2008 05 mėnesio įrašai

Tarakonaz

Šiandien veža:

Šiandien dieną mane vežė ‘Supertramp‘, o vakare jau nuvežė iki ‘Feist‘ – rami, raminanti, nuraminanti muzika – perklausiau du jos albumus – ‘Let it Die‘ ir ‘The Reminder‘. Gražus balsas, gitaros skambesys, be kompiuteriu sugeneruotų garsų intarpų (iguess). O ir pati atlikėja graži.

Tarakonaz

24" – nebebebėra oro

Vienratis. 24″
2008-05-28
16:30 – 16:40
Nuvažiuota 800 m
Važiavimo trukmė 5 min
Vidutinis greitis 10 km/h
Maksimalus greitis 15 km/h

Kaip ir žadėjau, išlindau šiandien su vienračiu. Nutariau išvažiuoti su mažesniu, senesniu vienračiu – pirmą kartą šiais metais ir po upgrade – sukeitus sėdynes. Jausmas tai kaip persėdus nuo 24″ ant 20″ – toks mažas mažas, lėtas lėtas ir manevringas pasirodė. Mini mini, o jis vos važiuoja… Visada taip būna persėdus ant mažesnio rato. Padangoje buvo nedaug oro, todėl važiavau į degalinę prisipūst. Deja deja, nepavyko atsukti ventilio kamštuko. Sukau sukau, o ventilis judėjo kartu su kamštuku – ratais, todėl labai tempėsi guma prie ventilio. Ir tuomet išgirdau ‘pššššššššš’… Va taip va, įplėšiau kamerą ir teko vienratį stumti namo net nepravažiavus kilometro. Bestumdamas pamačiau Ferrari F355. Jergutėliau, koks grožis ir koks garsas. Palikau mažąjį vienratį namuose ir pagriebiau didįjį.

____________________

Vienratis. 29″
2008-05-28
16:40 – 17:40
Nuvažiuota
8,4 km
Važiavimo trukmė 40 min
Vidutinis greitis 12,4 km/h
Maksimalus greitis 21,3 km/h

Iškart pasijutau geriau važiuodamas didesniu ratu – pripratau jau. Šiame vienratyje irgi trūko oro, todėl važiavau į tą pačią degalinę… Prisipūčiau 3,6 bar ir važiavau eiliniu maršrutu – dviračiu taku iki ateities g., tuomet ateities gatve iki galo ir atgal. Pralenkiau dvi dviratininkes, kurios mane aplenkė vėliau ir kurias aš aplenkiau dar vėliau. Taip pat pravažiavau pro 5 rusakalbius vaikus, vienas iš jų pasakė ‘nū čiūvaaak’. O važiuojant atgal dviračių taku, pro mane praskrido (tikrai) senelis ant dviračio, irgi jau senelio. Bandžiau vytis, bet be šansų. Pirma kartas, kai tą pačią dieną buvau išlindęs su skirtingais vienračiais.

Tarakonaz

Leistinas greitis su ženklu '70'

Vakar klasėje kilo diskusija ‘ar galima važiuoti 90 km/h greičiu automagistralėse ir greitkeliuose, jei ant automobilio galo priklijuotas ženklas ’70”. Vieni sakė, kad reikia ženklo ’90’ ir tuomet jau bus galima. Tačiau aš ir dar keli (mažuma) teigė, kad ir su ženklu ’70’ galima važiuoti 90 km/h greičiu automagistralėse ir greitkeliuose. Vairavimo mokykloj aiškino, kad jokio ženklo ’90’ nėra ir tai tiesiog nauja išgalvota nesąmonė (išties, tai sakė ‘nonsensas’). Tas žmogus moko vairuoti jau gal apie ~20 metų, jei gerai prisimenu ir aš juo visiškai pasitikiu. Taip pat ir vairavimo mokykla gera, gyvuojanti nuo 1990, o ne šiaip naujai atsidariusi mokykla, kurių dabar pilna, nes kaip tik dabar pats bumas. Visgi norėjau įsitikinti 100% ir todėl parašiau po laiškelį Regitrai ir Vilniaus miesto komisariatui. Ir šiandien jau gavau atsakymą iš abiejų šaltinių… Ir ką gi jūs galvojate – atsakymai skiriasi. Nu tai po velniais, iš kur žinoti kas sako tiesą? Ir išvis, ar kas nors žino 100%? Abejoju.

Formuluotas klausimas:
Jeigu aš ant automobilio galo esu prisiklijavęs ženklą ’70’, ar aš galiu važiuoti automagistrale 90 km/h greičiu?

