Žalio Tarakono blogas

Pano labirintas – Treileris – Info. Šitą filmą man rekomendavo dar tada, kai tik jį išleido. Dar to žmogaus foruminis avataras buvo baisos pabaisos su akimis delnuose foto. Ir taip vis nepažiūrėdavau, bet turėdavau omeny, kad geras filmas. Paskaitęs aprašymą, maniau, kad bus maždaug taip: mergaitė stipriai kenčia nuo patėvio smurto ir mintimis pabėga į fantazijų pasaulį. Bet ir tas smurtas nebuvo dažnas reiškinys (dzin, kad patėvis ją po to nušovė), ir šiaip jos fantazijos ne tiek pabėgimas nuo realybės būdavo, kiek tiesiog lakios fantazijos mergaitės “užsiėmimas” or smth, nežinau kaip išsireikšt. Tikrai kitaip įsivaizdavau šį filmą, maniau, kad ir fantazijų bus daugiau, kone pagrindinis dėmesys tam, o čia štai bemaž daugiausiai dėmesio skiriama kovoms su partizanais. Labai stiprūs personažai, man patiko. O kapitono žiaurumas su žmonėmis tai pasišlykštėjimą keliantis. Filmu nenusivyliau, tos kelios valandos neprailgo. Dar ne vienas žiūrėjau, tai visai jaukiai ir gerai vakarą praleidau, likau patenkintas. Nors neaišku, ar dar žiūrėčiau, neįstrigo atminty kaip įspūdingo gerumo filmas. Citata: – Tell my son the time that his father died. Tell him…; – No. He won’t even know your name.

Šeštasis pojūtis – Treileris – Info. Šiandien pasirinkau dramą, kuri mane sugebėjo nuliūdint. Filmo pabaigoj, kai B. Willis suprato, kas gi po velniais vyksta, gerklėj pajaučiau įstrigusį gumulą. Ta jo reakcija, tas suvokimas atsispindintis veide, žiauriai sugraudino. Verkti neverkiau, net nesudrėko akys, bet kvapą užgniaužė. Bežiūrint visgi pavyko įsijaust į siužetą (nors man taip retai būna). Patikėjau ir berniuku, ir B. Willisu, ir tais numirėliais. Tik bežiūrint filmą, vis kildavo klausimas “ar taip etiška elgtis?” (kalbant apie B. Willis kaip vaikų psichologą). Bet kadangi ten viskas buvo kiek kitaip, kitokia situacija, tai kaip ir atsako ir paaiškina mano įtarinėjimus. Nors vistiek neetiška. Citata: I see dead people. Walking around like regular people. They don’t see each other. They only see what they want to see. They don’t know they’re dead.

Padaras – Treileris – Info. Baisos pabaisos, kaip ir labai dažnas siužetas. Bet turbūt reiktų atkreipti dėmesį į tai, kad šis filmas senesnis. Jei manęs neapgauna mano galva, tai berods visas bumas panašių filmų, prasidėjo kiek vėliau. Tad gal būtų galima sakyt, kad tai buvo vienas pirmųjų šio žanro filmų? Bet čia tik spėju aš, nesu kino ekspertas, galiu ir klysti. Ė! Filmui jau 30 metų, o efektai visai geri ir įtikinami. Pažiūrėkit, kaip atrodo ši nukritusi galva! Visai not bad. Ir visi to padaro pasirodymai kadre atrodo pakankamai realiai. Užskaitau aš filmą, smagu žiūrėt buvo. Pamenu vaikystėje, mano kaimynai bendraamžiai dvynukai pažiūrėję šį filmą gąsdindavos laiptinėje. Aišku, jiems tos žanras turbūt vienas geriausių buvo, o man mažiau patikdavo. Nes jei taip darant išvadą, tai vistiek yra bukokas filmas. Citata: I just cannot believe any of this voodoo bullshit!

