Žalio Tarakono blogas

Neliečiamieji – Treileris – Info. Daug kas kalba apie šį filmą – iš kelių žmonių girdėjau, kad labai geras filmas, nu tai kaip jo nepažiūrėjus? Na taip taip, tikėjausi nešokinėt labai per Top’ą ir žiūrėt daugiau-mažiau nuo pradžių, bet nesusilaikiau. Ir kas ten žino, gal ir šis filmas greitai bus Top 100 ar net Top 50 – sparčiai kyla pozicijomis į viršų. Bet šią akimirką, pažiūrėjus filmą ir jį aprašant, jis neblogoj 178 vietoj. Drama kupina komiškų elementų. Ir kas čia man labiausiai matėsi? Kontrastas. Visiški kontrastai tarp visko. Visų pirma, abu pagrindiniai herojai velniškai skiriasi (o kažkuo ir panašūs). Vienas tipo ramus, intelektualus, protingas, sukaupęs krūvas pinigų ir taip toliau ir panašiai. Kitas – be išsilavinimo (bet visgi protingas), energingas, sėdėjęs kalėjime, varganai gyvenantis… Aš nebūčiau aš, jei nepamatyčiau kontrasto tarp odos spalvų. Tiksliau, aš nebūčiau aš, jei to neparašyčiau – pastebi visi, bet tokius dalykus gi reiktų nutylėt. O filmas žavingas. Kuo toliau, tuo labiau mane žavėjo Driss – kuo toliau, tuo labiau atsiskleidė jo vidinių savybių turtingumas, jautrumas. Tiesiog stulbino jo veiksmai, visas elgesys. Kaip toks iš pažiūros grubus, nemandagus, gal net pavojingas vyras (grįžęs iš kalėjimo), sugebėjo rūpestingai prižiūrėti neįgalųjį… Stulbina ir tai, kaip kiekvienas jo veiksmas ar žodžiai turėjo prasmę, buvo tikslūs (turiu omeny, kad toj situacijoj, tuo laiku ir panašiai, joks kitas veiksmas ar kiti žodžiai nebūtų labiau tikę). Išties net įdomu, iki kelintos vietos šis filmas užkops Top’e. Citatos nėr – nemoku prancūziškai, o lietuviškos dėt nenoriu (visgi vertimas vienaip ar kitaip pakeičia mintį, sakinio struktūros patrauklumą ir panašiai). Buvo gerai.