2008 08 mėnesio įrašai

Tarakonaz

Hitleris

Genijus? Šizofrenikas? O aš manau, kad jis tiesiog talentingas. Aišku, talentas niekaip nebūtų prasiskverbęs be jo tikėjimo Vokietija. Jūs tik paklausykit kaip jis šnekėjo – nereikia net mokėt vokiškai, kad pajaustum oratorinę galią. Fiureris numesdavo po kelis kilogramus savo kalbų metų, o moterys tiesiog apsimyždavo jo beklausydamos – ar kas nors šiaip laikais taip sugebėtų?! Nesupraskite klaidingai, aš jo negarbinu, tik gerbiu. Kad ir kiek jis blogo padarė, kad ir kiek nužudė, bet gerbiu (nors dabar žydai netoleruojami visai kaip Hitlerio laikais). Tiesa, tai nebuvo tobulas žmogus, jis turėjo ydų – jis visada mėgo jaunesnes moteris. Ne šiaip jaunesnes, o gerokai – minimum 20 metų jaunesnes. Apie potraukį nepilnametėms net nekalbu… Tačiau tai nesukėlė sunkumų valstybės vadovavimui. Taip pat jį saugojo angelas sargas – jį buvo mėginta nužudyti ne vieną kartą, tačiau niekam nepavykdavo dėl visiškų netikėtumų. Vienas iš pavyzdžių – kažkas su koja patraukė lagaminą su bomba vien dėl to, kad jis truputį trukdė – Hitleriui nuo sprogimo tik suplyšo kelnės ir sprogo ausies būgnelis, o juk galėjo mirti. Būtent po tokių nutikimų fiureris įtikėdavo savo misija laimėti karą, užkariauti daug žemių. Būtent vedamas per didelio pasitikėjimo savimi, jis dažnai nudegdavo – norėdavo aprėpti per daug, bet neaprėpdavo nieko. Taip pat Hitlerį dažnai išduodavo tie, iš kurių to nesitikėdavo. Viskas susimetė į krūvą ir jo ligos dar labiau pablogėjo. Galiausiai prasidėjo paranoja, ‘misija’ ėjo šuniui ant uodegos – nusižudė, dieną prieš tai vedęs Eva Braun. Garbingai žuvo – vis geriau nei papult į priešų nelaisvę. Jis buvo vegetaras, beje. Ironija – žudė žmonės, bet negalėjo žudyt gyvūnų. Ar jis nusipelnė pagarbos? 0#=64#.

Tarakonaz

Blogų diena

Nuo 2005 metų ši diena – blogadienis. Pagal idėją, reiktų išrinkti (pareklamuoti) 5 blogus, kuriais aš žaviuosi. Man sunku nebus (eilės tvarka reikšmės neturi):
1. eta.aquarii.dreamjournal – visuomet įdomūs, stulbinantys, netikėti sapnai. Visi, besidomintys, mėgstantys sapnus, turėtų įsimest šį blogą į bookmarkus.
2. The Odessa Blog – draugo (ir klasioko) blogas, todėl vien dėl to man jis įdomus. Kitiems blogas įdomus gali pasirodyti dėl rašymo stiliaus – maloniai ir greitai skaitosi, daug originalių, keistų minčių (yra ir sapnų).
3. Barakas – labai linksmas, nuotaikingas studentų gyvenimas barake. Dažnai stebiuosi išradingumų, idėjomis, o ir rašymo stilius labai patinka.
4. Žmogus, turintis ką pasakyti – dviejų brolių blogas. Visada rimti ir įdomūs straipsniai, sukeliantys įvairiausių minčių. Taip pat puikiai praplečiamos žinios – naudos apstu.
5. You like it? – įvairiausių įrengimų blogas. Daugiau ir neverta aprašinėt – tiesiog eini į blogą, žiūri ir skaitai.
Su blogų diena visus ir su ateinančia rugsėjo 1-ąja! 5#=64#.

