2007 12 mėnesio įrašai

Tarakonaz

Sapnų Top5

Ši naktis ypatinga. Jau nuo 3 valandos man pradėjo kilti įvairiausios idėjos – durnos ir visai vertos dėmesio. Va sugalvojau sudaryti ‘sapnų top5’. O dabar tai yra tinkamiausias metas – vis vien jau 2,5 valandos negaliu užmigti – vartausi. Todėl įsijungiau kompiuterį ir rašau (stengiuosi negalvoti kas manęs lauks kitą naktį – juk bus Naujųjų metų šventimas. Nieko, ką nors sugalvosiu).

  1. Justiniškės – tikrai nusipelnė pirmos vietos. Be konkurencijos, nes šiame sapne aš išgyvenau tokius jausmus, kokių neišgyvenu realybėj. Tiek daug laimės, džiaugsmo niekada nebuvo. Ir viskas atrodė taip tikra, tai realu. Na, neskaitant keletos absurdiškų nutikimų.
  2. Sąmoningumas – tokia pozicija žinoma dėl to, kad šiame sapne buvau truputį sąmoningas (supratau, kad sapnuoju ir bandžiau pats nuspręsti ką veikti jame). Labiausiai sąmoningumas jautėsi pirmame sapne (su autobusu), bet jo netrūko ir scenoje su Audi ir Golf.
  3. Mirtis – šis sapnas nuorodoje pažymėtas skaičiuku ‘2’. Trumpas, bet to pakako, kad visą dieną persekiotų keistas jausmas. Tikrai buvau patikėjęs, kad jis numirė, bet, Ačiū Dievui ir kitiems, tai neišsipildė.
  4. Skausmas – šiame sapne (numeriukas ‘2’) jutau stiprų skausmą. Būtent todėl šis sapnas vertas penketuko. Mane stebina, kaip sapnai miegant siejasi su realybe. Tarsi miegas būtų tiltas tarp dviejų pasaulių. Žinoma, skausmą galima nesunkiai paaiškinti (skaityti sapno komentarą), bet vis vien tai nuostabu.
  5. Skaičiai – man patiko šio sapno keistumas. Skaičiai ne į temą (bent jau aš dabar taip galvoju) ir dar keistas sapno paprastumas… Tokie sapnai sukelia daug minčių ir asocijacijų, kurios galbūt būna visai pro šalį.

Štai toks penketukas. Man patinka šiuos sapnus vis skaityti ir skaityti. Grįžta visi išgyventi jausmai. Net ir skausmas, juntamas sapnuose, savotiškai malonus. Taip pat maloniu jausmu pavadinčiau baimę, kuri užplūsta sapnuojant košmarus.

