2008 01 mėnesio įrašai

Tarakonaz

Keistuolis, po velniais

Paskutinę savaitę aš kitoks. Aš to nebūčiau pastebėjęs, jei man taip nebūtų pasakiusi draugė R.. Nekalbus… Hm. Ir šiaip… Va šiandien dieną ištryniau vakar vakare rašytą įrašą, nors mano principai to neleidžia (esu pasižadėjęs, kad jei jau parašau, tai įrašas privalo likti, nes taip atsispindi tos minutės nuomonė). Tiesa, jau antras kartas, kai aš ištrinu įrašą. Pirmąjį kartą galiu pateisinti, nes pasikeitė nuomonė į visiškai priešingą, nei buvo išsakyta ir visas įrašas atrodė didelė nesąmonė… Ištrintame įraše rašiau apie tai, kaip vakar, eidamas namo, vaikščiojau zigzagais ant šviežiai prisnigusiosniego palikdamas pėėėdas. Dar murmėjau, kad esu nuobodus ir paniuręs, bet norėčiau būti ramus… Išpirkau kaltę? Taisyklė: parašytas įrašas negali būti ištrintas, jei tai asmeninis blogas/dienoraštis. 3#=8#.

Tarakonaz

Padugnė

Buvau mokykloje. Leidausi į rūbinę pasiimti striukės. Stalius man pasakė, kad iš mokyklos greičiau išeisiu pro duris esančias rūbinėj. Nubėgau pats pasiimti striukės (nelaukiau rūbininkės) ir išbėgau pro tas duris (kurių išties nėra). Išėjęs pamačiau visai kitokią aplinką – buvau ne Justiniškėse, o Viršuliškėse prie stadiono (netoli Spaudos rūmų). Nuėjau į stotelę (Viršuliškėse prie Spaudos rūmų, važiuojant iš miesto pusės į Pašilaičius, kur jau užsuka tik 7, 8 ir 18, o stotelėj kioskai yra) kartu su Vytautu K.. Atvažiavo mano troleibusas. Įlipau, o ten sutikau Moniką. Pradėjom kalbėtis ir kažkaip užėjo kalba apie charakterius, elgesį. Iš viso pokalbio prisimenu tik vieną jos frazę skirtą man – ‘tu rodai, pateiki save kaip padugnę’. Aš linktelėjau galvą, kažką dar pasakiau ir dar šiek tiek pašnekėjom. Tuomet kažkaip paaiškėjo, kad jai reikia grįžti netoli tos stotelės pasiimti automobilio. Pamiršo, ta prasme. Tuomet išlipom ir sėdom į mano automobilį (velniai žino iš kur jis ten atsirado). Važiavom iki tos pačios sankryžos, kur ir ta stotelė (dešinėn pasukus važiuojama pro Spaudos rūmus link Karoliniškių, viadukas toj pusėj yra, o pasukus kairėn nuvažiuotume į Madą). Toj sankryžoj ji išlipo. Mačiau kai ji ėjo link savo automobilio ir prasilenkė su Pauliumi B, jie pasisveikino. Jis bėgo link manęs, įlipo į automobilį. Kažkodėl įsėdo į galą ir aš atsisukau į jį su tikslu paklausti kame replės. Šalia jo staiga atsirado Ernestas. Sedėjo jie jau abu. Ernestas neištarė nė žodžio, o Paulius B. aiškino, kad jam kažkur reikia nuvažiuot, labai skuba. Tuomet šnekėjo šnekėjo, aš nespėjau nieko pasakyt ir jis nutarė, kad pats nueis. Aš spėjau jį sulaikyti ir jie liko sėdėt. Pradėjau važiuot. Kažkodėl labai užgazavau ir į ne kiek neatleisdamas greičio pedalo pasukau kairėn link Mados. Posūkį labai smaigiai išėmiau, bet kai atsisukau į galą pasižiūrėt kaip laikosi Paulius B. su Ernestu, pamačiau tik praviras duris. Iškrito. Sustojau ir atbėgau prie to posūkio pažiūrėt. Mėtesi batai, drabužiai, kūnų dalys, visur buvo daug kraujo. Susirinkau viską daugmaž ir sumečiau į bagažinę. Nuvažiavau lyg niekur nieko.