Tarakonaz

iPod Nano 3rd

Tarakonaz

Mėnulio užtemimas

Guliu guliu, pakėliau galvą ir matau keistos formos mėnulį. WTF? That fcuk – mėnulio užtemimas. Ką tik visiškai užtemo. 4#=59#. moon.jpg

Tarakonaz

Muitininkas

Stovėjau eilėj Lietuvos – Baltarusijos pasienyje. Važiavau iš Baltarusijos atgal į Tėvynę su tėvo Renault Safrane. Automobiliai po truputį judėjo. Mačiau tą vyrą, kuris tikrina automobilius ir laukiau, kada gi pagaliau ateis mano eilė. ‘Negalima vežtis tiek daug maisto iš Baltarusijos’. Aš, aišku, pradėjau išsisukinėt, kad seneliai tiek įdėjo, o aš pirmą kartą važiuoju ir nežinojau, kad negalima. Leido važiuot. Aš apsidžiaugiau, įmušiau pirmą bėgį ir jau norėjau važiuot, bet dar kažko panoro… ‘Kiek liko kilometrų važiuot su tokiu kiekiu benzino?’ (suprast, su likusiu bake)… Pradėjau spaudinėt borto kompiuterį ir išpyškinau ‘800 tūkstančių’. Aišku, skaičius nerealus, todėl jam kilo kažinkažkoks įtarimas ir pasakė išlipt. ‘Praeik šia balta linija’ ir aš praėjau, bet nukrypavau į dešinę. ‘Palaukit, leiskit pabandyti dar kartą, man trukdė šie sunkūs maišai’ – padėjau maišus į automobilį ir bandau dar kartą. Praėjau visą liniją, bet jos gale tiesiog nubėgau į dešinę. Teko pūsti į alkotesterį, bet šis buvo kitoks, nei įprastai būna – iš aparačiuko išlindusi ilga, kaip radijo, antena į kurią man pūsti tereikėjo tiek, kad tik vos vos oras užkliūdytų ją. 1,13 promilės. Aš nustebau, kad tiek daug, bet sugalvojau, kad visai aš ne girtas, ten tiesiog buvo nuliukas, bet alkotesteris buvo sugedęs ir nerodė kelių pagaliukų (na, kai skaičiuotuvuose – nuliukas susideda iš šešių brūkšniukų), todėl atrodė, kad ten vienetukas. Tada save pažadinau.

Tarakonaz

Nušautas policininkas

Mašinoje buvau aš, Guoda ir Saulius. Pastačiau automobilį aikštelėj ir nuėjom į parduotuvę (man panašu į Madą Viršuliškėse). Aš ieškojau metalinės dėžutės tabakui. Tokios, kuri atsidaro paspaudus dangtelio viršų, o užsidaro suspaudus šonus (man ir realiai jos reiktų, ne tik sapne). Užėjom į kažkokią parduotuvę, nusipirkau tą dėžutę, tačiau tik vieną. Kažkodėl panorau nusipirkti ir antrą, pasiteisindamas tuo, kad viena mėtiniui, o kita abrikosiniui tabakui. Nuėjom į kitą parduotuvę. Ten visko buvo daug, todėl nuėjau prie pardavėjos, tačiau ji demonstratyviai nusisuko ir pasakė ‘tavo ilgi ir netvarkingi plaukai, aš tavęs neaptarnausiu’. Aš, aišku, supykau, padariau kažką su kažkokiu pirkiniu ir išėjau. Pradėjo kaukti sirenos – pardavėja turbūt pagalvojo, kad aš kažką pavogiau (bent jau tokios mintys tuo metu buvo mano galvoje). Aš piktas ėjau, nebėgau, bet Guo suriko ‘policija atbėga’, todėl visgi teko bėgti. Nubėgom į automobilių aikštelę ir pasislėpėm už automobilių, bet mus pastebėjo. ‘Rankas aukštyn!’ ir stvėrė vienas iš padlų mano rankas ir surakino jas už nugaros. Vėliau veidu teko liesti kažkokio automobilio kapotą – pasigirdo šūvis ir aš apsimečiau negyvu. Mane laikantis padla mane krutino ir šaukė ‘tu jį nušovei’. Jis pakėlė pistoletą ir nušovė tą policininką, kuris mane neva nušovė. Prabilau ‘aš gyvas’. Pasigirdo keiksmai…

Tarakonaz

Belgiški pinigai

Hondoje radau Belgijos frankų. Radau daiktadėžėj prie vairo – anksčiau jos nemačiau. Turint galvoje tai, kad Belgijoj euras jau nuo 2002, šie frankai guli ten jau ilgai. 4 monetos po 1 franką ir 2 monetos po 50 centimų. Įdomus atradimas. Monetas paliksiu toj pačioj daiktadėžėj. 0#=55#.