Tarakonaz

Mazda 6 ir Subaru Outback

Testavom! Tiesa, aš buvau keleivio vietoje, tai anoks ir ‘testavimas’. Pirmoji buvo naujoji Mazda 6 (2.0 litrų, automatinė pavarų dėžė) – atrodo išties įspūdingai. Viduje gan patogu, niekas nesukelia diskomforto. Salono apdaila santūri, graži, atrodo kokybiškai. Neprisisegus diržo priekyje, pypsi ir šviečia lemputė, o gale neprisisegus niekas nepypsės, degs tik lemputė. Labai gerai – mama tingi segtis diržą, o aš jai dėl to vis ūžiu smegenis. Užvedus automobilį, automatiškai įsijungia šviesos ir šildomas langas. Pajudėjom. Pradžiai kiek nedrąsiai, bet po kurio laiko išsukom iš aikštelės. Pirmas įspūdis – malonus ir švelnus važiavimas, bei stabdymas. Stabdymas nustebino labiausiai – stabdo labai tolygiai, net sakyčiau, maloniai. Tiesiog nesijaučia to momento, kai pradedama stabdyt ir visas stabdymo laikas tiesiog praplaukia. Kelio nelygumai sugeriami pagirtinai. Nesitikėjau tokio jausmo. Pakaba kiek kietesnė nei senesniame modelyje, nes sugeriami visiškai visi nelygumai, bet jie sugeriami minkštai. Sunku apibūdinti tą jausmą, bet labiausiai tinkanti frazė ‘minkštas kietumas’ (logikos neieškokite). Oras, beje, buvo tragiškas – minusinė temperatūra ir lietus, todėl ant valytuvams nepasiekiamų lango vietų susidarė ledas. Važiuojant ant 140 km/h mama sugalvojo pažiūrėt kaip mašina laikosi ant kelio ir ‘truputį’ pasiukiojo vairą. Aš su Mazda atstovu persigandom, o ji leptelėjo ‘truputį slysta’ (prisiminkite, koks buvo oras). Automatinė greičių dėžė jungia pavaras ties ~3000 aps/min, o jei važiuojama agresyviau – ~3500 aps/min. Dar galima pasirinkti sekvencinę (pusiau automatinę) pavarų dėžę, kur pavaras perjungi pats, bet nėra sankabos pedalų. Deja, pamiršau pasiūlyt išbandyt šią naujovę. Prietaisų skydelis labai patogus – viskas ko reikia išdėstyta aiškiai ir tvarkingai. Beveik viską galima valdyti ant vairo esančiais mygtukais. Muzikos megėjams suteiktos labai geros sąlygos – 6 diskų keitiklis viduje, o ne bagažinėje, o atidarius porankį yra ‘aux’ jungtis, per kurią galima pajungti mp3 grotuvą. Už papildomą kainą galima užsisakyti ‘bose’ audio aparatūrą. Dar viena maža smulkmenėlė, kuri man labai patiko – raktelis, kuris labai smagiai iššoka (truputį skiriasi nuo nuotraukoje esančio – vietoj raudono mygtuko su šauktuku yra juodas su bagažinės atidarymo funkcija). Pavyzdys imtas iš Bentley, o tai jau gan neblogai. Sekantis automobilis – Subaru Outback (2,5 litrų, automatinė pavarų dėžė (Legacy nedavė…)). Buvo dar likę įspūdžiai po Mazda 6, todėl nustebinti buvo sunku. Ir nenustebino. Priešingai – labai nepatogu sėdėt. Ir ne tik man, bet ir mamai. Tikėjausi, kad jausis automobilio aukštis, bet sėdynės atstumas nuo žemės dar mažesnis nei Mazda 6 ir dabartinės mamos ’96 Honda Accord. Po to jau pripratau. Variklio galingumo nesijautė. Galbūt dėl automatinės pavarų dėžės, gal dėl AWD sistemos, o gal ir dėl to, kad automobilis didelis ir sunkus. Faktas tas, kad tokiam automobiliui 2,5 litrų yra per mažai. Bet šiaip ar taip, mama jei ir ims Subaru, tai tik Legacy sedaną, todėl 2,5 turėtų būt visai nieko. Pervažiavus per policininką (tikrą), man pasirodė per kieta pakaba, o Subaru atstovė minėjo, kad ji dar minkštesnį už Legacy. Posūkiuose tikrai smagu, jaučiasi stabilumas. Salone naudotos medžiagos man sukelė pigumo įspūdį. Ypač pigiai atrodė ant vairo sumontuoti audio valdymo mygtukai. Prisiminiau apie sekvencinę pavarų dėžę, bet mama nedrįso bandyti. O automatinė gr. dėžė jungia pavaras ties 2500-3000 aps/min. Nustebau, kad Mazdoje norint perjungti į aukštesnė pavarą reikia pajudinti į apačią (į galą), o Subaru į viršų (į priekį). Subaru sekvencinėj pavarų dėžei net pavadinimą suteikė – ‘sportshift’. Tai tie. Aš visom penkiom už Mazda 6. Mama irgi. Prieš tris karalius jau turbūt užsakinės. Dar iš dienos įspūdžių: pakeičiau nuomonę apie naujosios Imprezos dizainą į gerąją pusę – ją dabar vadinsiu ‘ne pačia baisiausia’. Bet šis titulas galioja tik WRX modifikacijai. Vieną jų iš Subaru salono kaip tik atsiėmė naujasis savininkas, kai grįžom iš testavimo.

