2017 04 mėnesio įrašai

Tarakonaz

Branginti esamą jausmo akimirką

Tik po fakto pavyksta pažvelgus atgal branginti tam tikrą momentą. Pilnai įvertinti ir pajusti to momentinio jausmo svarbą ir malonumą. Kai sergi, prisimeni kaip gerai būdavo jaustis sveiku. Bet tai tik prisiminimas. Atgaminant jį, nepavyksta padaryt taip, kad širdį aplankytų tas buvęs gerumo jausmas. Lieka tik pats faktas, kad jausmas geras. Pajautimui trukdo esantis neigiamas nesveikumo jausmas. Belieka tik prisimint, kad “jo, tikrai buvo gerai” ir tada tai vienintelis motyvas siekti susigražinti to buvusio gero jausmo. Kai kalbu apie buvimą sveiku ir sirgimo stadijas, viskas atrodo elementaru. Visi supranta, kad jausmas geresnis kai nesirgai ir stengiasi to siekt. Tai yra tikslas būti sveikam, nes jauties gerai. Bet kalbant apie labiau komplikuotus ir daugiau sluoksnių turinčius dalykus, kartais sunku save įtikint, kad buvo taip gerai. Sunkiau įsiminti tos geros savijautos jausmą. Ypač kai nori įsiminti jausmą, o ne tik jo faktą. Kaip būtų gerai, jei pavyktų įsiminti jausmą. Pagalvoji, atsimeni ir jis iškart užplūsta širdį pašalindamas visus kitus aplinkinius potyrius, ignoruodamas neigiamas aplinkybes. Ir tada gali mėgautis tuo malonumu. Kai šoki parašiutu, užplūsta adrenalinas. Prisimenant šuolį po kiek laiko, daugmaž gali atgaminti jausmo faktelius (padažnėjęs širdies ritmas, apsunkėjęs kvėpavimas, spaudimas pilvo apačioj), bet to pačio malonaus užplūstančio jausmo iš naujo neišgyvensi, nepajausi. O gaila kaip. Važiuojant varžybose automobiliu irgi prisimeni, kad tikrai buvo gerai, bet norint toliau jaustis maloniai, reikia kartoti patį važiavimą, reikia dalyvauti varžybose ir siekti naujo išgyvenimo ir jausmo patyrimo. Ir kiekvieną kartą tai kažkiek skiriasi. Kartais būna mažiau gerai, kartais būna nepakartojama. Taip ir santykiuose. Kai išsiskyri, tu gali atgaminti gerus prisiminimus, gerai praleistą laiką, malonias akimirkas. Prisiminus veide atsiranda šypsena, nes prisiminimai juk teigiami. Bet to jausmo nepajauti. Tie drugeliai pilve nuskridę, tas jaudulys irgi išnykęs. Ir dar plius labai stipriai užgožia skyrybos visus tuos gerus išgyvenimus. Kai kuriems taip stipriai užgožiami geri prisiminimai, kad buvęs partneris kone bandomas ištrinti iš atminties. Norisi neigti, kad buvo gera tada kažkada. Galų gale lyginant buvusius santykius, ne kiekvieni jie turėjo stiprius ir intensyvius jausmus. Ir kai tie geriausieji santykiai būna kone patys pirmieji, vėlesnių santykių mažesnis intensyvumas dar stipriau naikina prisiminimą apie buvusį gerą jausmą. Tarsi net ir norint prisiminti kaip buvo gerai, pradedi galvot, kad tas jausmas nėra toks jau ypatingas, kaip tada kažkada atrodė. Atbunka jausmai, sumažėja tarsi jautrumas naujų jausmų patyrimui. Bet tai esmė gal tame, kad iš tikro nėra buvę tokių tikrų ir gerų jausmų labai ilgą laiką? Nėra gal taip, kad nebemoki pajaust, nebemoki išsigrynint ir nebemoki taip jausmais džiaugtis. Jie gal realiai, matuojant objektyviais kriterijais (lyg tokie būtų, heh) iš tikro yra silpnesni. Gal bėda nėra tame, kad pats daraisi labiau apatiškas, šaltesnis ir nemokantis brangint. Ir tada kai trumpam sugrįžta tas kažkoks keistas jauduliukas, tas toks atrodo seniai patirtas ir pasiilgtas malonumas, pradedi galvot, kad blyn, reik kažką daryt, kad pavyktų įsiminti ne tik faktelius apie tą jausmą, bet ir patį jausmą. Bandai galvot ką reikia padaryt, kad prisiminus, tas jausmas ir aplankytų. Kokie metodai? Mintyse kartoti sau “jauti? Taip, jauti. Taip, malonu. Įsimink. Užsimerk ir įsisavink, paimk tą jausmą į save giliau. Paspausk “save as…” ir kartok sau, kad čia tas, gerasis. Kad čia jau labai gera savijauta”. Ir džiaukis. Pabandęs išsisaugot, dar stipriau reikia bandyt iki galo išjausti tą jausmą. Ir tada akimirką net pasidaro nebesvarbu kuo baigsis ir kas bus toliau. Nes jau yra mažas laimėjimas bent pajausti po ilgo laiko tą tikrą jausmą. Tą jauduliuką. Blyn, koks malonus jaudulys dabar mane aplankęs. Koks džiugesys dėl to dabar aplankęs. Kiek laimės, kad grįžęs kažkoks jausmas. Ir sunku apibūdinti, sunku suvokt kuriuo momentu jis yra anksčiau buvęs. Bet jauti, kad tikrai gerai. Tikrai malonu. Net atodūsis toks tarsi gilesnis jaučiant šį jausmą. Kaip nepamiršt? Stengiausi, kad būtų parinktas kuo tikslesnis ir kiekvienas norimas išreikšti žodis bei jų eilės tvarka. Gal tokiu metodu, tokiu tekstu pavyksta išsaugot ir patį jausmą?