Tarakonaz

Gyvenimo ataskaita

Antradienį nuvežiau prieš mėnesį įsigytą Priusą į servisą. Kad sudėtų dujų įrangą. Vėliau, turėjau važiuot iki Šeimyniškių gatvės nuo pat namų! Žinoma, pasitelkiau į pagalbą viešąjį transportą. Ar galite patikėti, kad man iškart pakliuvo 7 maršruto troleibusas su armonika? Kokia tikimybė? Jaučiaus labai laimingas dėl to – it loteriją laimėjęs. Jis buvo apytuštis, tad net praėjau pirmyn atgal juo (mat reikėjo įsigyt talonelį). Narbuto stotelėje išlipau ir laukiau 4G. Yra ten tie ekranai protingi, kurie nurodo po kiek minučių atvyks reikiamas autobusas. Maniškis turėjo pasirodyti už minutės. Horizonte po kurio laiko išlindo autobusas. Žinojau, kad mano ir įlipau. Važiuoju, žiūriu pro langą. Kažkurioj stotelėje stovint mus pralenkia autobusas (kuris stotelėje nestojo). Pažiūriu – 4G. Galvoju “hm, kaip jis galėjo pralenkt kitą 4G, jei jie tose pačiose stotelėse stoja?”. Nu tai aš ne į 4G įlipau. 49. Tada išlipau, perlipau į 9 troleibusą (šįkart jau trečio talonėlio nepirkau) ir pasiekiau tikslą. Važiavimas viešuoju visuomet tampa atrakcija!

Pagalvojau, kad pastoviai nerimą kelią vis tie patys dalykai. Arba susiję su darbu, arba su romantiniais santykiais. Nesąmonė. Neturėtų kelt nerimo, this has got to stop.

Šiuo metu gyvenime viskas labai gerai. Aišku, finansinė padėtis ir įsipareigojimai spaudžia, bet viskas dėl šviesaus rytojaus. Juk ne kazino ar stripake prataškau pinigus. So it’s alright.

Rašyti komentarą