Regitra:
Sveiki,
remiantis KET XV straipsnio 179.2 punktu- negalite.
Pagarbiai,
Vilniaus filialo specialistas
A****** J*********

Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas:
Kelių eismo taisyklių 178 punktas nustato: „Neturintiems 2 metų vairavimo stažo vairuotojams, taip pat asmenims, kurie mokosi vairuoti, leidžiama važiuoti automagistralėse ir greitkeliuose ne didesniu kaip 90 km/h greičiu, kituose keliuose – ne didesniu kaip 70 km/h greičiu. Automagistralės ir greitkeliais pažymėti atitinkamais kelio ženklais 501 ir 555“.

P.S. Ant galinio stiklo priklijuotas simbolis „70“ nurodo kitiems eismo dalyviams, kad vairuoja stažo neturintis vairuotojas. Jei tokį automobilį vairuoja vairuotojas su stažu, tokį ženklą kiekvieną kartą privalu nusiimti.

Aš labiau tikiu VMVPK, nes atsakymas išsamesnis ir mano nuomonė tokia pati – vis vien lieku įsitikinęs, kad galima važiuoti automagistrale su ženklu ’70’ ant automobilio galo. Bet šiaip, čia nesąmonė dėl to, nes niekas nieko nežino kaip turi būti. 2#=39#.

Tarakonaz

Potvynis

Viršuliškės, prie senų namų. Ėjau nuo Maximos įvažiavimo į kiemą link. Ten stebuklingai išdygo tėvas, dar keli draugai. Visur vaikščiojom aplink Ozo gatvės 9 ir 11 namus. Po to kažkas pradėjo pilti vandenį pro langą kibirais. Ir vanduo pakilo iki kelių. Tuomet nutariau nuplaukti į garažo pusę. Ten nuokalnė, todėl įgavau pagreitį ir jau rengiausi susidurti su siena, bet labai minkštai su rankomis nuo jos ‘amortizavau’ ir pradėjau suktis kaip vijurkas aplink savo ašį.

Tarakonaz

Prieš savaitę

Vienratis. 29″
2008-05-16
14:30 – 16:00
Nuvažiuota ~10,8 km
Važiavimo trukmė 1 val
Vidutinis greitis 11 km/h
Maksimalus greitis 18 km/h

Nevažinėjau visą mėnesį. Net keista… Reikia atsigriebti, jei vis dar noriu šį sezoną nuvažiuot 500km (ar net 1000km). Šiaip ar taip, vėl buvau kurjeriu. Kurjeriavau su vienračiu tikrai paskutinį kartą, nes po to jau padustu, kai tenka važiuot į Ukmergės plento kalną. Viskas vyko sklandžiai, neskaitant to, kad pas menininkus ‘7 mūzas’ vėl reikėjo sėdėt ir laukti, kol jie suruoš dokumentus. Ir dar nusėdo speedometro baterija… Kaip man su jomis nesiseka, toks įspūdis, kad nusiperku speedometrą su beveik numirusia baterija… Bet nieko, pasikeisiu. Pažadu trečiadienį arba penktadienį pavažinėti vienračiu ir nuvažiuot ne mažiau 10km. Kol kas odometras nesidžiaugia – vos 79km.

Tarakonaz

Pabėgo

Kai vieną akimirką pasakai žmogui, koks jis tau brangus, o kitą jis jau bėga nuo tavęs, apima sušiktai blogas jausmas. Jautiesi išduotas, ištvirkintas ir paliktas gulėti, numestas belenkaip.

Kai tave numeta, dar spėji pamatyti ją nubėgančią. Ir ji įsivaizduoja, kad ji nieko nepadarė, ji net nenumano, kad mane numetė. Jeigu tik aš jai tai būčiau pasakęs tiesiogiai, o ne kvailomis užuominomis… Bėglė nebūtų bėgle.

Kokia tikimybė, kad ji yra toji banalioji vienintelė? Kokia tikimybė, kad ji atsakys tuo pačiu, jei jai tiesiai šviesiai tai pasakysiu? Mažiausia.

O dabar tu taip arti, taip šalia. Dar spėčiau sugriebti tave už liemenėlės ir tu niekur nebepabėgtum. Jaučiu tave kvepuojančią man į ausį, bet tu nieko nenutuoki.

Apsižvalgysi?