Aukštyn – Treileris – Info. Žiūrėjau šį filmą kažkada su broliu kaime. Kaip ir dauguma Pixar multikų, šis man patiko. Turbūt animaciniuose filmuose svarbiausia, kad jis būtų žaismingas, spalvotas, gražus, juokingas kažkiek ir bent kažkokį moralą turėtų. Na ar šiaip kažką, kas priverstų pagalvot biškį, nedaug (visgi ne mindfuckinis filmas). Tada įdomu ir vaikams, ir suaugusiems. Bet čia tik mano nuomonė. Labai patiko senuko įvaizdis. Toks biškį šaržuojantis seniukus, ypač ta lazdelė su teniso kamuoliukais kėlė šypseną. Ai, man dar visada sunku įsivaizduot, kad juos įgarsina realūs žmonės. Kai jie kalba ir žiūriu multiką, nu nieeekaip “nematau” tikro žmogaus stovinčio ir kalbančio taip. Atrodo, kad taip šmaikščiai ir juokingai žmogaus balsas skambėt negali… Citata: That might sound boring, but I think the boring stuff is the stuff I remember the most.

2001: Kosminė odisėja – Treileris – Info. Kažkada mokyklos laikais per etikos pamoką mums rodė šį filmą. Na, tiksliau, tik trumpą filmo dalį, nes pamoka toli gražu netrunka 2,5 valandos. Ir tada neužkabino, nežinojau nieko apie filmą. Kažkokios beždžionės ir bla bla bla. Ir visą laiką jis man atrodė kaip baisiai nuobodus. Bet va vakar sugalvojau “o gal pažiūrėt, gal jis kur kas geresnis?”. Ir visai likau patenkintas. Tik tiek, kad pasijaučiau durnas, nes nesugebėjau visko suvokt, įžvelgt kai kur prasmės ir panašiai. Bet youtubėj netyčia pastebėjau W. Alleno nuomonę, tai net nurimau. Dar keli pastebėjimai… Aš įtariu, kad nesu matęs filmo, kuriame būtų tiek daug vaizdų be kalbų, o tik su muzika. Iš pradžių galvojau, kad nuobodu ir tempia guma, bet po to pradėjau mėgautis. Taip pat labai įdomu, kaip vaizduojami “ateities žmonės”. Jie nereiškia emocijų. Jie išlieka šalti, jų veiduose nesimato nieko, jokių mimikų, vos kelios. Ar tuo norėta pasakyt, kad emocijos yra primityvu? Ar kaip tik parodo absurdą, kad žmonės vis mažiau dėmesio skiria jausmams ir koncentruojasi ties sausais faktais ir apsimetinėjimu rimtais? Pažiūrėkit, kiek daug paauglių vaikšto apsirengę nuobodžiais suaugusių drabužiais ir rimtais veidais. Šypsotis ir džiaugtis kažkuo gi kvaila? Santūrumas is the answer… Turbūt vieno teisingo atsakymo net nėra. O turbūt pats keisčiausias ir įdomiausias dalykas – monolitas. Aš gal net nesigilinsiu į interpretacijas, nes paskęsiu mintyse. Įtariu, kad filmą reikės pažiūrėti dar kartą vėliau ateity. Citata: It can only be attributable to human error.

Amelija iš Monmartro – Treileris – Info. Šio filmo aš iki galo turbūt niekada nesuprasiu. Esu jį matęs kokius 3 ar 4 kartus ir kiekvieną kartą vis kitokių minčių ir interpretacijų kyla. Kurį laiką pažiūrėjęs jaučiuos pakylėtas ir taip pat norisi naiviau žiūrėt į pasaulį ir daryt ką nors įdomesnio, pastebėt malonias smulkmenas, kurių kiti nepastebi, bandyt priverstinai galvot apie dalykus, kurių kiti galbūt nepagalvoja. Bet tai greit išnyksta. Nepavyksta įsijaust į tokį vaidmenį (o norisi, nes atrodo, kad būsi laimingesnis išmokęs kitokio požiūrio į pasaulį). Ir tada ateina supratimas, kad ne kiekvienam žmogui duodamas toks gėris, tokie sugebėjimai. O! Dar šio filmo garso takelis yra nepakartojamas! Dažnai pasileidžiu jį iPode. Aktorė Audrey Tautou yra stebėtino grožio, man ji kažkur šalia kitos gražuolės Penelope Cruz. Citata: Amélie still seeks solitude. She amuses herself with silly questions about the world below, such as “How many people are having an orgasm right now?”.

