2011 09 mėnesio įrašai

Tarakonaz

Pagrindinis akcentas – pežukas

Sapnas prasidėjo mano namų stovėjimo aikštelėj. Aš priėjau prie žmogaus belipančio iš savo automobilio, kuris ir buvai tai, kas mane patraukė. Išlipinėjo vyras iš balto 106 Rallye. Priėjau, pasisveikinau, jis pasakė, kad čia jo naujasis pirkinukas. Pradėjau pasakot, kad aš irgi tokį turiu ir parodžiau, kur jis stovi. Dar pasakiau, kad požeminiame garaže vienas vyras irgi turi juodą Rallye. Pašnekėjom kažką dar ten… Tada aš nuėjau namo. Ten nepamenu, ką dariau, bet suskambo durų skambutis. O ten Paulina (auto.Banginė). Nustebau, net nežinojau, kad ji žino, kur aš gyvenu. Irgi kažką kalbėjo apie kažkokį susitikimą or smth ir tada pakvietė eiti kartu su ja laukan, nes ten dar kiti laukia. Išėjau ir kaip tik pamačiau, kaip į mano Rallye trenkėsi senelis su kažkokiu raudonu senu sedanu. Išsižiojau, pribėgau, pradėjau rėkt ant jo… Sulankstė man visą kapotą ir bamperį aplaužė, blyn. Nuliūdau, nuėjau truputį toliau nuo mašinos paskambint policijai. Šneku, pasakoju ir pasukęs galvą pamačiau, kaip mano mašina pradėjo riedės nuo kalniuko į gatvę. Nespėjau pribėgt, ji jau spėjo įriedėt į kitą kiemą, aplamdyt šonus keturiems automobiliams ir užsidegt. Bet taip staigiai užsiliepsnojo. Kol priėjau, viskas pleškėjo ir nebebuvo net verta bandyt išgelbėt… Pravirkau, pradėjau rėkt, pykt ant visų ir toks absurdiškas liūdesys užgulė krūtinėj, toks sunkumas. Šitaip buvo man jos gaila… Tada su Mantu Š. ir Mindaugu nuėjau į kavinę po kurios langais viskas ir įvyko. Norėjau surast liudininkų, nežinau kodėl. Užėję į kavinę mes pamatėm, kad ten padavėjos tik su seksualiais juodais apatiniais ir pakeliui nešdamos užsakymus, pasisuka ant stulpo užsilipusios. Paklausėm, kur galėtume rasti direktorę ir parodė pirštu į laiptus. Aš ėjau paskutinis, o Mantas su Mindaugu ėjo prieky. Užlipę ir apsidairę, pasakė, kad nieko čia nėr. Aš jau sukausi eit atgal, palipau truputį ir pastebėjau, kad jie nejuda, o žiūri kažkur. Paklausti ko jie neina, atsakė, kad ten toliau kitame kambary kažkas mylisi. Pakilau pažiūrėt – gulėjo moteris ant nugaros, bet iš už sieos buvo išlindusi tik jos galva ir biškį krūties, daugiau nieko nesimatė. Na, negulėjo ji labai ramiai. Aš nutariau pajuokaut – pribėgau prie jos ir paklausiau “o kur rasti direktorę?” ir tada vyras užriko ir čiupęs už drabužių pašoko mane gaudyt. Aš neatsisukdamas bėgau žemyn, Mindaugas su Mantu jau buvo kiek toliau ir vadino mane durniumi. Uždusęs išbėgau laukan ir ten sutikau Paulių B. – jis sušuko “o sveikas, Edgarai”. O tada parodęs į kažką pirštu tarė “va tas šokoladas, kurį tada daviau tikrai buvo lengvesnis ir paprastesnis nei tas kitas” ir parodė dvi šokolado plyteles – ant abiejų spindėjo aukso raidėm užrašai “Harry Potter”, tik turbūt skirtingų rūšių jie buvo, mat vienos plytelės įpakavimas rudas, kitos – mėlynas.

Tarakonaz

Manęs nebarė

Ar aš jau pasakojau, kad kažkada šią vasarą man teko gerti alų kartu su Eglute, kurią barė tėvai ir dėl to ji pabėgo (išvažiavo) su motocikliuku iš namų į laukus dainuot su dėdėmis? Tai va. Teko gerti su ja alų. O ta daina man baisiai patikdavo vaikystėje! Mokėjau visus žodžius, kaifuodavau kai per televizorių pamatydavau klipą. O ir graži, faina mergaitė ji buvo – dar gražesnė užaugo!

