2011 01 mėnesio įrašai

Soter

Maistas maistelis iš moliūgų

Pagaliau pagaliau prisiruošiau parašyti ir tam laiko radau :). Reikia gi ištesėti pažadą ir aprašyti gimtadieninius patiekaliukus. Tiesa, nepavyko visuose patiekaluose panaudoti moliūgo, kaip buvau planavusi, bet nesigailiu – viskas buvo skanu man pačiai. Na, ir draugai taip sakė, nebent pataikavo gimtadienio proga :). Beje, nenustebkite, nerašau tikslių gramų kiek reikia produktų, pati labai nemėgstu taip gaminti kažkodėl. Tam duoti skonio receptoriai :). Pristatau verdiktui:

Užkandis. Sumuštiniai su keptais moliūgais, vytintu kumpiu ir parmezanu

UžkandisIngredientai:
• Ciabata ar šviežia sumuštinių duona;
• Moliūgas;
• Vytintas kumpis;
• Parmezanas;
• Alyvuogių aliejus;
• Druska ir pipirai.

Procesas:
Plonai supjaustykite moliūgą riekelėmis ir išdėliokite įkaitintoje keptuvėje (galima ir orkaitėje kepti apie 10-15 min, deja, aš tokios neturiu, tai tenka be jos verstis :p), apšlakstykite aliejumi, pabarstykite druska ir pipirais ir kepkite iš abiejų pusių kol suminkštės moliūgas. Tuo tarpu duonos riekeles paskrudinkite skrudintuve arba orkaitėje, jei tokią turite :). Vytinto kumpio gabalėlius apkepkite keptuvėje kol jie truputį apskrus ir susitrauks šiek tiek. Parmezaną susipjaustykite tam skirtu peiliuku arba tiesiog padrožkite jo su paprastu virtuviniu peiliu.
Galimi trys sumuštinių variantai: pirmas – duona, moliūgas, parmezanas; antras – duona, moliūgas, vytintas kumpis, parmezanas; trečias – duona, vytintas kumpis, parmezanas. Galite ant viršaus dar užsibarstyti pakartotinai druskos, pipirų ir pašlakstyti alyvuogių aliejumi, tačiau čia jau pagal skonį.
Patariu skanauti šiltus, nors ir atvėsę skanūs. O jei dar Itališko baltojo vyno taurė, mmmm :). Skanaus!

Salotos. Mango, avokado ir vištienos salotos

SalotosIngredientai:
• Mangai;
• Vištienos krūtinėlė;
• Įvairių salotų lapai;
• Avokadai;
• Kedro riešutai.
Padažas:
• 2 š. apelsinų sulčių;
• 2 š. citrinos sulčių;
• 1 š. garstyčių grūdeliais;
• 4 š. alyvuogių aliejaus;
• Druska, juodieji pipirai.

Procesas:
Mangus nulupti, supjaustyti riekelėmis lyg šiaudeliais, tik storiau. Avokadą perpjauti pusiau, atskirti nuo kaulo, nulupti, supjaustyti riekelėmis panašiai kaip mangus. Supjaustytus avokadus galima apšlakstyti citrinos sultimis, kad nepajuoduotų. Vištienos file supjaustyti plonomis juostelėmis ir kepti įkaitintoje keptuvėje apibarsčius druska ir pipirais kol suminkštės. Kitoje keptuvėje apskrudinkite kedro riešutus, žinoma, be aliejaus.
Lėkštėje išdėliokite nuplautus ir nusausintus salotų lapus, o ant jų mango, avokado ir vištienos juosteles. Viską apliekite pasigamintu padažu. Aš patiekiau jo dar atskirai, pagal skonį galima užsilieti papildomai, kam patinka. Skanaukite :)

Desertas. Moliūgų ir obuolių desertas

DesertasIngredientai:
Moliūgas;
Obuoliai;
Sviestas;
Rudasis cukrus;
Cinamonas (gali būti rudasis cukrus kartu su cinamonu, aš pati tokį naudojau);
Medus;
Graikiniai riešutai;
Natūralus arba vanilinis jogurtas.

