Žalio Tarakono blogas

Šiame sapne baisiai daug važinėjau autobusu. Iš pradžių varėm pas R. T. (dar į seną butą) su P. B., E. D. ir V. Ž. – sėdom į autobusą visi ir aš kažkur Lazdynuose prisiminiau, kad kažką pamiršau. Išlipęs sėdau į kitą autobusą, kad nuvežtų namo ir nutariau, kad pas R. T. atvažiuosiu su mašina ir negersiu tiesiog nieko arba paliksiu mašiną ir pasiimsiu kada nors vėliau. Tada visas sapnas peršoko į vietą, kai jau grįžinėjau iš R. T. į savo namus. Stovėjau stotelėj ir nutariau kažką nusipirkt kioske. Daviau gal 10 litų ir pamačiau, kad prie šviesoforo stovi mano autobusas. Griebiau grąžą ir jau norėjau bėgt, bet pastebėjau, kad man įkišo kažkokių neaiškių monetų. Pasakiau pardavėjai, ta sako “bliamba, parišo” ir atidavė man visus pinigus iš kasos, kad tik nerašyčiau jokių pareiškimų, nes ji gali bankrutuot. Tie “visi pinigai iš kasos” buvo berods 27 litai. Oh well, vistiek nusipirkau kažką, ko man reikėjo ir dar užsidirbau. Įlipęs į autobusą nuėjau atsisėst į pati priekį, dešinėj pusėj, šalia tokios didelės ir stambios tvirtų pečių moters ant kurios nugaros buvo parašyta “aš feministė”. Bet normaliai sėdėjom, o tada ji pradėjo tarsi po truputį nustuminėt mane nuo mano vietos. Taip po kelis centimetrus vis pasislinkdavo į mano pusę. Atsisukau į ją, o ji buvo su ūseliais tokiais… Nu pasakiau “nu jei nenorit, kad čia sėdėčiau, galit pasakyt” ir persėdau šalia tokios jaunos dailios merginos. Kažkaip ten ir bendraut pradėjom, kalbėt. Gavos labai smagi, nuotaikinga kelionė ir susipažinau su įdomiu žmogumi! Tada kažkur toj vietoj ir nubudau.

Buvau su Donata kažkokio viešbučio foje. Gražus jis toks, prabangus, prašmatnus, XIX a. stilistikos… Ir ji man ramiu balsu, ramia veido išraiška pareiškė, kad ji buvo man neištikima. Ir visiškai nesigailėjo. Išvis, net su šypsenėle tokia pasakė “buvau tau neištikima”. Aš aišku ir išsigandau, ir nustebau, ir visokių jausmų buvo. Klausinėjau “kaip? su kuo? kada?” ir panašių klausimų, bet ji man nieko neatsakė, toliau šypsojos. Ir aš net netikėjau, klausiau ar meluoja, bet atsakė “ne, tikrai buvau neištikima”. Toptelėjo mintis, kad gal čia koks išbandymas, tikrina ar aš sugebėčiau jai atleisti, bet paneigė ir tokias mintis. Aš visas užsiparinęs pradėjau žaisti kompiuterinį žaidimą kažkokį. Donata man padėt bandė (ten kažkoks loginis žaidimas buvo), bet atšoviau “nereikia man tavo pagalbos”. Ir tada ji nustebo, kad aš KAŽKODĖL nesugebu jai atleist, nesugebu normaliai bendraut. “Edgarai, negi neatleisi?”, bet gailesčio jokio nesimatė. Vėl paprašiau, kad papasakotų smulkiau ir detaliau, bet tegirdėjau “juk tai nesvarbu”. Aš išėjau vienas iš to viešbučio ir ėjau, ėjau, ėjau, kol priėjau senelių namus kažkokius. Tada staiga atsirado mano močiutė, kuriai jau buvo sunku vaikščiot ir aš ją prilaikydamas padėjau įeit į tuos senelių namus. Už kitos rankos jai laikė ir padėjo eit slaugė matyt. Kai įėjo, paleidau ir likau dar lauke. Staiga tapo vėlyva naktis, tokia tamsi tamsi su labai giedru ir gausiai žvaigždėtu dangumi. Matėsi žvaigždžių spiečiai… Pamačiau kelias krintančias žvaigždes ir žinoma, reikia gi norą sugalvoti… “O, kad tai tik tebūtų sapnas”. Ir taip buvo blogai ant širdies, taip blogai, taip man ją “skaudėjo”, graužė iš vidaus mane visą ta žinia apie neištikimybę. Vėliau įėjau į vidų ir virtuvėje pamačiau savo krikšto mamą, kurios nemačiau kokius 10 metų jau (bet paskutiniu metu ji vis ketina aplankyt mus mūsų namuose, bet dėl visokių aplinkybių niekaip neišeina. Aš ją esu matęs “Senukuose” kelis kartus, nes ji ten dirba). Pamačiau, kad ji mane atpažino, o aš apsimečiau, kad ne. Sugalvojau pasirodyt labai paslaugus ir geras, tipo, kad pamatytų, koks aš nuostabus užaugau. Padėjau ten kažką pjaustyt, ruošt, labai mandagiai kalbėjau su ja. Mačiau, kad šypsojosi, atrodė laiminga. Tada atsisveikinęs pasakiau, kad jau turiu eiti ir išėjau į tą tamsią naktį kažkur.