Tarakonaz

London, Baby! Outro.

Day 1 – Liepos 25 – Penktadienis: lėktuvas nebuvo anksti, todėl visas rytas buvo skirtas lagaminų krovimui – rūbai, įvairūs krovikliai, 4 blokai cigarečių and stuff. Taksi – VW Passat universalas – visai kaip Žliobos senasis. Oro uoste buvom gerokai anksčiau prieš skrydį – gal kokiomis keliomis valandomis. Taip būna visada, nes mama mėgsta atlėkti anksčiau, kad po to būtų galima ramiai laukt lėktuvo be jokių baimių pavėluoti. Duty Free dar nusipirkom 2 blokus cigarečių, nes pasirodė, kad visgi 4 blokai nėra leistina riba. Aš dar pagriebiau Mentos kramtomos gumos, nes kitokios nebuvo – kainavo 10 litų ir vieną centą. Dėl to vieno cento teko eiti atgal prie vartų, kad mama man jį duotų. Guma velnioniškai brangi, bet labai skani, patogi pakuotė ir jos daug – 45 gabaliukai – dar man jos liko. Su mumis tuo pačiu lėktuvu skrido ir dar du čiuvai pas tą pačią šeimą kur ir mes – prieš skrydį įkalė. Lėktuvas vėlavo 30 minučių – dar nieko baisaus, nes prieš mus turėjęs kilti lėktuvas vėlavo beveik 2 valandas. Skrydis buvo sklandus, nieko neįvyko apie ką galėčiau papasakoti. Iš oro uosto važiavom traukiniu iki St. Albans miestelio (važiavom apie valandą ir 30 minučių) – nuo ten mus paėmė su Audi A6 (C4) universalu (2,0l, automatas). Netraukia, vienareikšmiškai. Galiausiai atvažiavom į Welwyn Garden City, kur ir apsistojom – ramus, gražus angliškas miestelis – visai kaip filmuose. Traukiniu iki King’s Cross stoties Londone – 25 minutės. Man teko laimė miegoti palėpėje – viskas būtų idealu (nes mėgstu palėpes), jei ne tai, kad negalėjau vaikščioti išsitiesęs. Tačiau tai nesukėlė keblumų, kadangi ateidavau tik miegot, nevaikščiodavau. Kai visi pasidėjo daiktus, nuėjome į kiemą, susėdom aplink stalą (kurio viduryje įdubimas lauželiui). Pradėjo kepti šašlykai, lietis alkoholis – aš gėriau kažką panašaus į MIX ir nedaug – daug smagiau buvo stebėt kitus, kurie svyravo. Maniau, kad tai įdomu, kol nepamačiau tikrai įdomaus dalyko – vienas iš geriančių buvo labai apsiskaitęs (gėrė nedaug, beje) apie Staliną ir Hitlerį. Net nepajutau, kaip praėjo naktis, nes įdėmiai klausiau jo pasakojimo (kol kiti ūliavojo)… Tądien net nėjau miegot – dėl poros valandų neverta. Dienos pastebėjimai: visi važiuoja labai tvarkingai, tvarkingi ir automobiliai; keliuose labai daug žiedų, sankryžų mažiau.
Day 2 – Liepos 26 – Šeštadienis: nemiegojau, todėl nereikėjo keltis, todėl ir nereikėjo laukti eilėj į vonią – buvau pirmas. Dienos planai – pamatyti sargybos pasikeitimą Buckingham rūmuose, turistinis autobusas po visą Londoną, Mamma Mia miuziklas. Viskas atrodė lyg ir neblogai, bet į sargybos pasikeitimo pradžią nespėjom, nes du čiuvai dar buvo pagirioti po penktadienio, jie nespėjo taip greit eit. O jau kiek žmonių daug buvo ten! Vėliau griebėm autobusą – labai įdomiai pasakojo per ausines, blogai tik tiek, kad kartais stovėjome kamštyje, bet čia smulkmena. Autobuse dar sutikom dvi lietuvaites. Išlipom