Mano kaimynas Totoro – Treileris – Info. Aš kažkaip niekada nemėgau japoniškų multikų, anime. Man tas piešimo stilius atgrasus kažkoks, nemalonus ir negražu žiūrėt išvis. Pamenu, vaikystėje per TV rodydavo kažkokį japonų multiką su futbolininkais vaikais. Kaip aš jo nemėgdavau! Bet įkalbėtas ir įtikintas, nutariau pažiūrėt šį filmuką. Hm. Man jis labai patiko! Ir man jis toooks gražus, toks mielas visas… Aš net gilesnių prasmių jokių nepastebėjau, nes tiesiog atsipalaidavęs, atsipūtęs žiūrėjau ir grožėjaus. Tarsi atgaiva buvo tų dviejų mergaičių ir magiškųjų būtybių nuotykiai. Yra kažkoks išskirtinis žavesys, tikrai yra! Laisvai rekomenduočiau šį multiką visiems, kurie nemėgsta anime, kaip nemėgau aš (o gal čia išskirtinis multikas, gal kiti man visai nepatiks). Citata: Trees and people used to be good friends. I saw that tree and decided to buy the house.

Avinėlių tylėjimas – Treileris – Info. Klasika tapęs, amerikietiškuose filmuose linksniuojamas siaubo filmas. Na neblogas, geras jis, sakyčiau. Bet kažkaip tikėjaus daugiau, tikėjausi KAŽKO. Gal dėl to, kad per daug vilčių dėjau, nesužavėjo. Tiesa, A. Hopkinso sukurtas personažas tai išties žiauriai geras buvo! Jam labai tiko vaidmuo, puikiai įsikūnija į serijinį žudiką. Kelios scenos buvo kraupios, bet ir tai – dabartinės jaunimo kartos (aš dar apie save šneku, nelaikau savęs senu) jau turbūt niekuo nenustebinsi. Galbūt, kai filmas išėjo, jis buvo pakankamai šlykštus ir bauginantis. Bet labai džiaugiuos, kad galų gale pavyko pamatyt šį filmą. Dabar bent kažkiek nutuoksiu, kas per filmas, kai jo pavadinimas bus kur nors paminėtas. Ai dar J. Foster graži. Citata: Closer, please. Clo-ser…

Man niekada nepatiko vesternai. Visada atrodė labai nuobodu ir tas pats per tą patį. Kaubojai, maži miesteliai, vagystės, susišaudymai… Turėjau susidaręs tokią nuomonę, bet kai pagalvoju, tai nesu turbūt iki galo matęs vesterno – net nebandžiau žiūrėt. Ir štai Sergio Leone dėka, pažiūrėsiu net 6 filmus (dvi trilogijos). Iš tų 6 filmų, net 4 iš jų yra iMDB Top 250! O vienas jų – “The Good, The Bad, The Ugly” net 5 vietoj. Nuuu tai gal ne šūdas, bus matyt.

