2014 08 mėnesio įrašai

Tarakonaz

Apie viską po truputį

Numirė mano katė. Labai liūdna dėl to buvo ir net keista suvokt. Tai pirmasis ir vienintelis mano naminis gyvūnas – 15 metų su virš išgyveno, kol lėtai ir ramiai numirė. Ypač buvo nefaina užkasinėt dėžutę su kūnu. Kaip ir tomis minutėmis, taip ir dabar gerklėj įstrigęs gumulas – tarsi smaugia ir graudina, bet nepasidaviau ir nepasiduodu jam. Bet nu lievai. Kažkaip net biesina.

Apie žmogų ką nors galima pasakyt iš to, kaip jis apibūdina aplinką kai jo kas nors ieško. Labai keista, kai vieni žmonės bando nupasakot klubus, barus, kurie yra šalia jų ir kurie turėtų būt orientyrai, o štai kiti tipo intelektualesnes vietas sako – paminklus, knygynus and stuff. Aišku, yra dar ta žmonių dalis, kurie tamsią naktį neapšviestose sodų bendrijose pasakoja, kad jų namas tamsiai žalias, tvora ruda, o žvyras prie įvažiavimo – vidutinio stambumo akmenukų.

Su Kasiulynu kalbėjom apie tai, kad žmogus laisvas ir laimingas tada, kai jis priima sprendimus (nu ar kažkas tokio). Bet aš vis galvoju, kad ne tik svarbu pats sprendimo priėmimo faktas, bet ir jo teisingumas. Čia, žinoma, baisiai subjektyvu. Bet tarkim aš tą teisingumą suvokiu ne tik pagal savo savijautą po priimto sprendimo, bet ir po grįžtamojo ryšio iš aplinkos ir aplinkinių. Ir bliamba, aš šiaip manau, kad priimu pakankamai teisingus sprendimus, bet kai pasirodo, kad kai kurie jų nelabai kokie, mane tai gniuždo. O priimtas neteisingas sprendimas iš principo yra kvailas pasirinkimas. Kaip pavyzdį, galiu pateikt vakarą, kai nutariau važiuoti automobiliu be techninės apžiūros. Čia buvo kvailystė. Dar didesnė kvailystė buvo lėkti gerokai per greit siaura senamiesčio gatvele. Pasekmė (avarija) užtvirtino mano sprendimo kvailumą. Ir tada pradėjau save graužt tipo “nu ble, vat kodėl aš nepamąsčiau”. Ale po to suvoki, kad žmonės klumpa, kad tai normalu (čia tipo dar savęs guodimas prisideda). Ir dažnai kvaili, klaidingi sprendimai padaromi esant emocingoj būsenoj ar šiaip tiesiog remiantis jausmais. Mano šis kvailas poelgis šiaip px. Nepaisant jo, kiti mano sprendimai atrodo visai teisingi ir geri. Net ir tokiose smulkmenose kaip kelnių pirkimas teigiami atsiliepimai iš aplinkinių pradžiugina ir užsidedi sau varną mol sprendimas teisingas. Ir aš priimdamas sprendimą visada pagalvoju, kad ne tik aš pats sau jį užapprovinčiau, bet, kad ir bent keli aplinkiniai pasakytų, kad “jo, šaunuolis”. Čia gal šioks toks objektyvesnis subjektyvumas, bbz.

Vis dar dirbu jobaname Čiliake. Išties, nemanau, kad jis jobanas, bet norėjau, kad kietai nuskambėtų. Vis dar dirbu, nes neuždaro tos įmonės ir nepereinam į kitą. O būtent tada, pasakiau sau, aš išeisiu (nebent sąlygos bus IDENTIŠKOS). Ir va dirbu dafiga, nes noriu išeidamas pasiimt didelius atostoginius. Ir va vis atidedamas tas perėjimas. Tai bet gerai man čia, galėtų dar ilgiau viskas užsitęst. Gal kiek nutols profesionalaus vairuotojo kategorijų laikymasis, bet bent būsiu sutaupęs kažkiek pinigėlių. Šiaip jau veikiausiai teks autobuso kategoriją laikytis žiemą ant slidžios kelio dangos. Jau regiu antraštę “neatsakingas jaunuolis driftino autobusu ir sužalojo 52 keleivius tarp kurių 5 nepilnamečiai”. Relax, not gonna happen.