2011 06 mėnesio įrašai

Tarakonaz

Tyrimas

Kažkada balandžio vidury sutikau būti tiriamuoju vienos bakalaurantės tyrime. Ten tereikėjo aprašyti 20 paveiksliukų. Ir kiekvieno paveiksliuko aprašymas – apie 140 žodžių. Tad, aprašius juos visus, išėjo 5 pilni lapai (kompiuteriu rašiau). Man nebuvo atskleistas tyrimo tikslas, bet kadangi ieškojo žmonių iš išsiskyrusių šeimų, šiek tiek kryptis buvo aiški. Ir štai šiandien gavau savo apibendrintą charakteristiką. Ji darė išvadas iš mano aprašymų… Taip pat ir tikrąjį tyrimo tikslą sužinojau. Skamba jis taip: išsiaiškinti nepilnose šeimose augusių asmenų aptiktus atstūmimo požymius ir palyginti juos su požymiais, nurodytais asmenų, augusių pilnose šeimose. Biškutį grėsmingai, ne? O štai manoji charakteristika:

Gana meniška ir estetiška asmenybė, kuriai būdingas kruopštumas. Vidinės harmonijos aukštas vertinimas ir / arba jos siekis. Optimistiška asmenybė, vengianti neigiamų išgyvenimų, išbandymų. Jautrus, nekonfliktiškas žmogus. Vertinami nuoširdūs, artimi tarpasmeniniai santykiai. Jaučiamas išreikštas pareigos jausmas. Nedidelė vidinė suirutė ir su ja susijusi nedidelė įtampa (galbūt dėl nutrūkusios draugystės su artimu žmogumi). Būdingas tam tikras išsiblaškymas, lankstumas, nesusikaupimas. Gyvenimo krypties paieškos. Ramios, harmoningos vidinės erdvės kūrimas. Tolerantiškas ir lankstus žmogus.  Gana paslaptingas ir atsargus žmogus. Žmogus, mokantis atsipalaiduoti ir pasijusti laimingu. Nekonformistiška asmenybė. Teigiami lūkesčiai, nukreipti į ateitį. Individualumo, laisvumo poreikis. Artimų tarpasmeninių santykių plėtojimo siekis.

Va taip. Aš meniškas, kruopštus, optimistiškas, jautrus, tolerantiškas ir t.t. Ok, reikia eit toliau ruoštis paskutiniam egzaminui, kuris bus šeštadienį. O po jo – vasara!!!

Tarakonaz

Vidinis laikr0dis

O aš va tai tau, praeitą naktį visai nemiegojau… Grįžau apie 10h namo (antradienio rytą, bet norisi sakyti “šiandien”) ir aišku ėjau miegot. Tai buvo apie 11h, kai užmigau. Oooi, gerai miegojau. Dar sapnavau kažką apie driftą ir apie buvusį klasioką Luką. Jis su Datsun Laurel paėmė 3 vietą drifte or smth. Bet daugiau sapno detalių nelabai ir atsimenu. Ai, dar sveikinaus su juo ir jis sakė, kad aš neatpažįstamai pasikeitęs. Anyways, miegojau gerai. Prabudau tarp 18:30 ir 19:00. Tad miego buvo beveik 8 valandos!!! Kaip normalią naktį. Dilema kame? Nenoriu dabar miego visai, nors jau beveik 5 ryto. Dar nežinau, kiek tversiu, bet faktas, kad galėsiu miegot tik iki 11h, nes 12h lėksiu į susitikimą dėl darbo. Nu tai jei tarkim 6h eisiu miegot, tai ar beverta dėl 5h miegot ir rizikuot, kad pramiegosiu susitikimą? Tad mano planas – įsijungt kokį filmą pažiūrėt ir nemiegot visai. Tada ryt (šiandien) vakare apie 23h eisiu miegot! Žiūrėsim, kaip seksis.

Šiandien buvau prie Hannerio nuo 21:00 iki beveik 1:30. Virš 4h!!! Siaubas, kai pagalvoji. Buvo iš pradžių Mantas, vos vos vėliau prisijungė auto.Banginių krūūūva ir galiausiai Mindaugas. Dar prieš vidurnaktį visi išsiskirstė ir likom tik aš su Mindaugu. Net stebėjaus, kad taip greit laikas bėga. Bet kaip gera atsipūst ir išeit iš namų, nu na. Jau pabodo ta sesija. Nebegaliu… Gerai, kad tik vienas egzaminas birželio 25 dieną liko. Dar kai lėkiau namo iš Hannerio, nusipirkau spėkit ką, jo, aha, o gi kebabą ir Colos! Skaniai sukirtau. Keista, kad toks maroziškumo dalelę turintis greitmaistis-šūdmaistis toooks skanus.

