2015 02 mėnesio įrašai

Asmeninis gyvenimas. Su paskutine mergina išsiskyriau 2013 metų pabaigoj. Laimingas pasitikau dvejus Naujuosius metus ir laimingai gyvenau. Buvau susikoncentravęs į darbą, į savo gyvenimo susidėliojimą ir panašiai. Nu ta prasme viskas buvo labai gerai. Kurį laiką labai mėgau visiems perteikti savo susidėliotas mintis antros pusės klausimais. Aš mąstau taip:

  • kartais trūksta ko nors šalia, bet kol tokių valandų skaičius neperkopia valandų kai nieko netrūksta skaičiaus, tol nėra didelio poreikio ir iš esmės net nereikia;
  • nenoriu turėti merginos vien tam, kad nebūčiau vienas, todėl dirbtinai nedidinau tikimybės su jom susipažint;
  • tačiau jeigu netyčia atsirastų mergina, kuri man ir kuriai patinku aš, tikrai į ją nespjaučiau;
  • kai daug dirbi ir taupai eurus, gal net geriau nieko neturėt, o tuo pačiu net nelabai yra laiko morčiui apsėsti kūno.

Tai va. Laimingas buvau, džiaugiausi, kad labai gerai susigyvenu ir nuoširdžiai gerai jaučiuos. Bet ėmė ir atsirado. Atsirado mergina, kuri griebėsi iniciatyvos, norėjo, kad kažkas tarp mūsų įvyktų. Sugebėjo patraukt mano dėmesį, tada išgavo iš manęs mano telefono numerį ir dar pati pradėjo rašyt bei siūlyt susitikt. Ir viskas taip greitai! Bet kol kas ir gerai viskas. Jaučiuos ir toliau laimingas. Bet darbui skiriamo laiko (apie 250-300 valandų per mėnesį) neketinu mažint. Nes artėja labai svarbaus mano gyvenimo statybų etapo pabaiga. Che, visai gerai tinka čia “gyvenimo statybos”. Statausi sau gyvenimą.

Profesinis gyvenimas. Išėjau iš Čiliako vairuotojo pareigų. Nebevežiosiu maisto. Nuo šiol aš dušmanas. Tiksliau taksistas, nes legalus. Manau, kad tai visai įdomus posūkis vairuotojo karjeroje. Labai daug davė darbas Čiliake per tuos 19 mėnesių kai ten dirbau ir tai man tikrai pravers toliau dirbant šioj srity. Jei netingėsiu, manau, kad bloge susikursiu kategoriją “dušmano kronikos” (geresni pavadinimo pasiūlymai laukiami) ir retkarčiais aprašysiu nuotykius ar nenuotykius. Tiesa, prieš einant į taksistus, girdėjau iš pažįstamo, kad “nesu pisęs tiek daug mergų kiek dirbdamas taksistu”. Tinkamiausiu laiku papildžiau savo asmeninį gyvenimą antra puse – nekils pagundų prasidėt su pasileidusiom ir girtom lervom.

Klasės susitikimas. Iš viso per vakarą ilgesniam ar trumpesniam laikui buvo pasirodę 15 iš 30 klasiokų. Daug. Atėjau, žinoma, pats pirmas. Iš pradžių viskas labai gerai buvo. Ir priešais, ir šalia buvo žmonės, su kuriais galiu bendraut ir man patinka (A. D. ir E. D.). Vieną po kito geriau alų. Ir pradėjo užknist būt tipo visų draugu. Juolab, kad pvz E. D. persėdo į kitą stalo galą. Nu su visais aš šiltai kažkaip stengiaus būt. Tai paėmiau ir pabuvau egoistišku. Pradėjau kalbėt apie save, apie tai, kas man svarbu, norėjau iš dalies gal net pasigirt. Ir rinkau sau gerąją energiją iš žmonių, kurie sakė, kad gerai viską darau ir visai ok tas taksisto darbas. Tai biškį pasitaisė nuotaika – išsikalbėjau, gavau dėmesio ir man to užtenka. Nu bet šiaip ir išklausyt teko ir net visai įdomu buvo (J. K.). Bet biškį nusivyliau, kad nepavyko šalia P. B. prisėst per visą tą vakarą. Nuuu prisėdau vėliau kitoj patalpoj šalia jo, J. Š. ir jo sesers M. (nu labai jie panašūs). Labai gerai buvo eit peškom namo kartu su P. B.! Man atrodo, kad su tavim geriausiai pasikalbam, kai būnam biškį išgėrę ir mažiau (bent aš) save cenzūruojam, drąsiau klausiam. Kai nusipirkau McDonalde Happy Mealą, stoties kekšės manęs net neužkalbino.