Tarakonaz

Degtinė

Degtinė tekėjo mano gerkle. Šiluma perėjo per visą kūną ir nuo to nupurtė. Taip, tikrai taip mane supratote. Sergu ir ant kaklo turiu kompresą. Dar dešiniosios ausies uždegimas, kuris, beje, jau beveik praėjo. Bet vis vien ryt važiuosiu su mama testdrive Mazda 6 (jų dabar Lietuvoj vos 2, todėl teoriškai, tai retesnis ir egzotiškesnis automobilis už Ferrari), Subaru Legacy ir Subaru Outback. Dėl to, kad sergu, negaliu ‘pasidžiaugti’ plikledžiu. Bet nuskanavau visas klasių foto nuo 1 iki 11 klasių.






Pasidalinkite nuotraukomis ir Jūs, mieli skaitytojai.

Tarakonaz

Alkoholiškai šventos Kalėdos

Vos pradėjau rašyt, pradėjo bombarduoti kiemą. Pykšt, pokšt. Ir jau baigė – fejerverkai subombardavo ramybę… Šiandien mokykloj vyko vaidinimai. Po keturių pamokų išskubėjau namo, nes man reikėjo pasidaryti skrybelaitę, iš kurios triušius traukia. Sugaišau vos pusvalandį. Užsimečiau kostiumą, pažiejau į veidrodį ir pamačiau jame verslininką. Ot bliamba, kaip man patiko šis vaizdas. Net įgavau 421 pstk (naujas vienetas – pasitikėjimas). Ir iš viso su 423,6 pstk išvariau į mokyklą. Tiesa, batai nepatogūs. Vaidinimas turėjo prasidėt 1500, bet mes vos xviii, todėl reikėjo laukti labai ilgai. Aišku, laukti juk nuobodu, tai kodėl gi neišėjus į lauką parūkyt ir pagert? Yeah, right… Dauguma taip ir padarė. Supratau, kad man tokia situacija nepatinka. Dar supratau, kad aš net momentais nekenčiu žmonių, kurie taip daro. Ypač, kai taip elgiasi tie, iš kurių mažiausiai to tikiuosi. Galvoje vaizduotė žaidė vaidinimo vaizdais (girti paaugliai aktoriai turėtų būt ypatingai juokingi). Tačiau to nebuvo, vaidinimas buvo visai neblogas. Turėjau būt piktas, paniuręs ir man pavyko. Net keli truputį įkalę klasiokai pagyrė. ‘Pamalonino’. Vakaras nesibaigė – laukė dar šokiai (salsa, čia čia čia ir džaivas). Bet manoji šokių pora buvo prie geriančiųjų. O aš kadangi negeriančių, tai nežinojau kur ji yra. Į šokius pavėlavom visi. Trys poros išėjo šokt čiačiačia (salsa jau buvo pasibaigus) pabaigą, o aš poros neturėjau. Kokias 5 minutes stovėjau, žiejau, bet tuomet atbėgo mano pora ir nusitempė šokt džaivą. Klydau daug kartų, nes buvau netikėtai ištemptas ir plius dar piktas. Ji atsiprašinėjo dėl vėlavimo. Bet šiaip nieko tokio – pavėlavom visi, ji truputį daugiau. Kažkiek piktas ir nusivylęs aš vis vien buvau ir to net nesistengiau slėpt. Ir po to kaip senas diedas dar sedėjau klasėj nepatenkintas. Diskotekoje, jei ją taip galima pavadint, grojo drumnbass ir salė buvo tuščia. Kolega vienratininkas dj ryškiai pjovė ten grybą – klasėj geresnė muzika grojo. Pirmasis išėjau (kartu su R.) iš ‘vakaronės’, nes užkniso. Viena ‘šaunuolė’ apsinuodijo, kitas ‘nemažiaušaunuolis’ šiaip išbalęs buvo – labai ligotai atrodė. Kiti herojai dar ir uostomojo tabako paragavo… Iš esmės, buvo š-ū-d-a-s. Gal dėl to, kad gėrė ne tik tie, iš kurių to ir tikėjausi, bet ir keli mano akyse buvę gerieji… Aš juos gerbiau ir kažkaip buvo keistoka tai matyt. Tiesiog supykau ant jų. Iš dalies kaltas aš pats – į viską žvelgiu pro rožinius akinius. Ir šiaip senas murmeklis jaučiuos. Bet rimtai pagalvojus, kam to reikia? Juk ryškiai matėsi, kad dauguma geriančių tiesiog savo kietumą rodė, vaizdavo kažką. Bet čia nieko kieto nėr, manyčiau. Ir labai gerbiu negėrusius. Visus iki vieno. Bet geriausias sprendimas būtų buvęs išvis neiti ten. Kai nematai, tai ir neskauda…