A Fistful of Dollars (1964)
Už saują dolerių – Treileris – Info. Pirma trilogijos “Dollars” dalis ir ji nėra Top’e ir niekada nebuvo. Žiūrėjau kartu su Rita. Labai juokiaus iš Clint Eastwood personažo, kuris visada su cigaru ar tai cigarete dantyse. Nu c’mon, kad stiliukas, įvaizdis toks tai aš suprantu, bet kažkaip too much. Rečiau galėjo tai daryt. Šiaip vesternas tai lygiai toks, kokią nuomonę apie vesternus aš turiu – scenarijus toks pat, neišsiskiriantis, nuobodus… Šaudosi jie ten, nu krč. Nepatiko man – nuobodumo viršūnė. Beeet labai viliuosi, kad tai tebuvo Sergio Leone pirmasis prisvilęs blynas ir vėlesni 5 jo filmai patiks kur kas labiau. Nes kitaip, tai man bus kankynė žiūrėt šitus vesternus. Citata: Get three coffins ready. My mistake. Four coffins…

#117 – For a Few Dollars More (1965)
Keliais doleriais daugiau – Treileris – Info. Nuobodu nebuvo! Scenarijus daug įdomesnis, ypatingai susiklostė atsiradus antram nusikaltėlių galvų medžiotojui. Ir dar tokie panašūs kažkuo. Tiesa, čia jau turėtų patikt Ritai tai, kad antrasis “medžiotojas” šaudydamas labiau nusitaikydavo. Bet siužetas nu tikrai dabar gerokai smagesnis. O Clint Eastwood mane vėl juokino savo cigaru/cigarile burnoj. O kai jos vienu momentu neturėjo, tai toj vietoj, kur ji dažniausiai būna, vis vien buvo lūpų išlinkimas! Dar pagalvojau, kad tų laikų Amerikoj gyvent nenorėčiau ir kaubojumi būt visai nekažką. O filmo antrą kartą nežiūrėčiau, nors jis ir nebuvo kankynė, kaip pirmoji trilogijos dalis. Citata: [counting reward sums of outlaws he just killed] Ten thousand… twelve thousand… fifteen… sixteen… seventeen… twenty-two. Twenty-two? [a cowboy comes from behind, Monco turns and shoots him dead] …Twenty-seven.

#5 – The Good, the Bad and the Ugly (1966)
Blogas, geras ir bjaurus – Treileris – Info. Net nežinau. Girdėjau iš visų, kad labai geras filmas (o ir penktoj vietoj jis – ne juokas!), beeet man tai jis so so. Geresnis iš visų trijų trilogijos dalių, bet tikrai nieko ypatingo – nežinau, ką jis veikia Top’e. Veikiausiai man tiesiog vesternai nelabai patinka. Aktoriai OK (net Clint Eastwood neerzino manęs), vaidyba OK, siužetas OK. Filmas neprailgo bent jau. Ir vietomis visai fun buvo (citata prajuokino net). Bet bet bet… Tiesiog, labai daug “bet”. Ai. Tiltas gražiai sprogo. Tai tiek. Citata: You see, in this world there’s two kinds of people, my friend: Those with loaded guns and those who dig. You dig.

Bendrai kalbant apie trilogiją… Vesternus mėgstantiems arba bent tiems, kurie gali juos žiūrėt nežiovaudami ir nežiūrėdami, kiek dar liko laiko iki pabaigos, tai rekomenduočiau. Bet turbūt vesternus mėgstantys ir taip jau bus matę kone visus filmus su Clint Eastwood – va jis tai dera prie to. O šiaip. Nežiūrėčiau aš šių filmų, jei 2 iš jų nebūtų Top’e.