Procesas:
Moliūgą ir obuolius nulupame ir supjaustome kubeliais. Į įkaitintą keptuvę įdedame sviesto gabalėlį ir supjaustytą moliūgą bei cukraus. Kepame kol truputį suminkštėja moliūgas. Vėliau sudedame obuolius, šiek tiek susmulkintų graikinių riešutų ir cinamoną, jei jo nebuvo cukruje. Dar šiek tiek pakepiname, kol obuoliai pasidaro minkšti. Viską sudedame į indelius, užpilame jogurto ir medaus padažu. Galima papuošti likusiais graikiniais riešutais. Skanu ir greitai pagaminama net vyrams :)

Tarakonaz

Civic 4gen Chargespeed

Sapnavau, kad užvažiavau į Peugeot centrą pasiimt kortelės, kuri suteikia galybę nuolaidų (tokia iš tikro egzistuoja ir aš jau užpildžiau anketą, beliko pasiimt). Ten pažiūrėjo, perskaitė, kad vairuoju 106 Rallye ir labai nudžiugo. Davė kortelę, palinkėjo sėkmės. Tada aš su savo 4gen Civicu nulėkiau į Nurburgringą palakstyt. Tai buvo man pirmas kartas, labai jaudinausi. Mano 4genas buvo juodas, su karboniniu kapotu, karboniniu Chargespeed priekiniu lipu ir geltonais fogais (aš beveik įsitikinęs, kad sapnavau šį lietuvio 4gen Civicą – viskas, ką išvardinau sutampa). Įvažiavau į trasą, bet jau su CRX’u buvau. Kelis kartus understeerinau, biškį pajamiau žolės keliose vietose, bet kai grįžau, kažkoks pažįstamas raceris pasakė, kad kaip pirmam kartui, tai visai neblogai. Tada aš apsidžiaugęs prisitvirtinau kamerą prie priekinio bamperio ir variau dar pasivažinėt.

Tarakonaz

Sucrashinau mentų Audi

Važiavau Laisvės prospektu nuo namų Karoliniškių link ir kažkurioj sankryžoj, dėl labai didelio sniego kiekio ir kelio užlinkimo dešinėn, bišken užmetė mano pyžiko galą. Ir tik bach, galu skyniau į policijos Audi A6 universalą (naujausią). Įlenkiau galines dureles… Sustojau šalia buvusioj stotelėj, įsijungiau avarinį ir jau pradėjau trydaliot, o mentai kažkaip užsuko į kiemą, ten pavažinėjo ir išvažiavo. Tada dar sedėjau, laukiau, galvojau kviest policiją, bet šalia manęs priėjo žmogus, parodė savo ženkliuką ir paaiškino, kad jiems neva reikėjo skubėt ir aš turiu užeit į šalią esančią nuovadą “susitarti”. Nu nupėdinau, buvo ten kelios prokurorės, jos man brendžio pasiūlė ir šiaip labai linksmai bendravo. Po to dar davė brendžio butelį į rankas ir pasakė, kad jis padės man susitart su tais mentais, kuriems stuktelėjau. Su jais neva kitą dieną turėsiu susitikt…

Tarakonaz

Neracionalus degalų kainų augimas

Štai pagaliau radau atsakymą, kodėl valdžia vis didina degalų akcizą ir važinėti pežuku man tampa vis brangiau – ypač kai ramiai nevažinėju. Kainos pas mus didesnės nei kaimyninėse šalyse, didesnės nei kitose Europos šalyse. O jei dar atsižvelgtume į minimalius ar vidutinius atlyginimus pas mus ir kitose šalyse, tai pas mus kainos išvis nesuvokiamo didumo! Bent algos galėtų būt dvigubai didesnės… Gaidys kažkoks pilt benziną po 4,4 litus už litrą. Todėl daugėja žmonių, kurie kuo mažiau stengiasi piltis kurą Lietuvoj, ko pasekoje, valdžia gauna mažiau mokesčių, nei prieš tai ir mažiau, nei planavo. Jau aš dažnai patyliu, bet nu tikrai.. kokie gudruoliai valdžioj sugalvoja didint visus mokesčius? Naivuoliai tikisi, kad žmonės sąžiningai gyvens. Ptfu.

Tarakonaz

aciputimas

Pavadinimas parašytas be klaidų. Playthatfunkymusicwhiteboy.

Panorau atsikvėpt ir pailsėt nuo ruošimosi asmenybės psichologijos egzui (ryt 11h). Yah. Kaip ir būtų banaliai tradiciška parašyt ką nors apie Kalėdas (o gal rašiau? Bet netikrinsiu. Nerašiau turbūt). Dar vienas iš tų banalumų būtų parašyt ką nors apie senuosius 2010 metus ir sugalvot naujas 2011 metų rezoliucijas, bet ne, to nebus.