Tarakonaz

Ayurveda 2

Ir štai antrasis mano apsilankymas Ayurvedoj. Rezultatai daug geresni, savijauta taip pat. Po pirmojo karto viskas labai labai labai pagerėjo – vos per mėnesį pavyko tai pasiekt. Sumažėjo mieguistumas, kuris buvo tiesiog pastovus. Vat.

Organas, organų sis.

Norma

Lapkričio 19

Gruodžio 17

Limfa 50 15 44
Plaučiai 50 15-10 50-50
Žarnynas 50 15 46
12-pirštė, plonoji žarna 50 9 45
Centrinė nervų sistema 50 10-15 50-49
Kraujotaka 50 82 48
Alergija 50 85 49
Kraujagyslių sklerozė 50 85 48
Endokrilinė sistema 50 15-56 40-50
Širdis 50 24 45
Blužnis, kasa 50 26 46
Kepenys 50 20 40
Sąnariai 80 80 80
Skrandis 50 14 43
Oda 50 20 40
Tulžies pūslė 50 20 36
Inkstai 50 11 49
Šlapimo pūslė 50 15 51
Prostata 50 50 50

Išvežė laptopą, todėl truputuką nuo jo pailsėsiu prieš atostogas.

Tarakonaz

Platuma

Kiek centimetrų pločio Jūs matote? Va būna trumparegių, aklų ar šiaip žioplų žmonių, kurie nemato to, kas jiems prieš nosį. Nemato viso to gėrio, kuris vyksta visiškai čia pat. Nemato jausmų, kurie slepiasi, besistengdami išsiveržti.

Blogiausius dalykus pastebi visi ir tuomet murma nepatenkinti, kad tas ir anas negerai. Pesimizmo pilna visur, o optimizmas lieka užspaustas kažkur kampe arba už regimojo pločio ribų.

Viskas vyksta čia pat, nereikia žvalgytis toliau. Juk viskas nėra jau taip blogai, kaip Tau atrodo. Atvirkščiai – viskas net labai gerai, bet Tu nenori ir nesistengi to įžvelgt. Žvelgi ne ton pusėn.

Atsisuk ir atsimerk. Liepiu.

