2017 02 mėnesio įrašai

Tarakonaz

Autobusiniai paburbėjimai #6

Darosi bloga nuo lietuvių prioriteto gert ir pistis. Atrodo, nėra svarbesnių dalykų. Dar paėst. Čia mano tokie šv. Valentino dienos įspūdžiai. Tokių primityvių poreikių tenkinimas ir nuolatinis šnekėjimas vien apie tai… Kiek galima? Nekalbu apie savo draugus. Kalbu apie nepažįstamuosius. Apie keleivius. Ir pats įsiveliu į tas kalbas, nes bendraut kažkaip tenka. Linkčioju galvą kai ďžiaugiasi sugebėję išgert litrą “ant galvos” ir išpisę kokią apsvaigusią mergužėlę.

Bedarbiai tinginiai. Nepatenkinti ir besiskundžiantys viskuo. Kviečia taksi, po ranka cigaretės ir bambalys. Važiuoja į lošimo automatus. Smirda nesiprausę, sudaužyti veidai patinę ir nuo alkoholio. Ch****a jiems, mat, čia Lietuvoj. Nesirūpina valstybė jais. Neduoda jiems to ir ano, lyg turėtų duot.

Pasileidusios be savigarbos mergiščios. Lipa ant pirmo pamojavusio pinigais. O jei nei vienas nepamojuoja, lips ir ant taksisto. Savęs negerbia ir siekia būti gerbiamos kitų. Nori rožių, šokolado ir papuošalų.

Aš suprantu, kad yra kita visų šių atvejų pusė. Bet paburbėti irgi sveika.

Tarakonaz

Gyvenimo ataskaita

Antradienį nuvežiau prieš mėnesį įsigytą Priusą į servisą. Kad sudėtų dujų įrangą. Vėliau, turėjau važiuot iki Šeimyniškių gatvės nuo pat namų! Žinoma, pasitelkiau į pagalbą viešąjį transportą. Ar galite patikėti, kad man iškart pakliuvo 7 maršruto troleibusas su armonika? Kokia tikimybė? Jaučiaus labai laimingas dėl to – it loteriją laimėjęs. Jis buvo apytuštis, tad net praėjau pirmyn atgal juo (mat reikėjo įsigyt talonelį). Narbuto stotelėje išlipau ir laukiau 4G. Yra ten tie ekranai protingi, kurie nurodo po kiek minučių atvyks reikiamas autobusas. Maniškis turėjo pasirodyti už minutės. Horizonte po kurio laiko išlindo autobusas. Žinojau, kad mano ir įlipau. Važiuoju, žiūriu pro langą. Kažkurioj stotelėje stovint mus pralenkia autobusas (kuris stotelėje nestojo). Pažiūriu – 4G. Galvoju “hm, kaip jis galėjo pralenkt kitą 4G, jei jie tose pačiose stotelėse stoja?”. Nu tai aš ne į 4G įlipau. 49. Tada išlipau, perlipau į 9 troleibusą (šįkart jau trečio talonėlio nepirkau) ir pasiekiau tikslą. Važiavimas viešuoju visuomet tampa atrakcija!

Pagalvojau, kad pastoviai nerimą kelią vis tie patys dalykai. Arba susiję su darbu, arba su romantiniais santykiais. Nesąmonė. Neturėtų kelt nerimo, this has got to stop.

Šiuo metu gyvenime viskas labai gerai. Aišku, finansinė padėtis ir įsipareigojimai spaudžia, bet viskas dėl šviesaus rytojaus. Juk ne kazino ar stripake prataškau pinigus. So it’s alright.