Nu va, baigėsi metai (kaip ir visi praėję metai, prabėgo greitai), prifotkinau nemažai, bet 3 kartus vistiek buvau pamiršęs tai padaryt. Paskutinių 66 foto mozaika žemiau, o didesnės nuotraukos ČIA. O kaip BONUSĄ, suklijavau biškį video iš praėjusių metų (telefonu filmuota). O “projektuko” aš nenutraukiu, fotkinsiu ir per visus 2013 metus!!! Kadangi jau praėjo daugiau nei savaitė šių naujų metų, tai nuotraukų jau galima rasti ČIA.

I don’t usually make new year’s resolutions. But when I do… I thought that I have to do something with my overweight. Žiūrėsim, kaip čia kas pavyks – didelių aukštumų nesieksiu, nes taip tik sunkiau būtų, greičiau sumažėtų motyvacija ir po mėnesio maximum jau būčiau pamiršęs visus pažadus naujiems metams. Geriau po truputį, per metus-kelis pasiekti norimą (arba bent kažkokį) rezultatą, right? Po mėnesio su biškiu išsikraustau iš tėvų namų, tai kadangi gyvensiu iš savo pajamų, tai ir valgymo įpročiai keisis (mama gi net receptų blogą turi, mėgsta gamint, o močiutė gi tiesiog močiutė, kuri rūpinas savo vieninteliu anūkėliu). Dar tuo pat metu prasidės praktika, dėl ko negalėsiu eit darban ir užsidirbt pinigų. Tai laukia sunkesni mėnesiai biškį, bet jau biškį pasispaudžiau paskutinius mėnesius ir pasitaupiau. Bet užtat po pusmečio turėsiu diplomą (nieko vertą), jei neprisidarysiu skolų, o jau tada galėsiu dirbt pastoviai ir/arba ieškot darbo bent kažkiek pagal specialybę. Dar variantas, kad liksiu juodadarbiu ir dirbdamas taupysiu magistrantūros studijoms, bet dėl to dar neapsisprendžiau.

Labai džiaugiuosi, kad toptelėjo naujiesiems nusipirkti degtinės. Man ir mano moteriai (šitą užvadinimą aš iš P.B. perėmiau, pacanas visai gi nemažai įtakos man daro kai kuriuose dalykuose) labai gerai suėjo – nei bloga buvo, nei kitą dieną galvą skaudėjo. Viskas čiki piki. Ale gaila, kad P.B. šeimynai pasisekė mažiau. Smulkesni ir mažesni anie, gal dėl to, nes aš gi ne joks gėrikas (mano moteris juo labiau). Bet išties kaip gerai buvo neit ant tauro kalno, visai jaukiai taip sutikom.

Mano mama močiutei kartais per kompą įjungia kokį nors serialą. Ir štai močiutė sėdi, žiūri sau sutelkusi visą dėmesį. Veikiausiai buvo labai įdomu, bet atėjo laikas kitam serialui per TV, kurio irgi praleisti nevalia. Ką močiutė nusprendė padaryt? Vienu metu žiūrėjo serialą ir per TV, ir per kompą. Multitaskingas neišpasakytas. Abu serialai rusų kalba, mano akimis dar ir apie panašius dalykus. Reikėjo matyt, kaip močiutė kraipo galvą tai į vieną ekraną, tai į kitą…