Tarakonaz

Tobulėju, tipo

Įsivėliau į blogų sūkurį… Va net pradėjau RSS naudot… Nors anksčiau į tai žiūrėjau labai skeptiškai (be jokios priežasties). Truputį konservatyvus esu, turbūt. Bet va visgi labai patogu. Beje, visiems, kurie anksčiau buvo užsiprenumeravę (jo, turbūt koks 1 ar 2 žmonės) mano blogą, sakau, kad pasikeitė RSS adresas. Dar pavyko pagaliau padaryt, kad nuorodas (beje, kelios naujos nuorodos atsirado, rekomenduoju bent jau užmest akį) rikiuotų pagal ID, o ne pagal ABC (visi sakys, kad tai nesunku, bet mano sidebar.php naudojama ne ‘wp_get_links’, o mano template kažkokia spec. eilutė. Ir reikėjo functions.php faile pakeist rikiavimą; nemoku php, bet jau truputuką gaudaus). Paskutinės trys dienos labai lengvos – mokykloj visi atsipūtę. Lietuvių pamokų man išvis nebebus šiais metais. Na bet kitą savaitę bus keli kontroliniai – matematikos, fizikos ir istorijos. Google paieškos: ‘moksleivio pažymėjimo kita puse‘, ‘verslininku paveiksliukai‘, ‘sušlapo mobilus telefonas‘, ‘pijokas gatveje‘. Beje, pakeičiau ‘apelsino’ nuorodą. Dabar ten labai įdomus žaidimas, kuris mane labai užkabino. Savaitės citata (idėja iš nežinau.lt): ‘Jausmas tai zjbs. Lyg valgytum iš kailiniuotos susmirdusios bomžo kišenės sriuba su smėliu. Išskysti arba apsimeti, kad skanu. Deja tai ne nesamonė, o puikusis jausmas.’ – bendraklasio Roko, parašyta Skype prie ‘About Me’.

Tarakonaz

Širdiena

Kaip sunku apie Tai rašyti. Spėju, kad būtų dar sunkiau apie Tai kalbėti. Bet jei Tu apie Tai užsimintum ir norėtum pakalbėt – aš apsidžiaugčiau. Tu gal palaikysi Tai užuomina – tebūnie. Aš silpnas jaučiuos, nes man sunku Tave prakalbinti šia tema.

Kyla klausimas apie ką aš čia? Apie Tavo draugystę. Man vis dar sunku rašyt, bet išties juk neturiu nei vieno Tikro draugo. Banalu – Tokio Tikro kaip filmuose. Nejaugi reikia būti aktoriumi, jei nori Tikro draugo? Aš tenoriu apkabint, pakalbėt, gal net pabučiuot, jei Tu ne prieš. Ir man net vieno Tokio karto pakaktų pusei metų. Bet Tu nesugebėtum būt Tokia atvira su manimi. Ir Tu pati Tai žinai. Tu negalvok, kad aš egoistas. Aš noriu ir Tau duot šilumos, meilės, atvirumo ir pasitikėjimo. Kaip puiku – abipusė nauda.

Skaitant Tuos Tavo žodžius, kiekvieną kartą darosi vis liūdniau. Juk Tu turi daug Tau svarbesnių draugų už mane. Bet Ten viskas atrodo kitaip. Naivuolis? Žinau. Tiesiog nenoriu pripažinti akivaizdžios tiesos, jei ji man nepatinka. Bet kam To reikėjo?

Nebežinau kuo tikėti, kas Tiesa, o kas tiesiog protingas Melas. Ar Tu išties Tokia, ar tiesiog puikiai žaidi gyvenimu ir jausmais? O dabar Tu galbūt žinai, kad apie Tave visą Tai parašiau. Tu tuo įsitikinus… Arba Tu dabar galvoji, kad tai ne apie Tave ir liūdi, nes manai, kad žinai apie ką. Bet visos užuominos gali reikšti visai ką kitą – nesvarbu, kad yra daug panašumų su Tuo apie ką galvoji. Ir taip – aš bandau Tave klaidinti, nes su Tavimi man būtų per sunku apie Tai kalbėti. O žinai… Man Tavo nuomonė pati svarbiausia. Nors ją sužinau gan retokai. Ir man džiugu, kai mūsų nuomonės sutampa – tuomet aš trumpam atsiduriu arčiau Tavęs. Aš Tave labai idealizuoju ir bandau užsimerkti prieš Tavo trūkumus. Ir aš Taip noriu, man Taip patinka. Trūkumai tampa privalumais.