Trafalgaro aikštėj, šiek tiek pavaikščiojom, nuėjom į kinų kvartalą, o vėliau nuėjom į Leicester aikštę – laukėm kelių žmonių, su kuriais nuėjom pavalgyti. Valgėm kinišką maistą už 5 svarus – sumoki ir gali valgyt kiek telpa, gali vis nueit dar įsidėt, bet už gėrimus moki atskirai. Pasirinkimas nedidelis, bet ganėtinai skanu. Pavalgėm ir nuvarėm į ‘Mamma Mia’ miuziklą – nerealus! Kokia muzika, kokie aktoriai – fantastika. Labai patiko, bet ‘We Will Rock You’ prieš 3 metus patiko labiau vien dėl muzikos – labiau atitinka mano skonį. Grįžom vėlai naktį. Dienos pastebėjimai: iki žemės graibymo girti žmonės man sukelia pyktį ir neapykantą.
Day 3 – Liepos 27 – Sekmadienis: šią dieną du čiuvai, kurie visada gėrė, turėjo išvažiuot, todėl į miestą varėm be jų. Planai – laivas, parkas, zoologijos sodas, Camden Town. Plaukiojimas laivu nesukėlė jokių įspūdžių, nes prieš 3 metus jau plaukėm. O štai parkas ir zoologijos sodas – labai labai sužavėjo. Parkuose tvarkinga, ramu, gaivu, gražu ir šiaip nuostabu, o zoologijos sode gyvūnams suteikiamos geresnės sąlygos nei Kaune. Zoo sode buvom ilgiausiai, nes laikas praslinko nejučia. Vėliau – į Camden Town. Ten ir pavalgėm – vėl kiniškas maistas, vėl valgai kiek nori, bet reikėjo mokėt 12 svarų kiekvienam žmogui (7 svarai darbo dieną). Tačiau koks čia pasirinkimas, kokia aplinka ir koks nuostabus skonis! Nepamenu, kada buvau taip skaniai pavalgęs. Kai išėjom iš kavinės, nuėjom pirktis suvenyrų – pagriebiau sau plakatą su ‘Underground‘ logotipu, modeliukų. Tuomet namooo.
Day 4 – Liepos 28 – Pirmadienis: prieš išvažiuojant iš Welwyn Garden City į Londoną, užbėgau į žaidimų parduotuvę. Radau tai, ko ieškojau Vilniuj – originalų, klasikinį Super Mario. Tuo pačiu pagriebiau ir dar 3 žaidimus, nes tuomet kaina tik po 5 svarus (22 litai, kai Vilniuj 35). Važiavom į Londono akį. Iš ten atsiveria nuostabus vaizdas – visas Londonas kaip ant delno (kaip banaliai skamba). Taip pat labai smagu prieiti prie pat stiklo ir žiūrėti į apačią. Iškart po to, šovėm į akvariumą, kuris yra visai šalia – labai įdomu buvo pamatyt rajos apačią (kažkur tarp nuotraukų yra). Suvenyrų parduotuvėj pagriebiau labai gražų atviruką (kuris visiškai nesusijęs su akvariumu). Tuomet mama norėjo eit į St. Paul Katedrą. Aš labai principingas ir nėjau – su viena mergina likau ant suoliuko, ji užmigo. Kai galų gale mamai ten atsibodo, nutarėm išgerti Starbucks kavinėj ko nors gaivaus. O ten tikrai yra didelis pasirinkimas. Užsisakiau Frappuccino (labai tikiuosi, kad kas nors panašaus bus Coffee Inn arba Double Coffee Vilniuje). Tiesiog pasakiška gaiva ir skonis. Sekanti stotelė – tabako parduotuvė, nes merginai, kuri buvo kartu, sloga, o mėtinis (nr99) Snuffas labai padeda. Aš šiek tiek irgi paėmiau – kažkuo užsikabinau už Snuffo (negerai, oi negerai). Galiausiai ėjom į The London Dungeon – tai vaizdžiai papasakoti siaubingiausi Londono įvykiai istorijoje – ir gaisras, ir Džekas Skerdikas, ir