Tarakonaz

Šakutės Akropoliui

Šiandien eidamas iš mokyklos išgirdau kažkokį burzgimą sklindantį iš dangaus. Pakėliau galvą, o ten 3 lėktuvai… Man jie buvo panašūs į naikintuvus iš Pearl Harbor filmo (aišku, tai ne tik filmas) – tokie senesni, su propeleriu. Nuskrido pietvakarių kryptimi. Grįžęs namo vėliau vėl išgirdau tą patį urzgimą. Vėl trys tokie patys lėktuvai (gal ir tie patys), bet skrido pietryčių kryptimi (žiūrint iš mano namų – Akropolio pusėn). Neužilgo dar trys ten pat (laiko tarpas buvo nedidelis, todėl tai tikrai nebuvo tie patys). Ir dar… Viso mačiau 12 (bet jie galėjo kartotis keli. Na tai tarkim kokie 6). Pirma mintis buvo ‘valio, Akropolį naikins’, o po to jau sekė visokios mintys apie tai, kad gal kokia šventė ar apmokymai.

Pabaigai (nors ir pradžia buvo trumpa, o ‘dėstymo’ išvis nėra) pakopinsiu 2 juokingiausias google paieškas, kuriomis atrandamas mano blogas:
‘ar po 12 klases galima eiti mokytis i kosmetologu mokykla’
‘nuogos mociutes’
1#=5#.

Tarakonaz

Procentas

Ar skaito mintis visi ir tik aš nemoku?

Ar gyvenimą visi realų mato ir tik aš nematau?

Ar tikrai nuostabūs visi Jūs ir tik aš toks pašlemėkas?

Ar visus supranta visi ir tik aš nesuprantu nieko?

Tarakonaz

Autotroleibusai

Penktadienį važiavau Ikarus 260 autobusu. Jau buvau pamiršęs, koks jis malonus. Jungiant pirmą pavarą maloniai dreba ir labai patogios sėdynės. Gale daug vietos – nėra sėdynių. Ir dar tos armonikinės durys… Ech… Anksčiau jų būdavo daug. Dar labai mėgstu senus apvalius troleibusus – Škoda 9Tr. Deja, tokiu važiavau labai seniai, bet mačiau važiuojantį. Vadinasi, dar yra gyvų. Šiaip autobusais ir troleibusais man labiau patinka važinėt vienam. Na, neskaitant trumpų distancijų. Tuomet nesvarbu. Taip pat nesvarbu, jei važiuoju su bendraklasiais, nes su jais man patinka važiuot. Bet labai nepatinka važiuot su vos pažįstamais žmonėmis, prie kurių vis vien atsisėdų, nes pažįstami pakankamai, kad galėčiau prisėst. Ir dažniausiai tai tik sėdžiu, nekalbu beveik. Daug fainiau būtų pasiklausyti muzikos, bet būtų negražu taip elgtis sėdint šalia pažįstamo. Būtent todėl man nepatinka važinėt troleibusu iš FSM. Į FSM geriau. Penktadienį kalbėjau su ‘direktoriaus pavaduotoju ūkiui ir administracijos klausimais’ dėl sporto salės paskolinimo vienratininkams. Nedavė. Ot… Bus ieškoma kita salė. Gal žinot kokią? 1#=4#.

Tarakonaz

999-1001

Perkopiau 1000 dainų ribą. Būtent tiek dainų perklausiau nuo rugsėjo 1 dienos kompiuteryje. Nemažai dainų klausiau ir MP3 grotuve ar per MTV/Youtube. 999, 1000 ir 1001 daina tapo ‘Lara Herscovitch – Blah Blah Blah‘ (paspaudę ant nuorodos, galite atsisiųsti). Lyrics.

Tarakonaz

Tortas 'Voveraitė'

Klasėje prasidėjo tradicija kepti tortą/pyragą 18-ą gimtadienį švenčiančiam suolo draugui. Ir štai mano suolo draugui Vytautui Ž. sukako 18 ir man teko kepti tortą. Niekada nebuvau kepęs torto. Tai pirmasis mano bandymas. Parašysiu ir receptą. Reikės:

  • 4 kiaušinių
  • 2 stiklinių cukraus (400 ml)
  • 16 šaukštų pieno (400 ml)
  • 16 šaukštų aliejaus (400 ml)
  • 2 arbatiniai šaukšteliai sodos
  • Miltų
  • 2 indelių kondensuoto pieno
  • Riešutų
  • Šokolado

Į indą įpilti cukrų ir įmušti kiaušinius. Maišyti, kol nepasidarys balta masė – ganėtinai ilgai. Vėliau galima jau pilti pieną, aliejų, sodą (prieš tai ją užgesinti – atskiroje stiklinėje įpilti sodos, truputį citrinos rūgšties ir vandens). Viską išplakti ir po truputį pilti miltus (ne visus iš karto; truputį įpylus, išmaišyti ir tada įpilti dar). Miltų pilti daugmaž tiek, kad tešla taptų gan kietoka. Tuomet ją suminkyti į vieną bendrą masę ir padaryti apie 10 rutuliukų. Juos reikia įdėti į šaldymo kamerą, kad sušaltų.