Šiaip kadangi visiškai nebuvo laiko kalėdinėms dovanoms, tai jų pirkimas buvo tapęs ne malonumu išrinkt ką nors smagaus tam žmogui, o pareiga nepalikt jo be dovanos. Kitais metais reiktų pradėt iš anksčiau, kad būtų laiko iš ybėjaus ką nors parsisiųst. Bet vis vien žinau, kad ir kitais metais viskas bus taip pat – dovanų ieškojimas paskutinę minutę. Aš dar net ne visiems tas dovanas nupirkau. Dar kažką reiks sugalvot!!! Dar liko berods 3-5 žmonės.

Bet šiaip bent jau aš gavau fainas, naudingas dovanas:

  • Gavau šiltą megztą kepurę (kurią iškeičiau į lygiai tokią pat, tik didesnę ir kitokios spalvos), kurios normaliai nepavyko panaudot dėl šito viso staigaus atšilimo, ant kurio iš pradžių pykau, nes aplink buvo vien šlapios pliurzos ir balos, bet vėliau pradžiugau, nes atitirpo mano pižiko langų purkštukai.
  • Gavau Lacoste kvepalų – kvepėsiu kaip prabangus krokodilas.
  • Gavau pakabuką padarytą iš dviejų Carlsberg alaus kamštukų – šita dovanėlė labai miela, smagi, nors kai kam ir atrodo, kad nešiojant ją atrodau kaip pijokas. Aš su tuo nesutinku, btw. Dar iš tokių smulkmenų – iš molio nulipdytą kiaulę gavau.
  • Gavau Mikės Pūkuotuku bliūdelį. Jap, dar vieną daiktą su Mike.
  • Gavau maisto – mandarinų, aštriujų pipirų, karvutės saldainių, šokolado.
  • Gavau dar pižamą ir trimerį barzdai (tiksliau, Kalėdų Senis bišken pasiklydo, bet neša neša dar ją).
  • Gavau dar bišken pinigėlių.

Kaip ir viskas. Tiesa, dėl Mikės Pūkuotuko – pastaruoju metu dažnai gaunu su šiuo personažu susijusių daiktų. Jau turiu ir taupyklę, ir kaklaraištį, ir puodelį, ir va bliūdelį ir galbūt dar kažką, ką pamiršau ir prašau nepykt. Anyway, šitos kolekcijos jau užtenka. Nesuprantu, kodėl niekas nedovanoja ko nors, kas būtų susiję su automobiliais – juk dėl to aš daug labiau pamišęs.

Taip taip, draugai, čia buvo visai neakivaizdus raginimas nebedovanot su Mike Pūkuotuku susijusių daiktų ir vietoj to arba išvis nieko nedovanot, arba padovanot (nuardyt nuo kaimyno mašinos) ką nors, kas atsiduotų benzinu, būtų išteptas varikline alyva ar būtų susiję su automobiliais! Tik neskubėkit naudotis moteriška logika ir nerėkit – man patinka visi su Mike Pūkuotuku gauti daiktai, bet jei gaučiau dar vieną, tai… aCiprašau už mano materialistinį požiūrį.

Šiaip Kalėdos praėjo visai pusė velnio. Ne pati 25-oji, bet vėliau sekę “kalėdiniai vakarėliai”. Teko ir su naujais žmonėm susipažint, kuo džiaugiuos.

Ok, padaviau šventinės, atostoginės nuotaikos ir einu toliau mokytis, kuo Freudo ir Bandūros savireguliacijos mechanizmai panašūs ir kuo skiriasi.

Tarakonaz

FDM Igzost Paip

2010-08-22/23 – Nuvažiavau pas tėvą parodyti savo pirkinuko ir tuo pačiu kelias smulkmenas pasidarėm – išėmėm skydelį ir pakeitėm lemputės, išėmėm magnetolą ir CD keitiklį, bei JamesBondinį imobilaizerį… Su skydeliu kiek knisliavos, siaubas – vos išimt pavyksta – trukdo vairas ir šiaip ten tos vietos nelabai daug. O atgal įdėt dar sunkiau, bet šiaip ne taip sustūmėm… Dar kol ten kieme trynemės, tai porą kartų pravažiavo žiauriai panašus 106 (su tokia pat apdaila). Trečią kartą jau jis mus pamatė, sustojo ir pabendravo. Pas aną 16v variklis (120 arklių). Ir šiaip ten veikiausiai GTI, kadangi ir kondicionierius yra, ir ko tik nėra… Jame visi privalumai, nors ženkliukai teigė, kad Rallye. Kitą dieną nusipirkau salono valymui priemonę. Tiesa, tikėjaus putų, kurios gerai purvą ištraukia, bet nupirkau ryškiai kažką ne to, nes papurškus niekas neputojo – bet bagažinės kilimėlį išvaliau šiaip ne taip. Po to pastebėjau, kad laikinai – greit išsipurvino. Bet panelei valyt šis purškalas tinka! Taip pat nusiploviau kibirą savitarnos plovykloj – dabar tipo daugmaž gražus ir blizgėjo. Todėl kai nuvažiavau prie Žliobos, Mindaugas pafotkino truputuką.