Ai, dar tą patį vakarą iš kitos kompanijos atėjęs vyrukas kažką daug pasakojo pasakojo, kai kurie su juo dar ir šnekėjo (aš ne, tik klausiau) ir galiausiai, kai šis paklausė visų “o žinot, kuris iš jūsų perspektyviausias jaunuolis?”, jis ėmė ir dūrė į mane. Va. Užteks savimeilės dozės šiam kartui…

Tarakonaz

Fast Lap 2011

Šiais metais vyko 4 Fast Lap lenktynių (time attack principas) etapai. Aš nebuvau tik III, kuris vyko Palangoj, 1000 km lenktynių savaitgalį. Tačiau aš ir Zenitas pasidarbavom I, II ir IV etape. Nuotraukų visų nemesiu, neverta. Duodu nuorodas į Picasa albumus ir dar įmetu po 4 nuotraukas, kurios, mano akimis, fainiausios. Renginys man labai patiko – tiek organizavimas, tiek atmosfera, tiek vaizdai. Su nekantrumu laukiu kito sezono!

I etapas

II etapas

IV etapas

Tarakonaz

Eksperimentas

1971 metais buvo vykdomas eksperimentas, kurio metu dirbtinai sukurtame kalėjime buvo stebimi žmonės (savanoriai). Buvo norima ištirti, kaip žmogų veikia neigiama aplinka, kaip jis susitvarko su duotu vaidmeniu ir kaip pasikeičia jo elgesys įgavus valdžios pojūtį . Ale taip norėjo suprasti žiaurų sargybinių elgesį. Aš pirmame kurse anglų k. paskaitai prezentaciją rengiau apie šį eksperimentą… Tačiau žinojau tik apie dokumentinį filmą, o ne apie 2 vaidybinius. Na, tuo metu, kai buvau pirmakursis, tai dar tik 1 buvo, šiaip ar taip. Vienas dėstytojų užsiminė prieš porą dienų apie tai, kad yra filmas, todėl šį savaitgalį pasižiūrėjau abu.

Das Experiment (2001). Radau filmą su profesionaliu lietuvišku įgarsinimu – labai gerai, nes filmas juk vokiškas. Jau pati pradžia buvo pakankamai įdomi ir mane sugebėjo įtraukti. Iš filmo “neištrūkau” iki pat jo galo. Vokiečiai labai stipriai sužaidė su emocijom, puikiai pateikė eksperimentą. Net nežinau, kodėl jiems tai pavyko… Ar tai puikus operatorių darbas, ar geri aktoriai, ar aplinka tokį įspūdį sukuria – sunku suprast – turbūt viskas tobulai atlikta. Įpusėjus filmą net baisoka buvo. Sukėlė stiprius jausmus, daugiau net nėra ką pasakyt. Tikrai rekomenduoju, privaloma pažiūrėt šį filmą. Neapsakomo gerumo filmas. 9/10.

The Experiment (2010). Pažiūrėjau šį filmą angliškai su lietuviškais subtitrais (kurių nebuvo įmanoma nuimt). Jaučiasi, kad holivudas perdarinėjo filmą. Jis nėra toks išbaigtas, pats veiksmas, ta kulminacija jau ateina labai greitai, trunka trumpai ir taip pat staigiai pasibaigia. O įžanga iki to ilga ir nelabai įdomi. Tiesa, man pavyko Adrien Brody vaidyba, jam tikrai tai tiko. 7/10.

Lyginant šiuos filmus tarpusavy… Na nevykęs tas amerikiečių perdarytas variantas (bet gal man taip atrodo, nes prieš tai mačiau vokiečių versiją). Nesuprantu, kodėl jie pakeitė kalinių aprangas – vokiečių variante jos jau iš pat pradžių buvo žeminančios kalinius, kas yra labai svarbu – iškart prižiūrėtojai pradeda jausti pranašumą. Bet amerikiečių versijoj man labiau patiko pats galas – kai eksperimento dalyviai važiuoja iš kalėjimo tuo pačiu autobusu. Matosi, kad jie jaučia gėdą, kitokius nemalonius jausmus, bet tarpusavy jie vienas kitą supranta, nepyksta, taip pat supranta, kad taip elgėsi dėl aplinkos ir pavestų rolių. Vokiečių filme galas truputį ne toks vykęs, siužetas tarsi nukertamas, trūksta šiokio tokio paaiškinimo, žinojimo ar patys dalyviai suvokė, kas įvyko su jais. Bet vokiečių versija vis vien be jokios abejonės pranoksta amerikiečių. Tad pasirinkit 2001 metų filmo versiją, nes abiejų žiūrėt tikrai neverta – dariau tai vien tam, kad galėčiau palyginti.