panašiai. Buvom girdėję atsiliepimų, kad ten labai baisu, tačiau taip tikrai nebuvo. Įdomu, patiko, bet tikrai ne baisu. Tiesa, buvo baisu atrakcione pačiame gale – atsisėdi į kėdę, tave pakelia aukštai ir tada staigiai paleidžia žemyn (ir nufotografuoja). Visi rėkia, matosi baimė nuotraukose, o aš, štai, kažkodėl supykau. Vakare mama buvo susitarusi susitikti su savo buvusia klasioke – su jos dukra praleidau visą vaikystę (aš vyresnis viena savaite). Labai buvo smalsu pamatyti ją po tiek daug metų. Pamačiau. Pasilaikysiu nuomonę sau, nėr čia ko.
Day 5 – Liepos 29 – Antradienis: ekskursija autobusu. Windsoro rūmai labai didingi, nesitikėjau tokių – viduj pasakiškai gražu, prabangu. Gaila, kad negalima fotografuoti. Ypač įspūdį paliko skydų kambarys – poros šimtų kvadratinių metrų kambarys pilnas skydų, kurie iškabinti ne tik ant sienų, bet ir per visas lubas. Vėliau – Bath miestelis ir romėnų pirtys. Gražus miestelis, bet ten jaučiausi prastai – pusiau juokais, pusiau ne sakiau, kad aš gyvenau jame praeitame gyvenime. Anyway, energetika man buvo neigiama. Prie pirčių vyko vienratininko pasirodymas su žirafa (kažkur tarp nuotraukų yra). Netoli vienratininko scenos prie suoliuko buvo baisūs dideli pilki šunys – niekada nebuvau tokių matęs ir netikėjau, kad būna tokio dydžio. Arkliai. Luckily, iš miestelio išvažiavom gan greitai (iškart pasidarė geriau, dingo galvos skausmas ir svaigimas). Važiavom į paskutinį ekskursijos objektą – Stonehenge – mistiniai akmenys (trumpai tariant). Mane jie žavi būtent tuo mistiškumu – taip pat kaip piramidės and stuff. Kelionė baigėsi ir nurūkom autobusu atgal į Londoną.
Day 6 – Liepos 30 – Trečiadienis: automobilių paroda! Mama ryte su drauge išvažiavo į Kew Garden, o aš likau snaust – pramiegojau truputį, bet per 15 min susiruošiau ir išėjau nevalgęs. Didžiausias malonumas vaikščioti vienam po svetimą miestelį, po Londoną, važinėti požeminiutraukiniu – labai nesunku susiorientuoti, viskas labai aiškiai nurodyta ženklais. Kai turėjau persėsti į DLR, pranešė, kad dėl kažkokiu nesklandumų to padaryti negaliu. Teko perplanuot maršrutą. Galiausiai nukakavau į parodą. Pradėjau vaikščioti nuo tiuningo, audio įmonių salės. Ten buvo automobilių modeliukai. Aš labai labai norėjau BMW M3 E30, bet kaina – 55 svarai. Aišku, jo kokybė ideali, bet aš tiek neturėjau (15 svarų kainavo travel card, dar 15 – bilietas į parodą, todėl tik 30 man liko). Šioje salėje mačiau net 2 Lotus 7 replikas (aišku, kad yra tarp nuotraukų). Vėliau – Opel (Vauxhall). Jų spalva – balta, tik naujoji Insignia buvo ir kitokių spalvų. OPC, aišku, patiko labiausiai. Cadillac, Corvette – nieko ypatingo, būna ir geriau – manęs amerikietiški automobiliai nežavi. Na, nebent Corvette ZR1, bet su tokia galia galėjo ir greitesnį automobilį sukurt – Nissan GT-R vis vien valdo. SAAB – gražūs ir santūrūs automobiliai. Manau, kad tikras petrolhead turi gyvenime paturėt ne tik Alfa Romeo, bet ir SAAB. Vėliau sustojau