Ryt po susitikimo dėl darbo lėksiu su Natalija į… (tuoj, pala, nukopinsiu pavadinimą) …Vytauto Didžiojo karo muziejaus karo technikos ir transporto Vilniaus skyrių. O. Ten, pasak muziejai.lt informaciją, eksponuojama apie 100 Lietuvos kariuomenės technikos pavyzdžių!!! O kaina vos 2 litai studentams. Tiesa, parašyta, kad leidimas fotografuoti kainuoja 35 litus. Bet labai tikiuosi, kad pavyks susitarti su sargu, kad ir taip leistų, nes fotkint noriu su Zenitu, kas jau iš principo kainuoja apie 23 litus už 36 kadrus. Jei nepavyks susitart, teks apsieiti be nuotraukų. Būtų liūdna. Kolega auto.Banginis buvo ten ir tipo leidžia ir po vidų palandžiot! Visai smagu bus tankuose, šarvuočiuose patupėt. Svarstau kokį filtrą ant objektyvo mauti. Būtų osom, jei Paulius B. iš pat ryto atsikėlęs perskaitytų šį įrašą ir dar pakomentuotų, patartų. Svarstau imti mėlyną, kad suteiktų šaltumo, visgi tai karinė technika ir pagal idėją turi pataikyt į nuotaiką, o bet tačiau, ar gerai tos nuotraukos atrodys. Ar visgi nereikia jokių filtrų? DI-LE-MA. Kursiokė paskolins Zenitą man su veikiančiu eksponometru, tai šeštadienį Fast Lap’e galėsiu naudot, nereiks rizikuot sugadint fotkes.

Tiesa, savaitgalis buvo nuostabus, kalbant apie lenktynes. Visų pirma, šeštadienį-sekmadienį vyko Le Mans 24h lenktynės! Žiūrėjau nuo pat pradžių iki pat galo, praleidau gal tik 5 ar 6 valandas, kai nutariau pamiegot. Nu na, kokio gerumo lenktynės buvo. Intriga išliko iki pat galo, vis tikėjaus, kad Peugeot laimės (nu gi reikia palaikyt “saviškius”), bet laimėjo eilinį kartą Audi. Bet geriau pagalvojus, komanda to nusipelnė, nes iš 3 “bolidų” (ar tik F-1 yra bolidai, ar ir šituos prototipus galima vadint bolidais?) tik 1 ir finišavo. Žiaaauuuriai siaubingos avarijos buvo. Jau vien kai McNishas susipylė, atrodė, kad tai nerealiai rimta avarija (nes tokia ir buvo), bet kas dėjosi vėliau, tai nu na. Aš tikrai galvojau, kad vairuotojas žuvo. Visgi trenktis beveik 300kmh greičiu į atitvarą nuo jo atšokt ir trenktis į kitoj pusėj esantį… Nu tikrai pavojinga. O dar kai rodė video medžiagą, kaip medikai stovi prie to “bolido”, iš kurio buvo belikęs tik tamsus stačiakampis daiktas (absoliučiai NIEKO daugiau neliko)… Nu tai siaubas siaubas, kaip pasisekė vairuotojui. Va video: pirmoji avarija, antroji avarija. Galima įsitikinti, koks saugus autosportas šiais laikais – nei vienas nieko nenusilaužė ir net lengvai abu išlipę iš tų metalo krūvų, nuėjo. Kitos lenktynės, kurios irgi buvo nuostabios, tai F-1. Užtruko net 4 valandas, kadangi dėl lietaus kelioms valandos lenktynės buvo išvis sustabdytos. Bet kaaas dėjosi po to. Kiek lenkimų, kiek intrigos, kiek įvykių, kiek gerų vaizdų, nu na. Seniai tokių gerų F-1 lenktynių nemačiau! Užskaitau, blyn.

Tarakonaz

Batman

Dalyvavau orientacinėse varžybose. Nežinau, su kokia mašina. Bet pirmas punktas buvo nuvažiuot į mokyklos išleistuves ir išdalint vaikams bagažinę saldumynų. Paėmęs į glėbį kiek telpa, ėjau link tų vaikų, po truputį dalinau. Bet tai taaaip lėtai ėjosi, kad siaubas. Po to kažkaip sugalvojau, kad reikia su mašina privažiuot prie pat mokyklos. Tada vaizdas pasidarė aiškesnis – aš gi buvau savo buvusioj mokykloj – Biržiškoj. Bet joje mokėsi daug jaunesni vaikai. Tipo išleistuvės buvo aštuntokam! Kaip greit tuos saldumynus išdalinau, tai sunku beapsakyt. Dar atkreipiau dėmesį, kad jie visi buvo raudonos spalvos ir dauguma – guminukai. Tada bagažinės dugne liko lipdukas su Batmanu. Atidaviau kažkuriam vaikui. Sėdau į mašiną, pasisukau į keleivius gale ir paklausiau kur toliau. Vaikinukas, sėdintis šalia Batmano, kažką taukšti pradėjo (įtariu, kad ten buvo Robinas), o Batmanas labai rimtu veidu tylėjo. Tada kažką tyliai, kimiu balsu pasakė. Aš ant jo užrėkiau “ką? kalbėk garsiau”. Jo veide jokių emocijų nesimatė. Nu aš tada pagalvojau, kad geriau važiuot, o ne vietoj stovėt ir pajudėjau šaligatviu gatvės link. Toliau bandžiau išpešt bent kelis žodžius iš Batmano, bet nepavyko. Durnius, ne? Po to važiuoju ir užrėkiau “o tai kodą kas nors užsirašė”. Batmanas kažką sumurmėjo, vėl nieko nesupratau. Damn, kaip mane jo kostiumas erzino. Vėl aš ant jo rėkt, tas vėl murmėt. Nu krč, taip ir sustojau, nes nežinojau kur važiuot ir niekas nesakė. Nu tai čia ir perėjau į kitą sapną, į Guodos gimtadienį sode kažkokiame neaiškiame. O toliau tai nebepasakosiu.