2013 01 mėnesio įrašai

Tarakonaz

Autobusas

Šiame sapne baisiai daug važinėjau autobusu. Iš pradžių varėm pas R. T. (dar į seną butą) su P. B., E. D. ir V. Ž. – sėdom į autobusą visi ir aš kažkur Lazdynuose prisiminiau, kad kažką pamiršau. Išlipęs sėdau į kitą autobusą, kad nuvežtų namo ir nutariau, kad pas R. T. atvažiuosiu su mašina ir negersiu tiesiog nieko arba paliksiu mašiną ir pasiimsiu kada nors vėliau. Tada visas sapnas peršoko į vietą, kai jau grįžinėjau iš R. T. į savo namus. Stovėjau stotelėj ir nutariau kažką nusipirkt kioske. Daviau gal 10 litų ir pamačiau, kad prie šviesoforo stovi mano autobusas. Griebiau grąžą ir jau norėjau bėgt, bet pastebėjau, kad man įkišo kažkokių neaiškių monetų. Pasakiau pardavėjai, ta sako “bliamba, parišo” ir atidavė man visus pinigus iš kasos, kad tik nerašyčiau jokių pareiškimų, nes ji gali bankrutuot. Tie “visi pinigai iš kasos” buvo berods 27 litai. Oh well, vistiek nusipirkau kažką, ko man reikėjo ir dar užsidirbau. Įlipęs į autobusą nuėjau atsisėst į pati priekį, dešinėj pusėj, šalia tokios didelės ir stambios tvirtų pečių moters ant kurios nugaros buvo parašyta “aš feministė”. Bet normaliai sėdėjom, o tada ji pradėjo tarsi po truputį nustuminėt mane nuo mano vietos. Taip po kelis centimetrus vis pasislinkdavo į mano pusę. Atsisukau į ją, o ji buvo su ūseliais tokiais… Nu pasakiau “nu jei nenorit, kad čia sėdėčiau, galit pasakyt” ir persėdau šalia tokios jaunos dailios merginos. Kažkaip ten ir bendraut pradėjom, kalbėt. Gavos labai smagi, nuotaikinga kelionė ir susipažinau su įdomiu žmogumi! Tada kažkur toj vietoj ir nubudau.

Tarakonaz

Project 365+1 – pabaiga

Nu va, baigėsi metai (kaip ir visi praėję metai, prabėgo greitai), prifotkinau nemažai, bet 3 kartus vistiek buvau pamiršęs tai padaryt. Paskutinių 66 foto mozaika žemiau, o didesnės nuotraukos ČIA. O kaip BONUSĄ, suklijavau biškį video iš praėjusių metų (telefonu filmuota). O “projektuko” aš nenutraukiu, fotkinsiu ir per visus 2013 metus!!! Kadangi jau praėjo daugiau nei savaitė šių naujų metų, tai nuotraukų jau galima rasti ČIA.

Tarakonaz

Nauji metai, nauji ir pažadai

I don’t usually make new year’s resolutions. But when I do… I thought that I have to do something with my overweight. Žiūrėsim, kaip čia kas pavyks – didelių aukštumų nesieksiu, nes taip tik sunkiau būtų, greičiau sumažėtų motyvacija ir po mėnesio maximum jau būčiau pamiršęs visus pažadus naujiems metams. Geriau po truputį, per metus-kelis pasiekti norimą (arba bent kažkokį) rezultatą, right? Po mėnesio su biškiu išsikraustau iš tėvų namų, tai kadangi gyvensiu iš savo pajamų, tai ir valgymo įpročiai keisis (mama gi net receptų blogą turi, mėgsta gamint, o močiutė gi tiesiog močiutė, kuri rūpinas savo vieninteliu anūkėliu). Dar tuo pat metu prasidės praktika, dėl ko negalėsiu eit darban ir užsidirbt pinigų. Tai laukia sunkesni mėnesiai biškį, bet jau biškį pasispaudžiau paskutinius mėnesius ir pasitaupiau. Bet užtat po pusmečio turėsiu diplomą (nieko vertą), jei neprisidarysiu skolų, o jau tada galėsiu dirbt pastoviai ir/arba ieškot darbo bent kažkiek pagal specialybę. Dar variantas, kad liksiu juodadarbiu ir dirbdamas taupysiu magistrantūros studijoms, bet dėl to dar neapsisprendžiau.

Labai džiaugiuosi, kad toptelėjo naujiesiems nusipirkti degtinės. Man ir mano moteriai (šitą užvadinimą aš iš P.B. perėmiau, pacanas visai gi nemažai įtakos man daro kai kuriuose dalykuose) labai gerai suėjo – nei bloga buvo, nei kitą dieną galvą skaudėjo. Viskas čiki piki. Ale gaila, kad P.B. šeimynai pasisekė mažiau. Smulkesni ir mažesni anie, gal dėl to, nes aš gi ne joks gėrikas (mano moteris juo labiau). Bet išties kaip gerai buvo neit ant tauro kalno, visai jaukiai taip sutikom.

Mano mama močiutei kartais per kompą įjungia kokį nors serialą. Ir štai močiutė sėdi, žiūri sau sutelkusi visą dėmesį. Veikiausiai buvo labai įdomu, bet atėjo laikas kitam serialui per TV, kurio irgi praleisti nevalia. Ką močiutė nusprendė padaryt? Vienu metu žiūrėjo serialą ir per TV, ir per kompą. Multitaskingas neišpasakytas. Abu serialai rusų kalba, mano akimis dar ir apie panašius dalykus. Reikėjo matyt, kaip močiutė kraipo galvą tai į vieną ekraną, tai į kitą…