‘Mūsų civilizaciniai laimėjimai įspūdingi, turim krūvas įvairiausių gadgetų, technologijos vis dar sparčiai tobulėja…’
Aha… Palijo truputį, pašalo ir špyga visoms technologijoms ir viskam – stovi kalno apačioj troleibusai, autobusai ir negali įvažiuot. Žmonės man buvo panašus į vabalus, kurie guli ant nugaros (gi realiai buvo ir tokių) ir negali atsistot ant savo daugiau nei 2 kojų. Keliais žodžiais: chaosas, katastrofa ir juokas (iš mano pusės). Žinoma, kaip bebūtų gaila, aš irgi priklausau žmonių rasei, irgi esu toks pat (jei ne didesnis) nevykėlis. Kodėl? Šiandien truputuką slydau. Bet kadangi man paskutiniu metu vyksta tik geri dalykai (tobuli, pasakiški, nepakartojami, pavydėtini), pavyko išvengti didesnių bėdų… Vos vos nubraukiau priekinį bamperį… O situacija buvo baisi – čiuožiau tiesiai į namo kampą (visam priekiui būtų ne pyragai), bet fortūna išgelbėjo ir, nepasiekęs namo kampo, pasiekiau labai aukštą bordiūrą (todėl net ne su ratu trenkiaus). Aš myliu Gyvenimą & else. 0#=85#.
Šito įrašo neturi būt… Bet kadangi day.lt pamačiau kai ką ‘labai gražaus‘ (tuo pačiu galite atkreipti dėmesį į mano gražų, tvarkingą Firefox langą), tenka rašyt. Dabar įrašas prieš šį atrodo labai nivtemu.
Jei jau pradėjau rašyt… Vakar mama šnekėjo su vienu žmogumi, kuris pamišęs dėl Subaru automobilių. Kadangi jis pamišęs, nusipirko nesveikai, žiauriai, nenormaliai nerealią Imprezą… Svoris vos siekia 1,1 toną, o po kapotu – 260 arklių… Iki šimto per ~4,7s… Gerai… Viskas lyg ir ok būtų, jei ne pasiūlymas MAN pavairuot TĄ Impreza (pastebėjau, kad iš paryškintų žodžių susideda ‘Mantą’). Greičiausias automobilis, kuriuo esu važiavęs – mano Honda (0-100 per 10-11s, kai buvo nauja). Prižadu, kad paimsiu kamerą ir parašysiu apie tai bloge.
Paskutiniu metu gyvenime per daug gerų dalykų. Jei Merfis nebuvo idiotas, reikia laukti žiauraus įvykio. 0#=85#.
DAR ruduo. Kol kas dar ruduo (keista taip sakyt, kai paskutiniame įraše jau kalbėjau apie žiemą). Liko 10 minučių (ir vis mažėja, tiksi) ir jau gruodis. 20 litų už mėnesinį bilietą… Ptfu. 9 minutės. Laikas nepakeičia žmogaus… Keičia veiksmai, ryžtas, garbė, orumas, drąsa. 8 minutės ir žiema… Šilta, be sniego, bet žiema. Jau liko 7! Septyni magiškas skaičius? 3#=85#.
Po pietų, kai pradėjo snigt, pūstyti, pradėjau keikti orą – žinojau, kad teks važiuot iš namų, nes reikia vieną siuntinį nuvežt… Šalta, slidu – siaubas gi kažkoks, taip? Lyg to dar būtų negana, dingo vanduo – ir šaltas, ir karštas. Kažkas su vandentiekiu, todėl atvažiavo dėdės su traktoriais, mikriukais ir pradėjo taisyt. 2 dirba, o 6 žiūri. Ir taip jau kokias 4 valandas. Ir štai atėjo man laikas važiuot į Žvėryną su siuntiniu… O siuntinys didelis, ne šiaip maža dėžutė. Prieš kulminaciją noriu pasakyti, kad kiemas labai lievas – ten visada slidu. Taip taip. Kritau su visu siuntiniu. Skaudžiai. Ir vėl keiksmai, vėl pyktis. Įsėdau į mašiną, išvažiavau. Kieme dar patikrinau slidumą. Tikrai labai slidu net ir su dygliais. Ką gi, Žvėrynas… Ukmergės plentu visi max 40 km/h… Ok, aš irgi – nesidraskau, nes patirties ant sniego visai nėra. Žinoma, leidau sau truputį ir pasilinksminti, kai automobilių nebuvo šalia (ne Ukmergės plente)… Kai variau jau link namų pro Madą, vos neįčiuožiau į naują VW Passat. Atrodo, kad ir atstumas pakankamas buvo, ir šiaip… Matyt, kad naujesni automobiliai turi didesnį pranašumą ant sniego. Gal ir padangos geresnės… Bet visgi pavyko išvengti avarijos – nukreipiau automobilį dešiniau ir sustojau lygiagrečiai… O po to nuvažiavau į Senukų aikštelė, nes ši buvo tuščia, o man labai labai norėjosi nors truputį pajausti nesuvaldomumą. Todėl kelis kartus užsimečiau galą ir tiesinau automobilį. Jėėėzau, kaip buvo smagu… Išėjau iš namų susiraukęs ir piktas, o grįžau su plačia plačia šypsena. Žiema ir sniegas įgavo naują atspalvį. 1#=82#.