pailsėt prie gėrimų baro – užsimaniau paragaut Corona Extra. Labai skanu, bet į galvą nedavė – buvau visiškai tuščiu skrandžiu, bet vis vien. Vėliau priėjau eco friendly automobilių zona – visokie Smart ir blah blah blah – nefotografavau. Na, tik Tesla ir Lotus, bet man jie visų pirma sportiniai automobiliai, o tik po to – eco friendly. Renault Laguna Coupe buvau matęs jau Frankfurte, bet vis vien apie ją pasisukiojau ir nufotkinau – tikrai graži. Užkalbinau vieną iš Renault atstovų. Paklausiau kodėl jie jos negamins. Pasirodo, kad gamins, bet ji taip neatrodys – nu vapšė… Spalį turėtų pasirodyti serijinis modelis. Mazda visai nieko naujo neparodė – tik truputį atnaujintą RX-8. Nufotkinau Mazda 6 – vis dar tampo į parodas. Nissan stende tik GT-R mačiau – tik išėjęs iš parodos supratau, kad kitų Nissan modelių nemačiau (bet buvo). Honda stende – du sportiniai mažyliai – Cabrio ir Coupe, OSM ir CR-Z. Suzuki Kizashi sužavėjo ir čia – ne tik Frankfurte… Bet daugiau nieko labai gero Suzuki stende ir nebuvo. Toyota ir Lexus stende – gražuolis LF-A (mano nuomone, panašiai atrodys NSX), bjaurusis Hybrid I (mano nuomone, panašiai atrodys Prius) ir Aygo Crazy (mano nuomone, reiktų sakyti ‘I (Ay) Go Crazy’). Prie Seat stendo užkalbinau žmogų dėl Seat Ibiza SC modelio – paklausiau, kuo jis skiriasi nuo paprastos Ibizos. Sakė, kad limited edition spalva… Pasitikslinau ar tik tuo. Taip. O stendas juk toks gražus, lyg čia būtų kažkas super duper nerealaus. Paėjus toliau, priėjau 2 supercar klubų stendus – va čia buvau vau. Gyvai pamačiau Ferrari F40 (dzin, kad senesnė už mane) ir Bugatti Veyron (reikia komentarų?). Taip pat sužavėjo 3 Spyker automobiliai (C12 Zagato, C8 Spyder, C8 Aileron), 2 Pagani Zonda, Koenigsegg CCR, 2 Wiesmann, 4 Ferrari (430, 612, 599 ir, žinoma, F40), 2 Aston Martin (DB9 Volante, V8 Vantage) ir senas, bet geras Jaguar XJ220. Po tokių automobilių, nustebinti labai sunku, bet visgi pavyko – GT Lightning elektrinis supercaras. Alfa Romeo stende labai gražiai atrodė MiTo ir 8C šalia. Bet dar gražiau – Bentley automobiliai. Kai apėjau visus automobilius, užmačiau Gran Turismo 5 stendą – ten buvo galima pavairuoti Audi R8 arba Audi TT. Atsistojau į eilę – tikrai norėjau pabandyti. Prieš mane važiavę žmonės padarė 7-8 minučių laikus su automatine pavarų dėžę. Aš išdrįsau paimti mechaninę R8. Logitech vairas labai patogus, pavaras perjunginėti labai smagu. Trasą įveikiau greičiau nei per 5 minutes – už manęs stovėję žmonės man paplojo, o aš apturėjau didelį smagumą. Žinau, kad kada nors turėsiu naujausius Playstation ir Gran Turismo. Nežinau, kada, bet turėsiu – žaisiu su savo vaiku (-ais). Po pasivažinėjimo nusipirkau Top Gear maikę (front and back) ir žurnalą. Išėjau į lauką – ten irgi buvo kur sudalyvaut, ką pažiūrėt. Labiausiai sužavėjo Westfieldai. Buvo galima jais pravažiuoti (keleivio vietoj), bet turėjau tik 5 svarus, o kainavo 10. Užtat nufilmavau. Po to nužygiavau į Honda pasirodym