Po valandos traukti po vieną rutuliuką ir tarkuoti burokine tarka (stambesne). Sutarkuotą tešlą tolygiai išbarstyti ant skardos (ant jos turėtų būt patiestas kepimo popierius, kad tešla nepridegtų/nepriliptų). Kepti 210-220 laipsnių karščio orkaitėj tol, kol tešla gražiai paruduos. Iškepus visą tešlą, ją sutrupinti ir išmaišyti su kondensuotu pienu. Maišyti tol, kol kondensuotas pienas pasiskirstys daugmaž tolygiai tarp trupinių.

Gautą masę įdėti į formą ir stipriai suspausti, kad ji būtų kieta ir daugmaž lygiu paviršiumi.

Ant torto užpilti ištirpintą šokoladą ir pabarstyti riešutų. Idėti į šaldytuvą. Po poros valandų viskas sušąla.

Velniai žino, kaip man pavyko. Visi lyg ir valgė. Bet man buvo gana saldu. R. irgi sakė, kad saldoka. Taip buvo todėl, kad vietoj kondensuoto pieno naudojau Rududu+ištirpintas sviestas. Nežinau, kodėl namuose nebuvo kond. pieno. Bet nieks iš klasės draugų nieko nesakė ir teigė, kad skanu. Matyt labai mandagūs. Nors manau, kad tokioj situacijoj jau geriau sakyti kaip yra, kad kitą kartą gaminant būtų žinomos klaidos. Nors vargu ar pats sugebėčiau kam nors kitam pasakyt, kad ne visiškai skanu.

Ši savaitė bus sunki – nemažai laiko suvalgys lietuvių kalba ir istorija. Šaunu. Nuo Sausio 1 dienos paleidau naują skaitliuką. Kodėl? Nežinau. Norisi pradėt nuo metų pradžios. Dar šiandien pasidariau ‘get firefox’ mygtuką. 3#=3#.

Tarakonaz

Egzotiška dezinfekacija

Egzotiška šalis. Palmės, papūgos ir panteros. Dar zuikiai lakstė. Netoliesi kažkoks senukas pardavinėjo smauglius, pitonus, kitas gyvates. Aš susidomėjau ir norėjau nusipirkt. Jis paaiškino, kad tai ypatinga rūšis – pradžioj smaugliai, pitonai ir gyvatės atrodo kaip jūrų kiaulytės su tokiomis pat spalvomis. Paėmiau tris. Tos jūrų kiaulės labai nerimavo, lakstė, sunku buvo pagaut. Įmetė man jas į celofaninį maišelį ir išėjau. Geriau įsižiūrėjęs, kad vietoj normalius jūrų kiaulytės galvos, ten tokia pat galva kaip pas užaugusią gyvatę. Labai keistai atrodė jūrų kiaulytė su pitono galva. Tuomet kažkaip atsiradau žmonių bėgimo lenktynėse. Bėgo kažkokiais siaurais griuvėsiais. Kokie 10 metrų plotis, bet per jo vidurį dar aukšta siena ir vietos bėgti tera po 1 metrą iš abiejų pusių. Retkarčiais atsirasdavo praėjimas į kitą pusę toj sienoj. Ir tada pasirodė užrašas ‘Drifting’ (rodo žmogų kuris bėga praėjimu į kitą pusę ir paslydęs vos nenukrenta bedugnėn), o po jo ‘Drag’ (rodo du žmones bėgančius skirtingose pusėse, kurie retkarčiais pamato vienas kitą per perėjimus. Girdisi vėjo garsas kaip per NFS). Tuomet išgirdau šūkaliojant kažką. Mergina. Graži. Jai reikia kažkokių vaistų. Duoda man A4 formato lapelį – ten receptas su vaisto pavadinimu. Einu į kažkokią kliniką. Pirmas aukštas – normali vaistinė. Vaistininkė pasakė, kad tokie vaistai neegzistuoja. ‘Velniava’. Jau išeidinėju ir mane užkalbino kokių 29 metų moteris. Ji pasakė, kad mane pažįsta, pasiteiravo ko man reikia ir pasakė, kad trečiame aukšte tie vaistai yra, o jei nebus, tai keltis į 5. Davė leidimą. Pakilau į trečią, ten apsauga paprašė leidimo ir įleido. Ten vaistų nebebuvo likę ir todėl kilau į penktą. Gražus liftas, beje. Penktame aukšte jau buvo daug griežtesnė tvarka. Viskas buvo atskirta stikline siena. Praėjime buvo tokie kaip ir dušai. Kabėjo chalatai. Man paaiškino, kad reikia visiškai nusirengti, įeiti į tą dušą, ten dezinfekuoja visą kūna ir tada dėtis chalatą. Prabudau nespėjęs to padaryt. Ir gerai.