Šiandien Sereičikas bandė numatyti ateitį, kurioje aš esu diktatorius. Galvojau galvojau. Ne, nenoriu. Net jei norėčiau, neįmanoma. Manau, kad tie laikai, kai vienas žmogus gali užgrobti visą šalį, praėjo – nei ES, nei NATO to neleistų. BET JEIGU… Ką gi aš daryčiau?
- Visų pirma, turbūt pagerinčiau sąlygas naujų automobilių pirkėjams (sumažinčiau kainas 10 kartų).
- Padidinčiau atlyginimus 10 kartų (pasikeistų tik skaičiukas, o ne vertė. Būtų daug daug daug procentų infliacijos).
- Panaikinčiau greičio limitus (būtų labai gera ir ramu gatvėse, kai visi išsižudytų)
- Užgrobčiau Rusiją, Latviją, Estiją, Ukraina, Baltarusiją, Vokietiją, Prancūziją, D. Britaniją… Hm… Visą Europą ir Aziją! Išskyrus Lenkiją – nereikia man jų.
- Tuomet atsirastų Starbucks Lietuvoj! Ptfu… Ne Lietuvoj… Visa mano teritorija vadintųsi ‘Tarakono Demokratinė Respublika‘! Himnas ‘Young Gaffers – Žydras debesėlis‘.
- Užtvindyčiau visus žemynus, kurie man nepriklauso – tam reiktų truputį užtvankų (kad nepasiektų mano valstybės) ir truputį ištirpintų ledynų. Vieni niekai.
- Rūkoriams mirties bausmė. YEAH! Nors ne, nereikia.
- Likviduočiau Audi ir Prius automobilius. Naujausią Honda Civic irgi.
- Nusipirkčiau Caterham gamyklą.
- Tapčiau lakūnu! Kaip dick‘tatorius be to?
- Liepčiau visiems rašyt blogus.
- Liepčiau pagaminti mano svajonių išradimus.
- Jokio popso! Jokio dance! Jokio techno! Jokio drum n bass!
- Poligamija!
- Drausčiau tikėti Dievu. Reiktų tikėti manimi! Tiesa, žinočiau apie undergroundines bažnyčias, bet jų nenaikinčiau.
- Įvesčiau ‘Tarptautinę nuogumo dieną‘. Žmonėms būtų draudžiama vieną dieną per metus (jei susilauktų sėkmės, sekmadienį pervadinčiau į nuogadienį) nešioti rūbus (namuose tupėti irgi negalima).
- Kai sušikčiau pasaulį (kas iš jo liko – Euraziją), atsistatydinčiau ir savo įpėdiniu palikčiau Roką (‘Jausmas tai zjbs. Lyg valgytum iš kailiniuotos susmirdusios bomžo kišenės sriuba su smėliu. Išskysti arba apsimeti, kad skanu. Deja tai ne nesamonė, o puikusis jausmas.’).
Vienu žodžiu, būtų lievai. Būtų chaosas, pasaulio pabaiga. Jeigu kada nors pateksiu į seimą ar šiaip dalyvausiu politiniame gyvenime, pradėkit bijot. Che… O visi dar burba (aš irgi), kad Valinskas yra labai negerai. Jam iki tokio blogio dar daug pievų apkakot reiktų. 3#=81#.
Ar ne keista, kad Lapkričio 1 diena yra ne tik ‘visų šventųjų diena‘, bet ir ‘tarptautinė vyrų diena‘? Aišku, šioje paralelėje dar galima įžvelgti panašumų. Na o bet tačiau, tai ne tik šių dviejų dienų diena… ‘Tarptautinė narkotikų vartotojų diena‘ – nustebau, kad ne ‘narkomanų diena’. Faktiškai, šią dieną švenčia beveik visi – ir narkomanai, ir vyrai, ir šventieji. Nešvenčia tik moterys… Oi, ne – pamiršau, kad moterys irgi vartoja narkotikus. Įdomu, su kuria iš šių švenčių ryt mane pasveikins. Šis įrašas keistesnis už patį pasaulį. 0#=78#.