Tu tik nieko nekomentuok, nieko nerašyk, nes aš – naivus kvailys ir bailys. Tu Esi Daug Daugiau nei aš. Žinok Tai ir tikėk Tuo – man To pakaks.

Tarakonaz

visdarSirg.

Šią savaitę mokykloj nepasirodysiu. Dabar jau oficialiai – vakar poliklinikoj buvau. Kadangi sergu ir keliuosi vėliau, vėl prisimenu sapnus. Dar va neseniai ieškojau ‘guestbook’ arba ‘shoutbox’ blogui… Bet po to pagalvojau ‘nafik man to reikia’. Tai taip ir neatsirado. Nors ne. Gal ‘shoutbox’ dar padarysiu. Dieną skaičiau labai įdomų blog. Ypač sužavėjo blogų analizės. Ir būtent dėl to, mano ‘Nuorodas’ papildė nauja narė – Shiny. Labai puiku. Iš dalies. Nes nuorodas norėčiau išdėlioti taip, kaip norėčiau išdėlioti, o WordPress man to neleidžia – išrikiuoja viską abėcėlės tvarka. Na, tiek to. Vakar per google mano blogas buvo atrastas užklausa ‘karve dviraciu vaziavo albumas‘… Nu tokio tai dar nebuvo. Visi juk atrasdavo įvedę ‘Audi‘… Blogeriai.net labai padidino blogo lankomumą.

Tarakonaz

Audi visur

Buvau kaime. Įėjau į namuko vidų ir ten atsigulęs ant lovos žiūrėjau į lubas. Po to tėvas pasakė ‘važiuojam į miestą’… Išėjau iš namuko, o ten kieme stovėjo Audi 200 su ‘BBS’ ratlankiais. Brolis sušuko ‘O, Audi 300’. Išvadinau į jį durniumi. Toliau kieme stovėjo dar daugiau Audi. *Kodėl man vis Audi sapnuojasi? Nejaugi jų mieste jau tiek daug, kad nepalieka net sapnuose?* Po to nuėjau kažkur toliau ir staiga atsidūriau prie kažkokios stoties. Ten kažkoks vyras paklausė ‘manai, kad galėtum jį pagauti?’. Ir metė seną seną krepšinio kamuolį. Jis pradėjo riedėt, o aš pradėjau gaudyt. Jis nuriedėjo prie traukinio bėgių ir negalėjau pasiekt. Tada kažkaip šokinėjau per visus tuos bėgius, bandydamas išvengti traukinių. Jų buvo apie 4 skirtingos rūšys. Labai keistai aš jų vengdavau – judėjo bėgiai ir man reikėjo ropot keturiomis, kad likčiau toj pačioj vietoj. Po to visgi užsikabinau ant milžiniškos drabužių pakabos ir mane nutempė kažkokio mechanizmo vidų. Ten buvo sukalti kreivi mediniai laiptai. Jai užlipau ir į bėgius žiūrėjau iš aukštai. Tada čiupau ‘pakabą’ ir nusileidau iki tos vietos, kur buvau. Pagriebiau krepšinio kamuolį. Kaip man atsibodo sapnuoti tas Audi……

Tarakonaz

Sirg.