Tarakonaz

Mažiausiai miego gyvenime

30/31 naktį miegojau vos 4 valandas. Nors ir atsiguliau 2, bet užmigau 600-630, o jau 10 prabudau. Tiesa, per tą laiką buvau įsijungęs ir kompiuterį, ir vieną įrašą parašiau… O prabudau taip anksti todėl, kad norėjau pažiūrėti filmą. Vis užsnūsdavau ir filmą mačiau apkarpytą. Įsirašiau, todėl reiks pažiūrėt normaliai nuo pat pradžių. Dieną jaučiausi normaliai, nepaisant to, kad ilgai nemiegojau. ~20 išvarėm jau į Pilaitę pas Guo. Atėjau ir labai nustebau pamatęs dvi ryškias grupes. Juokingai atrodė. Vienoj pusėj bernai, o kitoj – merginos iš kitos klasės. Bet man ir taip buvo gan puiku. Žaidėm kelis žaidimus, kurie buvo visai nieko. Ypač patiko ‘kaip smth’ (vienas išeina už durų, kiti sutaria kuris kitasvienas bus ‘tas’. Tuomet ‘vienas’ ateina iš už durų ir prašo visų susėdusių ratu apibūdinti tą žmogų kaip ‘smth’ (pvz. stalas, asfalto danga, gėlė, medis). Ir taip ‘kitasvienas’ vaikšto ratais visų klausinėdamas apie ‘vieną’). Gaila, kad žaidėm vos 3 kartus, nes daug laiko reikalavo. Po to buvo kažkoks metas kai nieko neprisimenu. Turbūt visi šoko ar dar ką veikė, o aš sedėjau, šiek tiek šnekėjau ir dar velniai žino ką dariau. Apie 2340, turbūt, išėjom į lauką sutikt naujų. Ilgai šaudė, ilgai buvom ir dainavom, žaidėm ‘jurgįmeistrą’. Galiausiai grįžom ir tuomet prasidėjo ‘salsa/čiačiačia/džaiva’ šokiai. Po to vėl laikotarpis be prisiminimų. Prasidėjo tikroji naktis. Pusė (gal kiek mažiau) išėjo, o kiti likom kaip zombiai svetainėj. Visi vienoj vietoj, tam pačiam kambary. Ant fotelių, sofų, prie židinio ar prie lango. Ramyyybė. Visą vakarą buvo ramybė. Man būtent tai labai patiko. Kai kurie užsnūdo, kai kurie ne. Aš ne. Rytas buvo žostkas. Virtuvėj sėdint, viskas atrodė lyg tikrame bendrabutyje – daug maisto likučių, neplauti indai ir daugiau ar mažiau ištinę – lyg po gerų išgertuvių. 1054 75 autobusas. Jame jau galvojau, kad mirsiu/užmigsiu. Grįžau namo ~1115, o 1145 juk filmo, žiūrėto gr31, tęsinys. Bet ištvėriau nedaug. 1200-1230 smigau. Prabudau tik ~2050… Ir va vis vien dar apsimiegojęs. O jau dabar 0100… Reikia eit miegot, nes ryt vėl varysiu pas Guo… O šiaip dabar geriu ‘tymbark kaktusų, žaliųjų citrinų ir obuolių gėrimą’ ir valgau mamos keptą tortą, kurį kepsiu pats sausio5-6. Ta proga gal net ir į blogą įmesiu receptą+foto. Skaičiavau, kad iki sausio 1 1200 per 50 valandų miegojau vos 4… Siaubas… Einu miegot. Beje, naktę aprašė ir y..