Tarakonaz

Apmyžt ir padegt

Mano antipatija Audi automobiliams dar labiau išaugo… Ir visa tai po vakar. Vienu žodžiu, ėjau į vairavimo mokyklą, lijo. Man beveik kasdien, neišvengiamai, reikia eiti pro stovėjimo aikštelę prie Laisvės pr. (Gusto blyninė ten yra). Automobilių buvo daug, todėl nemačiau ar už kurio nors iš jų nėra balos. Iš aikštelės išvažinėjo Audi 100/A6 universalas ir dar kažkoks automobilis. Automobilis, važiavęs prieš Audi, normaliai pravažiavo ir tada kaip tik susikirto mano ir Audi keliai. Aš sustojau ją praleist, palenkiau galvą šiek tiek ir pamačiau, kad ant kelio yra duobė pilna vandens. Audi grėsmingai artėjo prie tos duobės ir nespėjau atšokt – jau buvau visas aptaškytas. Kelnės kiaurai peršlapo, kliudė ir striukę… Jau kaip susinervinau, galvojau mesiu ką nors, bet tik negražiai pamosikavau rankomis. Piktas, irzlus, piktas ir irzlus ėjau toliau. Priėjau gatvę ir šviesoforą (~15-20 metrų nuo tos vietos, kur aptaškė). Prie jo visada būna balos, nes dėl troleibusų kelyje yra įdubimai. Paspaudžiau tą daiktą, kuris padeda perjungti šviesoforą (kaip jie, po velniais, vadinami?) ir atsitraukiau nemažu atstumu nuo balos – juk nenoriu sušlapti dar kartą. Visi automobiliai pravažiavo normaliai, mačiau, kad vandens lašai manęs nesiekia. Bet neee, būtinai turėjo važiuoti Audi 80 ir mane aptaškyti… Nu po velniais, kas čia darosi su tom Audi? Kas per asilai jas vairuoja? Nu koks vairuotojas važinėja per duobes? Negali apvažiuot? Nu ir kokio velnio viršyti greitį, kai toks slidus kelias? Po šių įvykių likau speechless – maybe it’s a punishment for hating Audi. 3#=37#.

Tarakonaz

Hansa lizingo ralis




Tarakonaz

Rožinė sąvaržėlė

Beveik prieš savaitę sugalvojau, kad gal reiktų pabandyti mainytis daiktais, taip gaunant vis vertingesnius daiktus… Kaip tyčia, suradau namuose rožinę sąvaržėlę ir nutariau, kad tai puikus daiktas (ir puikios spalvos) mainams. O dar kai atsirado mainyk.lt, tai išvis apsisuko galva. Ką tik nufotografavau sąvaržėlę ir įdėjau 4 skelbimus į skirtingas kategorijas. Tikiuosi, kad jie to nedraudžia, bent jau niekur neparašyta. Labai tikiuosi sėkmės. Skaitytojai, paplatinkite mano sąvaržėlę. 1#=34#.

Tarakonaz

Mokykliniai sapnai

Šiąnakt net du sapnai aplankė galvą:
1.
Buvau mokykloj ir sekanti pamoka – kūno kultūra. Ėjom visi persirenginėt… Buvo keistas jausmas, kad nutiks kažkas negero. Kai persirengėm ir ėjom į salę, pamatėm kažką mistiško, bet nieko mistiško nebuvo. Tiesiog sustingom visi bernai ir žiūrėjom į salę, kurioj bėgiojo daug mokinių. Tačiau į šį normalų reiškinį žiūrėjom su nuostaba. Mokytoja mus paragino eiti greičiau į salę.
2. Buvo kažkoks renginys mokykloj. Įėjau į mokyklą su kažkokiu berniuku. Jutau, kad tai mano brolis, bet išties jis buvo daug jaunesnis ir atrodė visai kitaip. Rūbinė buvo daug daug didesnė ir dirbo suaugusios merginos. Viena jų paklausė su kokiu automobiliu atvažiavau. Aš atsakiau ‘VW Golf nauju’ ir ji paėmė brolį, mano paltą ir pakabino visą tai ant kabliuko, prieš tai pervėrusi brolio rūbus pakaba. O aš gavau ženkliuką su VW logotipu ant kurio žemiau buvo parašyta ‘VW Golf’ ir dar valst. numeriai, kurių neįžiūrėjau. Supykau ant jos ir paėmęs brolį nuėjau į salę, kuri buvo milžiniška. Brolis kažkur dingo, o aš atsisėdau šalia eta.aquarii. Besižvalgydamas pastebėjau toliau sėdinčius savo draugus – Mantas, Paulius B., Ernestas, Guoda ir dar kažkas buvo, ko neįžiūrėjau. Prasidėjo paskaita ir į salės vidurį įžengė V. Kaupinis. Šnekėjo šnekėjo jis kažką… Tai truko labai ilgai ir galiausiai jis paskelbė pertrauką. Nuėjau į rūbinę ir nusikabinau brolį nuo pakabos (nors tai dariau jau anksčiau) ir nuvežiau jį su Golfu namo. Grįžau kaip tik laiku – nuskambėjo skambutis, skelbiantis pertraukos pabaigą. Nuėjau į salę ir šįkart su eta.aquarii atsisėdom šalia mano draugų. Direktoriui pradėjus pasakot, Mantas ar Paulius B. vis įterpdavo kokią mintį į Kaupinio kalbą. Visiems patiko, direktoriui irgi. Po trumpo laiko, kažkas paskelbė ‘laikas pjaustyti tortą’ ir tuomet iš salės galo kažkokia mergina su savo draugu atsistojo ir pradėjo eiti link salės durų. Eidama ji garsiai rėkavo ‘Tortas šūūūdas, tortas šūūūdas’ ir tai užsiutino direktorių, bet jokių veiksmų nesiėmė, nes rėksnė jau išėjo. Direktorius pradėjo pjaustyti tortą.

