu. Svarbiausia, be telefono, be interneto, be nieko – su automobiliu ir kokia nors knyga (gaila, nebeturim sodo namuko). Bet žmOnės to nesuprastų.

Jaučiuos nestabilus, išsiharmonizavęs, nuolatiniame diskomforte. Vėl kyla menkumo jausmas, padidėja kritiškumas į žmoniją (ta pati dainelė “žmonės it skruzdės, susikūrę taisykles/normas/vertybes ir susikūrę pasaulėlį, bet iš esmės nieko verti”).

Skaitau dabar Danny Wallace “Jis sako taip!”. Aš taip negalėčiau.

Soter

Kiauliena prancūziškai-kiniškai

Atostogos, o tai reiškia, kad galiu gaminti ir parašyti Jums apie tai ne po mėnesio :). Bet nutinka ir taip, kad pagaminusi pamirštu nufotografuoti (dar šį įprotį bandau išsiugdyti) tad niekuo negaliu pasidalinti su Jumis :p. Taigi, taigi šį kartą su drauge jau kurį laiką svajojome apie vieną mūsų patiekaliuką pusiau prancūzišką, pusiau kinišką. Tik šį kartą dar pagerinome receptą ir pridėjome vieną papildomą ingredientą. Savaitgalis tinkamas laikas ieškojimams ir naujiems bandymams. Tiesa, šį kartą parašysiu tikslų kiekį ingredientų, nes „kažkam“ atrodo nerealiai sunku taip gaminti. Na tai sėkmės ;)

Ingredientai:

500 g. kiaulienos kumpio ar liesos kiaulienos (galima nedėti, čia tas    papildomas ingredientas)

1 cukinija (jei mažos – 2)

1 baklažanas

400 g. pelėsinio sūrio

200 g. grietinėlės ar grietinės

druska

Paruošimas:
Supjaustome kiaulieną šiaudeliais, sudedame į įkaitintą keptuvę, apibarstome druska ir kepame. Per tą laiką supjaustome cukiniją ir baklažanus. Patarčiau cukiniją pjaustyt stambesniais kubeliais, nes kepant sukrenta. Suminkštėjus kiaulienai, sudedame baklažanus. Po poros minučių į keptuvę sumetame ir cukinijas bei dar pabarstome druska pagal skonį, galima šiek tiek pipirų. Iškepus mėsai bei daržovėms, sudedame supjaustytą pelėsinį sūrį. Viską išmaišome kol sūris suminkštėja ir susimaišo su visa mase, galiausiai, supilame grietinėlę ir dar patroškiname kelias minutes. Garnyrui naudojau ilgagrūdžius ryžius (galite pabandyti ir laukinius ryžius, kam patinka). Tiesa, valgau su kiniškomis lazdelėmis – man taip skaniau ir labai tinka šiam patiekalui. Skanaus!