Kuprotas kalnas – Treileris – Info. Šitas filmas truputį ne į temą, nes jo nėra Top’e. BET! Kažkada buvo. Trumpai, tik pusmetį. Ir buvo pakilęs tik iki 245 vietos. Tai kodėl aš jį žiūrėjau ir aprašinėju? O todėl, kad jį reikėjo pažiūrėt vienam studijuojamam dalykui, ką ir padariau. Iš pradžių turbūt aptarsiu patį filmą, o ne temas, kurias jis paliečia. Apie ką? Apie meilę. Svarbu paminėt, kad čia visų pirma filmas ne apie homoseksualus (tai tik antrinis dalykas), o filmas apie eilinę meilės istoriją. Jei jie abu nebūtų vyrai, tai niekuo nesiskirtų nuo Romeo ir Džuljetos istorijos (abu vienas kitą myli, bet dėl tam tikrų priežasčių, negali būti kartu). Siužetas pats visas visai gal nieko. Aišku, nieko labai ypatingo, kas sužavėtų ir užkabintų – nieko keisto, kad jo nėra jau Top’e. Ir aktoriai nelabai mane įtikino. Kažkaip šiaip sau. Keista, nes kai Heath Ledger vaidino Joker’į filme “The Dark Knight”, tai man jo vaidyba paliko neišdildomą įspūdį! Matyt, kai jaučia diskomfortą vaidindamas tokį vaidmenį, tai sunku ir vaidint gerai. O dabar liečiu jautrias temas. Homoseksualumas. Nu aš truputį tolerantiškas šiuo atžvilgiu esu, nu bet kai jie bučiavosi ar kažką daugiau darė, tai nu kaaažkaip sunkoka buvo į tai žiūrėt… Bet užtat jie kaip ir paneigia tą homoseksualumo stereotipą. Nei jie saldesni už heteroseksualų porą, nei jie labai viešai skelbiasi, nei yra pamaivos! Jie visiškai nesiskiria nuo heteroseksualių vyrų. Tad ar tokie homoseksualai yra blogai? Čiuju, kad ne. O šiaip galėčiau diskutuot ir diskutuot apie šį filmą, daug tam vietos palikta apie pačius įvairiausius aspektus, bet gaaal neišsiplėsiu. Citata: You boys sure found a way to make the time pass up there. Twist, you guys wasn’t gettin’ paid to leave the dogs babysittin’ the sheep while you stem the rose.

Rebeka – Treileris – Info. IMDb Top 250 sąraše yra net 9 Alfred Hitchcock filmai. Iš visų tų 9, šitas yra pats seniausias. Kodėl aš jį įsijungiau pažiūrėt, nors jis toli dar Top’e? O todėl, kad norėjau pažiūrėt būtent Alfred Hitchcock filmą. Tokius senus, dar nespalvotus filmus žiūrėt man visada būdavo kažkaip sunku. Pirmoji išimtis buvo “12 Angry Men”. O čia – antroji. Žiūrėjosi labai gerai. Ir, negana to, filmo eigos nuspėti bent man nepavyko. Kai išgirdau, kaip ten visgi buvo su pono De Winter pirmąja žmona, aš kažkaip nustebau. Nu tikrai niekur nebuvo jokių ženklų, kurie būtų interpretuojami taip, kaip visgi nutiko. Aš nebūčiau aš, jei man nesukeltų įvairiausių minčių. O šitas filmas sukėlė minčių apie gyvenimą šeimoje. Tais laikais tai turbūt būdavo įprasta, bet nu blyyyn… Žmona miega kitame kambary nei vyras. Nu wtf. Ir išvis jie retai matosi, retai leidžia laiką kartu. Žmona tarsi kaip eilinė didelio didelio namo gyventoja, vyrą matanti turbūt tiek pat, kiek mato tarnus. Ok, kartais jie eidavo pasivaikščioti ir apsikabindavo ir panašiai, bet taip būdavo tik kartais. Nežinau nežinau. Man atrodo, kad čia persilenkiama su visa šeimos kūrimo esme. Filmas tai neblogas, nors tokios ale intrigos ar stiprios kulminacijos nebuvo (nu ten biškį buvo intensyvesnio veiksmo, bet kažkaip neįtraukė, ramiai vis vien praėjo). Žiūrėčiau ir antrą kartą, jei per TV rodytų (kurio nežiūriu, bet dėl filmo įsijungčiau). Citata: Happiness is something I know nothing about.