Tarakonaz

One red paperclip

Kažkada girdėjau apie žmogų, kuris iškeitė sąvaržėlę į namą… Nesigilinau, tiesiog žinojau šį faktą. Vakar per FSM buvo paliesta ši tema ir todėl visus mokinius padalino į grupes (vos 4 grupės po 3 žmones, nes dauguma kažkur buvo išvažiavę ilgojo savaitgalio proga), davė po vieną pieštuką ir išvijo į gatvę pusvalandžiui. O gatvėj žmonių buvo dar mažiau… Tačiau jau po poros minučių pavyko atsikratyt pieštuku ir išsikeisti į neatidarytą Tic-Tac dėžutę. Dar truputį pavaikščiojus, išmainėme Tic-Tac į kažkokį drėkinamąjį losjoną už 7 litus. Su juo ir baigėme mainus, nes niekas jo nenorėjo. Grįžę į FSM, sužinojome, kad rezultatas net labai geras… O man, aišku, kilo beprotiška mintis… Būtų galima pradėt mainus vasaros pradžioje ir visą vasarą mainytis… Tikslas nedidelis – automobilis už 1000 litų… Juk šiaip visai realus tikslas… Po truputį, lėtais žingsniais, tikrai būtų galima turėt automobilį. Aišku, tenkintų ir mažesnis pasiekimas, juk tik dėl įdomumo viskas būtų daroma… Tačiau nežinia, ar pakaks ryžto, nes jau vien rašydamas abejoju ir tai puikiai atsispindi rašymo stiliuje – daug daugtaškių. Pasimetęs kol kas. O jūs ką patartumėte? Imtis tokio eksperimento, ar visgi čia šūdas? Originalas: http://oneredpaperclip.blogspot.com/. BTW, gegužės 3 dieną išbuvau be kompiuterio. 3#=33#.

Tarakonaz

Žvilgsnis į save

Dvi ilgojo savaitgalio naktis sapnavau.
1. Trečiadienio – ketvirtadienio nakties sapnas:
Buvau lyg siela, žvelgianti į savo iš tolo. Mačiau save gulintį lovoje, kartais sujudantį. Miegant jaučiau nejaukumą, lyg kažkas mane stebėtų. Labai keistas jausmas, kai stebi save ir tuo pačiu nejauku, kad tave stebi kažkas – tu pats. Net nežinau ar tai galėčiau prilyginti sapnui, bet juk kas dar daugiau gali būt? (retorinis kl.)… Ir taip visą naktį…
2. Ketvirtadienio – penktadienio nakties sapnas:
Užmigęs sapnavau/jutau tą patį, ką ir treč.-ketv., o po to sapnas persikelė į Vokietiją. Nebuvo jokių ženklų, kurie teigtų, kad tai Vokietija – tiesiog tai žinojau. Įėjau su mama į parduotuvę. Kažko ieškojau, bet nežinojau ko, todėl sekėsi prastai. Pamačiau keletą pažįstamų veidų ilgoj eilėj prie mėsos skyriaus. Ten mėsininkas pjaustė iš pažiūros paprastą mėsą, bet žmonės ją pirko labai uoliai. Mėsa buvo atpjaudinėjama nuo didelio gabalo apvaliais, bet plonais gabalais, išėmant iš vidurio kaulą. Po to supratau, kad čia pjausto žmogaus šlaunį. Kai mėsininkas eidavo į savo patalpą, pro pravertas duris matėsi dar daugiau papjautų žmonių… Paėmiau ir aš gabaliuką. Kai jau buvau prie kasos, nubėgau dar paimti kažkokių riešutų, kuriuos pyliau į ilgą, bet siaurą apvalų maišelį – kaip ‘Pringles’ dėžutė, bet dar siauresnį.