Vakar oficialiai pakeista pavardė. Gavau naują gimimo liudijimą ir pavardės pakeitimo liudijimą. Valio. O dabar prasidės linksmiausia dalis – paso, vairuotojo pažymėjimo, banko kortelės ir kitų dokumentų keitimas. 3#=78#.
Buvau gi Kaune. Aplankiau ir S. Nėries, ir M. K. Čiurlionio, ir Maironio muziejus. Bet čia nesvarbu. Svarbiausia tai, kad pakeičiau nuomonę apie šį miestą – nėra jau taip blogai – ir Kaune galima gyventi. Tiesa, iš tokio ganėtinai trumpo paviešėjimo spręsti negaliu, bet pirmas įspūdis tikrai geras. Va. Turėjom truputį laisvo laiko, todėl nuėjom į Pizza Jazz ir ten atsisėdom prie biologų, kurie išėjo vos tik mums atnešė picas, todėl nereikėjo valgyti ant stalo kampučio. Dar truputį pasitrynėm Laisvės alėjoj ir tiek… Apibendrinu: kelionė patiko, muziejai patiko, miestas patiko, autobusas nepatiko (nes jo stabdžiams kažkas blogai). Daug nerašau, nes daug įdomiau nuotraukos. Ir du video čia: vienas ir du. 3#=75#.
Kaip šiandien tūpai pasijutau: sėdžiu anglų k. kabinete ir suskamba telefonas – Paulius B. Sako ‘išeik iš klasės, reikia pakalbėt’. Nu tai aš išjungiau ryšį ir išėjau iš kabineto, nes pagalvojau, kad šis laukia už durų. Jo nėr. Nuėjau į klasę – nėr; nuėjau į pirmą aukštą prie kito anglų kabineto – nėr. ‘WtF’ galvoju. Paskambinau ir paklausiau kur jis. Pasirodo, kad prie Lenkijos sienos ir norėjo pašnekėt telefonu (apie Hitlerį, beje). Nu ir šūdinai pasijutau. Šiaip ar taip, lauksiu įrašo apie Lenkiją Pauliaus Bloge. 2#=72#.
Atvažiavau prie FSM, pasistačiau automobilį viename iš šalia esančių kiemų ir nužvelgiau kates, kurios gulėjo ant raudono Mazda 323F kapoto. Grįžau – gulėjo ant mano (fotoviens ir fotodu). Myyyli šilumą.
1230 Ukmergės plentu grįžau namo, o 1330 Narbuto kalnu važiavo Hondos dvynys (irgi su klevo lapu), nes Paulius pagalvojo, kad ten aš. Man būna malonu pamatyti tokį pat automobilį. Nu bet čia neįdomu.
Šiandien įvykdžiau 2 mainus: dvi kapinių mokyklos knygos -> greitasis maistas sielai; musių valdovas -> visiškas idiotas. Džiaugiuosi tuo. Nustebau, kad kažkas taip greit užsinorėjo kapinių mokyklos. 0#=70#.
Mokytojų diena mokykloje. Po mokyklos fotografijos (kuri, manau, bus pusėtina), grįžau namo ir atsiguliau pagulėt. Smigau iki pat 15 valandos. Nebepamenu, kada taip gerai miegojau. Dabar jaučiuosi taip gerai, kad net įrašą parašiau – miegas vertas tokios garbės. Ryt prasideda nauji FSM mokslo metai! Bus nebloga priežastis rašyt įrašus. 0#=70#.
Politika! Rinkimai ant nosies! Klasėje prieš savaitę ar kelias pasirodė propagandiniai laikraščiai – su visais Valinskais, Paksais ir Kirkilais. Bet man įdomiausia buvo ne tai – aš juokiausi iš pavardžių. Na, gal kas sakys, kad taip negražu, nieko juokingo nėra ir taip toliau, ir panašiai, bet man buvo juokinga. Todėl sugalvojau paskelbti pavardžių Top5 (mot) ir Top10 (vyr)!
Top5:
5. Natalja Šliachtič
4. Natalja Blinova
3. Svetlana Pankova
2. Olga Kalašnik
1. Regina Ablom
Top10:
10. Regimantas Čiupaila
9. Jonas Semsė
8. Vidmantas Pimpė
7. Zenonas Mikutis
6. Dainius Pupelis
5. Erikas Kalpokas
4. Konstantinas Pesenka
3. Žilvinas Žudys
2. Vidmantas Misis
1. Antanas Makštutis
Lai niekas neįsižeidžia, tegul priima kaip agitaciją – galbūt už šiuos partijų narius bus daugiau balsuojančių. BTW, Aš pats balsuosiu už Abonento 007 partiją – liberalų ir centro sąjungą. Peace! 1#=70#.