Šindlerio sąrašas – Treileris – Info. Stipru. Geriausias filmas, kokį esu matęs apie tremtį, apie holokaustą… Ir filmas pastatytas remiantis tikra istorija!!! Oscar Schindler tikrai buvo ir tikrai išgelbėjo 1100 žydų. Na eina sau. Kai visi aplink žudė juos, engė, jis išdrįso (gudriai pasitelkęs sistemą) elgtis kitaip. Net stebėtinas man toks žmogaus gerumas – užsidirbo pinigų ir viską išleido vardan nepažįstamų (na, kai kurių jau ir pažįstamų) žmonių. Uch. Minčių, emocijų po filmo nors kibirais nešk. Žiūrėjau jį prieš parą jau, bet dar negaliu susidėliot visko į vietas – mintys išsibarsčiusios, padrikos tokios visos… Pastatymas filmo geras, gražiai susižiūri, neprailgsta. Kai kur net kraupiai viską vaizduoja, nesistengia pagražinti, kažko paslėpt – bandoma pavaizduot viską tiesmukiškai taip, kaip buvo. Mano asmenine nuomone, filmas turbūt vertas net ir aukštesnės pozicijos. Bet šiaip tikrai trūksta žodžių apibūdinti visam šitam jausmui atsiradusiam po filmo. Citata: Whoever saves one life, saves the world entire.

Tamsos riteris – Treileris – Info. Joker. Omg, kaip gerai. Heath Ledger buvo nepakartojamas. O Christian Bale šįkart kažkaip labai labai labai mane nuvylė. Nekažką. Bet Joker! Negalėjau atsigrožėt scenomis su juo, jo sukurtu personažu, veido mimikomis ir kūno kalba. Tas momentas, kai Joker eina apsirengęs med. seselės drabužiais tolyn nuo ligoninės… Nepakartojamai gera, žiauriai tinkanti eisena. Na, tiesiog viskas, kas liečia Joker, buvo TO-BU-LA. Tiesa, labai erzino Harvey Dent moneta, kuri iš abiejų pusių vienoda – banalumo viršūnė. O dar vėliau, kai jis apdegė vieną veido pusę ir gavo monetą, kurios viena pusė irgi apdegus (svarbu paminėti, kad abi pusės buvo “heads”, o ne “tails”)… Tipo vaaauuu kaip ironiška. Nė velnio – banalu ir neįdomu. Taip pat nuliūdino, kad Rachel personažą vaidino ne Katie Holmes (nu ir gerai, kad ta Rachel žuvo, HA). O tiesa, žiūrėdamas pirmą dalį pamiršau parašyt nuomonę apie Gordoną. Tai va. Policijos komisaras Gordonas, mano nuomone, visiškai netinkantis tokioms pareigoms. Jis fiziškai, iš veido atrodo kažkoks em, silpnas, mėmė – turbūt dėl veido bruožų ir ūsų labiausiai. Na bet tik fiziškai jis toks atrodo, šiaip OK jis dar. Tai va, pats filmas gražus ir geras. Iš pradžių, gal iki pirmosios valandos, man jis nepatiko, neužkabino, bet po tooo viskas pasikeitė. Žiūrėjau, žavėjausi, nepajaučiau kaip ėmė ir baigėsi (net keista, kad 2,5h visai neprailgo). Gut. Citata: Wanna know how I got these scars? My father was… a drinker. And a fiend. And one night he goes off crazier than usual. Mommy gets the kitchen knife to defend herself. He doesn’t like that. Not… one… bit. So – me watching – he takes the knife to her, laughing while he does it! Turns to me, and he says, “why so serious?” Comes at me with the knife… “Why so serious?” He sticks the blade in my mouth… “Let’s put a smile on that face!” And… *looks sidelong at Gambol’s thug, watching the whole thing in horror* Why so serious? *kills Gambol*

