2015 12 mėnesio įrašai

Tarakonaz

Long time no see

Tai aš jau gyvenu savo namuose. How cool is that? Jau mėnuo. Labai laimingas buvau ir tebesu. Bet dabar po truputį ateina ir kažkoks kitas jausmas. Nerimas? Keliu sau klausimą “o kas dabar?”. Nu kaip ir naujo tikslo reik, naujų siekių. Ir turiu biškį. Reik skolas atiduot (aha, truputį skolinaus, nepajėgiau visgi pats visko), reik nusipirkt automobilį taksavimui tada (GAL geriau nei nuomot). O tada? Bliamba. Ramiai gyventi nesiparinant dėl nieko ir per daug neišlaidaujant? Variantas. Bet va kažkas viduj kirba ir jaučiu, kad aš ramiai nenusėdėsiu. Maslow poreikių piramidė labai tinka būsenai nusakyt. Kol nebuvo patenkinti žemiausi poreikiai, tol atrodė, kad nieko daugiau apart žemiausių poreikių man ir nereikia. O dabar kažkokios savirealizacijos noriu. Nu nedirbsiu iki gyvenimo galo vien tik taksi. Dar kelis metus tai tikrai taip, nes va skolas reik atiduot ir mašiną nusipirkt ir panašiai. Bet po tooo? Nu vis tiek ką nors sugalvosiu. Vis tiek kažkokio iššūkio norėsis. Visą tai supratau šiandien pietaudamas su GG-T. Kalbėjom apie žmonės, kurie turėdami daugiau nei kiti vis tiek nepatenkinti, vis tiek skundžias, vis tiek jiems viskas blogai. Ir po akimirkos aš kažkoks nepatenkintas pasidariau. Kad neturiu talentų, kad nenukrenta man iš dangaus milijonas, kad nemoku grot ar dainuot, kad nesu protingesnis nei vidurkis, kad nemoku grot pvz gitara (išsakiau mintį kalbėdamas su GG-T, kad būtų krūtai, jei PB išmokytų grot gitara), kad kad kad… Nu ir pats pasijutau burbantis, nors tikrai yra kuo džiaugtis. Tai va ir toptelėjo po šito, kad čia gal ne burbėjimas, o tiesiog iššūkio troškimas. Norėjimas kažko daugiau. Nekalbu apie materialius dalykus (nors jie irgi įeina). Jo, viskas šiaip pas mane afigienai. Ir dabar sėdžiu sau patogiai įsitaisęs, pavalgęs (kepiausi dešreles ir daržovių pasitroškinau), šilta, nieko netrūksta. Tai va tikrai gi galima ramiai toliau taip gyventi. Bet o kodėl? Nesu aš šiaip kažkoks aktyvus, visur lendantis, veiklus žmogus. Bet ir vienoj vietoj neužsibūnu ilgai. Keičiu darbovietes dažnai. Ir vis į geresnes perbėgu. Ir toliau bėgsiu jei tik sugalvosiu ir rasiu. Beje, berašant šitą tekstą, nuotaika labai pasitaisė. Atsirado motyvacija kažkokia. Tiksliau, užtikrintumas, kad tikrai imsiu ir ką nors padarysiu daugiau nei tik liksiu taksi vairuotoju. Raštiškai išdėsčius mintis tarsi ir pasižadu tuo pačiu. Šį įrašą rašau taip kaip paveiksliuke. Kas atspės grojančios dainos pavadinimą, laimės 48 euro centus.