Tarakonaz

Po pertraukos

Vienratis. 29″
2008-08-04
17:30 – 20:30
Nuvažiuota
6,3 km
Važiavimo trukmė 41 min
Vidutinis greitis 9,2 km/h
Maksimalus greitis 17,6 km/h

Variau į meetą su Honda! Žlioba važiavo irgi. Ir 29″, ir 24″ tilpo į bagažinę. Nuvažiavom, pavažinėjom tarp Coca-Cola skardinių. Tuomet padarėm ratą aplink upę: Katedra, Sereikiškių parkas, Mindaugo tiltas, kita upės puse iki Baltojo tilto ir pro Lukiškių aikštę atgal prie Operos. Kai pradėjom maršrutą, sutikom Mar su Egle, o po to ir Marių su Paulium K.. Taip pat įdomus nuotykis buvo Katedros aikštėj – ten, kur yra nusileidimas dviračiams, vėžimėliams prie kiosko, moteris su vežimėliu mumis pasipiktino ir išvadino klounais. Vėliau vėl ją sutikom Gedo prospekte. Aš prie pat jos sustabdžiau, nes negalėjau pravažiuot, ir nulipau. Ji suriko ‘bliamba!’, o aš ‘pikta kokia’ ir tada jau pavadino mane debilu. Ir iš kur tiek pykčio? Iškart po apsižodžiavimo įsimūrijau į Nickan – abu norėjom pravažiuoti pro tuos pačius du stulpelius – sutapimas, kad tuos pačius pasirinkom. Kai įsėdom į automobilį, pradėjo kapnoti, o vėliau lietus labai įsismarkavo – pametėjau dar Gytį iki Narbuto kalno stotelės. Namo grįžau sausut sausutėlis, nes automobilyje radau skėtį. Automobilis labai puiku.

Tarakonaz

Whole new level

1. Sekm-pirm. Naktį prieš užmiegant bandžiau ‘nusistatyt’ savo vidinį laikrodį – norėjau atsikelti 9, nes miegoti iki 12 atsibodo. Kartojau kartojau kartojau sau tol, kol užmigau. Ir štai sapnas: sapnuoju, kad prabundu, pagalvoju ‘o, jau 9’ ir atsikėlęs nueinu į kambarį. Pasakau mamai ‘jau 9’ ir grįžtu į lovą miegot. Sapnas baigiasi. Ryte mane pažadino mama 9:45 (jaučiau, kad buvo praėjęs labai mažas laiko tarpas po mano sapno). Paklausiau mamos ar nebuvau atėjęs į kambarį. Aišku, kad nebuvau. Esmė tokia, kad visgi prabudau 9 – tik sapne, o ne realybėj.
2. Pirm-antr. Prieš užmiegant sugalvojau, kad reikia įsikalti į galvą ką nors kitą ir stengtis tai susapnuot. Prieš užmiegant kartojau sau ‘Lotus, Honda, Lotus, Honda, Lo…’ ir užmigau. Sapnas:
tylu, ramu, važiuoju automobiliu. Įsukau į Maximos aikštelę – šlapia, daug daug sniego, tuščia – nėr nei vieno automobilio. Pradedu matyti save ir automobilį, kurį vairuoju, iš šalies. O vairuoju aš ‘žaliajūrinę‘! Gražiai važinėju aikštelėje, užmetu galą, lengvai slystu, lengvai ištiesinu. Malonumas.

Tarakonaz

London, Baby! Photos.















Tarakonaz

London, Baby! Day 7.

Namooooo! Kol suradom St. Albans stotį… Su GPS tik pavyko po kurio laiko. Lėktuve ir priešais, ir už nugaros verkė maži vaikai… Įsiskaudėjo galvą vėliau… Laimingai nusileidom… 0#=53#.