Betmenas: Pradžia – Treileris – Info. Pirmoji Christopher Nolan trilogijos apie Batman dalis (trečioji dar kuriama). Lyginant Tim Burton filmų seriją (4 filmai) su šia, tai Tim Burton gauna į kaulus be jokių pasišakojimų. Tie senesni jo filmai kaip pasakaitės paprastos, kaip filmukai, tik suvaidinti. Kažkaip jokio didelio efekto nepalieka, žiūri juos kaip pasakojimą, o ne kaip gerą, normalų filmą. O štai va Christopher Nolan šis filmas jau vertas dėmesio. Net nežiūrėjau kaip į fantastinį šūdą (nelabai mėgstu fantastinius filmus žiūrėt), žiūrėjau kaip gerą, normalų filmą. Ir išties, visas pastatymas labai mielas akiai , efektai gražūs, prie scenarijaus pasistengta, o ir Christian Bale vaidyba gera. Tiesa, mane visą laiką (ir dabar ne išimtis) juokino ir buvo keista, kad niekas nesupranta, kas slypi už Batman kaukės. Kai jis kaukėtas, smakras, sritis apie lūpas vis vien lieka atviri ir KAŽKIEK pastebėt veido bruožus tikrai įmanoma. Taip, jei tai būtų vienintelė užuomina, gal ir nelabai lengva, nes žmonių daug Gotham mieste. BEEET, reikia nepamiršti ir kitų aplinkybių. Bruce Wayne grįžo po 7 metų (berods) į miestą, kai visi galvojo, kad jis miręs. LYGIAI tą pačią akimirką mieste pasirodo paslaptingas “gelbėtojas” žmogaus šikšnosparnio kostiumu. Nu c’mon, nejaugi NIEKAS negalėjo susiet šių dviejų dalykų, turint omeny, kad žiniasklaida vien apie šiuos du dalykus rašė? Lietuvių įkyriosios ir bjauriosios žurnalistės iškart būtų viską išrišusios, supratusios, atskleidusios su visais įrodymais. Bet filmas neblogas, o dar turint omeny tai, kad filmų apie super herojus nelabai mėgstu, tai net labai labai neblogas. Citata: Deep down you may still be that same great kid you used to be. But it’s not who you are underneath, it’s what you do that defines you.

Kovos klubas – Treileris – Info. Pirmas filmas iš Top 250, kurį žiūrėjau jau ne pirmą kartą. Esu jį matęs prieš kelis metus ir pamenu, kad tada labai stebėjausi, kad Tyler’is yra… na, patys žinot (nenoriu spoilinti nemačiusiems). Tai šįkart žiūrėjau turėdamas omeny tą faktą ir blyn, pastebėjau, kad buvo visai ne tiek ir mažai užuominų. Bet tokių, kad nežinant nelabai ir pavyktų suprasti, kas tas Tyler’is yra, nebent pasitelkiamas žiauriai geras įtarumas ir nuovokumas (kai žinai, kad KAŽKUR čia yra kabliukas ir intensyviai jo ieškai). Nu ok, buvo keli epizodai, kuriuos dar pirmą kartą žiūrėdamas galvojau “wtf? Kas/kodėl čia buvo?”. Turbūt tai filmas, kurį tikrai reikia pažiūrėti bent 2 kartus, kad viskas gražiai susidėliotų į savo vietas. O tie abu kartai (nuuu, jei tai nebus žiūrėjimas IŠKART) tikrai neprailgs – abu kartus mėgavausi gero kino pavyzdžiu. Pati klubo koncepcija tai nu nafik! Ok, pradinė idėja buvo gerai, visai suprantu tą norą daužytis – fizinis išsiliejimas (ypač dirbant protinį darbą) yra labai nemenkas poreikis, beeet, kai jų veikla evoliucionuoja, tai tie vyrai tampa visiškai nesveikais ir stipriai peržengia ribas. O Marla yra baisi baisi baisi boba – fui, kokia šlykšti ir negraži. Tiesa, turbūt nieko nenustebinsiu parašęs būtent šią citatą – turbūt viena žymiausių. Citata: Welcome to Fight Club. The first rule of Fight Club is: you do not talk about Fight Club. The second rule of Fight Club is: you DO NOT talk about Fight Club!