Sergu. Nuobodu ir nėr ką veikt. Pastebėjau, kad tarp komentatorių vis daugėja keistų nickų… ‘tyupasirodė vos vakar. Iš konteksto supratau, kad ji (mano nuomone, tai mergina, bet čia tik spėjimas) skaitė ne vieną mano įrašą… Šiaip nepagavau, ką nickas galėtų reikšti. ‘mmmkomentuoja nuo seniau. Čia jau bus vaikinas. Turbūt. Dalyvaujantis LFS F-1 turnyre. Čiuju, Matas. Anksčiau ‘mmm‘ buvo ‘zzz‘. Įdomu, kodėl pasikeitė (čia užuomina, kad, jei skaitai, parašytum). ‘ee‘ – nu čia tai jau 100% ‘est.‘. ‘ee‘ turbūt dėl to, kad ‘Estonia‘ taip trumpinama. Dar yra ‘y.‘. Čia irgi trumpinys, kuris man aiškus – ‘y23b6‘. Lietuvių mokytojos nebus dvi savaites, pradedant ateinančiu pirmadieniu. Kadangi aš dabar į mokyklą einu, tai jos nematysiu visą mėnesį. Visai neblogai šitaip pailsėti prieš atostogas. Jau gruodžio mėnuo, todėl galima sakyti, kad jau šv. Kalėdos – juk jau prieš kelis metus visi pradėdavo švęsti taip anksti. Paskutiniais metais visiškai nebejaučiu ‘Kalėdinės atmosferos’. Kai buvau mažesnis, būdavo gera, o dabar nieko ypatingo. Ir tai tikrai ne dėl to, kad ‘tikėjau’ Kalėdų seneliu. Jau seniai seniai išsiaiškinau, kad dovanas po eglute palieka mama. Įsimintiniausios Kalėdos buvo prieš kokius 11 metų – dar nelankiau mokyklos. Tuomet gavau kuprinę su Suzuki motociklu. Bet ne dėl to jos man įsiminė. Tai buvo paskutinės Kalėdos su ‘Močiute Zose’ – aukle (kaimynė, kuri kartais mane prižiūrėdavo, kai likdavau vienas namuose). Man labai patikdavo sėdėt jos bute devintame aukšte ant palangės ir valgyti keptas bulves. Klasėje, traukiant lapuką su ‘slaptu draugu’, ištraukiau neLiną, neBeatričę ir ne ką nors iš panų eilėj prie sienos. Gerai, nes su ta eile bendrauju mažiausiai. Nors, turbūt, labai didelio skirtumo, ką ištrauki, nėra. Einu pietaut. Day.lt pataria: Ganyk avis ir vilko nematydamas.

Tarakonaz

Blogų skaitytojai

Vakar atradau tinklalapį blogeriai.net (ačiū nežinau.lt). Ten yra patarimų, kaip rašyti įdomius blogus. Pvz blogeriai.net tai toks blogas, kuriame matomi jo dalyvių naujausi įrašai (pirmieji 50 žodžių). Vakar ir aš įstojau į tą ‘sektą’ – buvau 100-asis narys. Esmė tame, kad aiškina, kaip reikia pradėti įrašą, kad žmonės, skaitantys blogerius.net, susidomėtų ir eitų skaityt viso teksto. Reikia virš viso teksto dar dėti paveiksliuką, kad akys kliūtų būtent už jo… Bet, mano nuomone, blogai skirti ne skaitytojams linksminti, o pačiam žmogui (aišku, yra visokių išimčių – kai kurie blogai informaciniai)… Todėl kodėl aš turiu stengtis daryti kažką kitaip, nei aš noriu pats? Rašau tai dėl savęs, kad būtų šiokie tokie prisiminimai po kažkiek metų (juokingai skamba). Šiaip ar taip, atnaujinau dizainą. Dabar tekstas daug lengviau matomas, nes baltos raidės juodame fone anksčiau mirgėdavo, paskaičius ilgiau. Taip pat atsirado RSS aikonas ir keistas apelsinas jo kairėj. Apelsino nuorodą kartais keisiu, kai atrasiu ką nors įdomesnio, traukiančio akį. Dabar ten paprasčiausi sultingi apelsinai. Dar prie nuorodų prirašiau blogerius.net, nežinau.lt ir K. Matusevičiaus blogų adresus. Turbūt įrašo pradžia vis vien užkabins skaitytojus ir gal net užeis paskaityt – dienos pabaigoj bus įdomu pažiet, kiek žmonių šiandien aplankė/ys blogą. Jau beveik baigiau perkelinėt visus 4 blogus į vieną. Teliko nukopijuoti blogo ‘mintys‘ komentarus (145).