2010-08-30 – Pirmasis remontas kaip ir… Jau ir Hondai taip buvo… Duslintuvas nupuvo! Ir prie pat išmetimo kolektoriaus… Bet už 100 litų sutvarkė – įvirino dar gofrą. Ta proga ir video susukau pagal senas tradicijas:

Jeigu ryte prabundi labai anksti, kai visi dar miega, o saulė vos vos išlenda iš už horizonto, ir pamatai šalia savęs saldžiai miegantį angelą – žinok, tai geros dienos pradžios ženklas.

Prabudau aš štai labai labai anksti šiandien ir išvydau tą angelą! Deja, neilgai tas džiaugsmas trūko – reikėjo keltis ir lėkt namo.

9:00 – įsėdu į savo sušalusį, sustingusį kibirą, bandau išmušti bėgių svirtį iš pirmo bėgio – sunkiai, bet pavyksta, užsivedu (bent jau nesunkiai) ir laukiu, kol nors kiek dėžės tepalai sušils. Aplinkui šerkšnas – langai apšalę ir iš vidaus, ir iš išorės. Šalta. Sėdžiu nepatenkintas ir sulaukiu skambučio. Agentas M. pasiūlo vykti kartu su juo į tolimą kelionę susukti reikaliuko su naujuoju Agento M. automobiliu. Kaip gi galima atsisakyt…

Po kelių minučių jau laukiu prie senojo Agento M. automobilio. Istorijos gabalą prašokam ir štai jau jis – žvėris. Padarom spy picture ir omaigad, visai neblogai šis Agento M. naujasis automobilis važiuoja. Sėdėjau keleivio sėdynėj tikėdamasis, kad viskas baigsis gerai ir liksiu gyvas. O narsusis Agentas M. lyg niekur nieko tokį gyvulį bandė nulaikyt neprisisegęs jokiais diržais (užbėgu už akių – neįmanoma užsisegti). Šypseną veide nesunkiai išspaudė iš manęs.

Anyways, kai jau grįžau namo, įėjau pro duris, nespėjau nusiaut batų – “Edgarai, važiuok į Sodrą”. Ok. Važiuoju važiuoju ir ką gi matau stovintį prie šviesoforo vos už vienos mašinos prieš mane – S. V. – vieną iš slalomų organizatorių. Jis mane pamato, kai nebelieka kliūčių, mirkteli oranžinės spalvos lemputėm esančiom automobilio užpakaly. Tada vėl visa nuobodi istorija prašokama. Aš jau iš Sodros keliauju į paštą… Laukiu laukiu, kol baigsis pietų pertrauka ir gaunu skambutį iš to pačio S. V. su pasiūlymu lėkt pasivažinėt. Ech, o aš taip gražiai buvau susiplanavęs pasimokyt šeštadienio egzaminui. Bet – įkalbėjo. Skambtelnu kitam pežo vadeliotojui (o jam egzas net ne poryt, o ryt) ir lekiam į Dvarkiemį – trims bus smagu. Susistatom kuoliukus, aš iš kokio 10 karto galų gale prisimenu trasos konfigūraciją (siaubingai blogai sekės prisimint) ir pabandom matuot laikus. Mano berods visi 3 (ar 4) važiavimai – 59 sekundės. Audinė su S. V. už vairo įveikia trasą lėčiau – vargšelis klimpsta sniego pusnyse su ta sunkia car’ve Audi Coupe 2,6 FWD, nors padangos ir kainuoja kaip 2/3 mano kibiro kainos. Pežo klubistui su dygliais priekyje vieną kartą pasiseka geriau – įveikia per 57 sekundes. O po to jau smaginomes belenkaip. Baigėsi tuo, kad vienu metu visi tryse trasoj malėmes – taip dar smagiau – gaudyti vienas kitą ir aiškiai matyti, kur turi pranašumą, kur ne. Ir avarijų išvengėm. O man dar smagiau buvo medžioti S. V., kol jis lakstė trasoj. Gaudžiau, bet nesugavau. O lyg to dar būtų negana, uždėjo kuoliuką ant kapoto, pavirtau vienaragiu, bet jis po to nukrito. Ech, pure snow fun.

Smagi diena su liūdna pabaiga – kimbu į mokslus.